Pirmąją skaitmeninių dokumentų dalį – laikmeną su Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių metrikų kopijomis – R. Kraujelis trečiadienį Lietuvos valstybės istorijos archyve perdavė Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui.
Rinkinyje – per 700 suskaitmenintų knygų iš 37 bažnyčių, 110 tūkst. vaizdų. Visi duomenys užima 1,2 terabaitus.
„Turime planą, kad rugsėjo pabaigoje su arkivyskupijos leidimu dokumentus galėtumėme paskelbti mūsų Lietuvos istorijos archyvo skaitmeninių dokumentų skaitykloje“, – trečiadienį sakė R. Kraujelis.
Dešimties specialistų komanda nuo birželio skaitmeninusi Vilniaus arkivyskupijos archyvus tikisi šį darbą per artimiausius dvejus metus atlikti ir šešiose kitose šalies vyskupijose. Tuomet planuojama sukurti skaitmeninę skaityklą, kuri leistų pasiekti dokumentus ne tik Lietuvos istorijos archyvo skaitykloje, bet ir bet kam internetu.
Pasak jo, seniausios Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose rastos knygos – iš XVII amžiaus. Tai – Švenčionių bažnyčios gimimo įrašų knyga, siekianti 1640 metų įrašus, Adutiškio bažnyčios gimimo įrašų knyga (nuo 1655 metų). Taip pat užfiksuoti ir netikėti radiniai: raštai su vyskupų ir popiežiaus parašais, fotografijos, pasas, pinigai – penki šimtai rublių.
Seniausi įrašai, tikėtina, išlikę Panevėžio vyskupijos archyvuose, gali siekti ir XVII amžiaus pradžią.
2021-aisiais – galimybė giminės istoriją tyrinėti internetu
Vyriausiais archyvaras sako, kad atveriami dokumentai leis gyventojams tyrinėti savo pačių giminės istoriją.
„Ji bus atvira 2021-ųjų antrojoje pusėje, tai leis pasiekti ir bažnytines knygas, ir tai, kas yra valstybės archyvuose jau suskaitmeninta“, – BNS teigė R. Kraujelis.
Jis pabrėžė, kad gyventojams bus įmanoma atsekti savo giminės liniją, jei iš tėvų ir senelių yra pakankamai žinių, nuorodų, kur informacijos reikėtų ieškoti.
„Yra kartais liūdnų atvejų, kai dokumentai nėra išlikę nei bažnyčiose, nei archyve, pavyzdžiui, iš Vilkaviškio krašto kelios bažnyčios sudegė. Tada yra liūdniau, nes baigiasi istorija XX amžiaus pradžioje. Bet didelė dalis šeimų gali sėkmingai ieškoti savo šaknų“, – tvirtino jis.
G. Grušas sako, kad žmonės ir dabar kreipiasi į vyskupijas siekdami atsekti savo giminės liniją, tačiau ne visuomet tai yra įmanoma ir dėl knygų amžiaus, būklės, be to, nemažai jų prarasta per karus, bažnyčių gaisrus.
Jis priminė, kad sovietmečiu gyventojai neretai prašydavo neįrašyti, pavyzdžiui, santuokos ar krikšto į knygą, kad nepakenktų savo karjerai.
„Tikiuosi, kad po šio projekto, žmonėms bus daug daugiau prieinama“, – tvirtino Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas.
Be kita ko, archyvarams pavyko išsaugoti Ceikinių bažnyčios archyvą – 23 metrikų knygas. Ši bažnyčia sudegė 2016-aisiais ir šiuo metu yra atstatoma. Archyvai išliko, nes knygos laikinai skaitmeninimui buvo perduotos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanui Rimvydui Laužikui. Užbaigus šį darbą, dokumentai bus grąžinti bažnyčiai.
Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir Lietuvos vyskupų konferencijos susitarimą, numatyta suskaitmeninti visas senesnes nei 100 metų bažnyčių metrikų knygas, parapijiečių sąrašus bei užsakų knygas pagal vyskupijose surinktos informacijos pagrindu sudarytus sąrašus.
