Psichologai atkreipia tėvų dėmesį, kad šių laikų paaugliams virtualus bendravimas yra neatsiejama tarpasmeninių santykių dalis – virtualiai patiriama daug svarbių išgyvenimų. Paaugliai internete mezga naujas pažintis, palaiko santykius su draugais, aptarinėja naujienas, sprendžia kilusius konfliktus, todėl labai svarbu domėtis vaikų patirtimis virtualioje erdvėje. Santykių internete svarbą paaugliams rodo ir skambučiai bei laiškai į „Vaikų liniją“ – pagal šiais metais telefonu bei elektroniniu paštu sulauktų kontaktų skaičių, virtualūs santykiai yra antra dažniausiai minima tema, susijusi su internetu.
„Tam, kad galėtume su vaikais susikalbėti, pirmiausia mes, suaugusieji, turime suprasti, kad vaikams sėdėjimas internete nėra tik beprasmis laiko leidimas – virtualus bendravimas yra svarbi jų realių santykių ir gyvenimo dalis. Šiuolaikiniams paaugliams yra natūralu nuolatos būti prisijungus prie savo socialinio tinklo paskyros, dalintis „čia ir dabar“ padarytomis nuotraukomis, internetu klausti klasioko apie namų darbus, komentuoti ir reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, – teigia „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Todėl kaip vaikų klausiame, ką jie nuveikė mokykloje ar su draugais, lygiai taip pat svarbu domėtis ir tuo, ką jie veikė virtualioje erdvėje, su kuo ten susipažino ir ką patyrė.“
Internete vaikai susiduria ne tik su grėsmėmis, bet ir su didesnėmis galimybėmis bendrauti, kurti santykius, pasakyti tuos dalykus, kuriems pritrūksta drąsos, bendraujant gyvai.
„Jeigu anksčiau, norint susipažinti su kuo nors, vaikams buvo aktualus klausimas kaip prieiti ir ką pasakyti, šiuo metu vaikai neretai klausia, kokią žinutę parašyti patinkančiam žmogui – iš savo tikros socialinio tinklo paskyros ar reikėtų susikurti anonimišką ir tik vėliau prisipažinti, kas esi. Pavyzdžiui, paskambinęs į „Vaikų liniją“ 13-metis pasakojo, kad susirado naują simpatiją, bet gyvai užkalbinti jos nedrįsta: „Žinau, kad ji turi „Facebooką“. Noriu jai parašyti ir kur nors pakviesti, bet nežinau, ar sutiks, noriu kuo geresnį įspūdį jai padaryti. Ką man jai parašyti? Gal turit kokių žinučių pavyzdžių?“, – vieną iš daugelio panašių situacijų, dėl kurių į „Vaikų liniją“ kreipiasi vaikai, prisimena J.S.Jasiulionė.
Virtuali erdvė kartais yra ta vieta, kur pirmiausia pasakoma apie gyvenimo pokyčius ar pasikeitusius santykius, pavyzdžiui, apie išsiskyrimą pranešama „Facebooko“ žinute. Taip pat dažnai paaugliai internete jaučiasi laisviau ir yra linkę atsiverti virtualiems draugams. „Sėdėdami vieni prie kompiuterio ar naršydami mobiliu telefonu, paaugliai jaučiasi tarsi nematomi – o tai provokuoja didesnį atvirumą. Kasdieniame gyvenime prireikia užsidėti įvairių kaukių, o pasislėpus už ekrano, neretai lengviau atverti širdį ir pasidalinti asmeniniais patyrimais, – aiškina „Vaikų linijos“ psichologė. – Viena šešiolikmetė laiške „Vaikų linijai“ rašė, kad vienas geras jos draugas, susirašinėjant „Facebooke“, prisipažino, kad nori numirti: „Keista, mokykloje jis visada atrodo toks linksmas ir niekada nieko liūdno nepasakoja, bet „Facebooke“ jis atrodo visai kitaip. Kitą dieną susitikome mokykloje ir jis vėl buvo toks, kaip visada – nerūpestingas. Vakare susirašinėjant jis vėl buvo labai liūdnas, sakė, kad nemato prasmės gyventi. Kaip man jam padėti? Ar susirašinėti toliau, ar pasikalbėti su juo? Man baisu dėl jo.“
Tai, kad paaugliams virtualus bendravimas padeda išsikalbėti ir pasidalinti sunkumais, rodo ir „Vaikų linijos“ patirtis. Jei telefonu „Vaikų linijos“ konsultantai sulaukia daug išdykaujančių ar tikrinančių skambučių, elektroniniuose laiškuose paaugliai nejuokauja – rašydami virtualiai, jie giliai ir atvirai pasakoja apie skaudžiausius išgyvenimus.
