Nuo ankstyvo trečiadienio ryto daugybė lėktuvų, turėjusių leistis Ciuriche arba Ženevoje, buvo nukreipti į kaimynines šalis.

„Geros naujienos! Oro eismas pamažu atnaujinamas, – tviteryje pranešė Ženevos oro uostas. – Keli skrydžiai atšaukti. Keliautojų prašome pasiteirauti savo oro kompanijos, ar jų skrydis įvyks“.

Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

„Tai kelia nepagrįstą riziką mūsų keleiviams, aviakompanijoms ir kitiems juridiniams asmenims“, – teigiama AZAL pranešime.

Rusija įprastu sau „veidrodiniu atsakymu“ nutraukė savo aviakompanijų skrydžius į Azerbaidžaną.

Tai – pirmas kartas, kai Kumbre Vjechos vulkanui šią savaitę atgijus nutupdomi lėktuvai.

Penktadienį pranešta ir apie naujas evakuacijas, nes vulkane griaudėjo galingi sprogimai ir atsivėrė nauji plyšiai. Ugnikalnis į orą išmetė didelį tirštų juodų pelenų debesį, todėl kelios oro linijos turėjo atšaukti skrydžius. Penktadienį buvo suplanuoti septyni skrydžiai, kuriuos vykdė „Binter“, „Canaryfly“ ir nacionalinis oro vežėjas „Iberia“, tačiau visi buvo atšaukti. Tai buvo pirmieji skrydžiai, atšaukti nuo ugnikalnio išsiveržimo sekmadienį. „Kol kas negalime pasakyti, kada galėsime atnaujinti skrydžius“, – tviteryje paskelbė Ispanijos vežėjas „Binter“.

Valdžia taip pat nurodė naujas evakuacijas, 6100 žmonių šią savaitę jau buvo priversti išvykti. Privalomas evakuacijos nurodymas buvo paskelbtas kai kuriose El Paso vietose La Palmos saloje, „atsižvelgiant į padidėjusią riziką gyventojams dėl dabar vykstančio išsiveržimo“, pranešė regiono vyriausybė.

Civilinės gvardijos vaizdo įraše tame rajone matomas sodas, visiškai užklotas storais pelenais. Iš ugnikalnio žiočių tekančios lavos greitis pastarosiomis dienomis nuolat lėtino tempą, ekspertai tikisi, kad srautas nepasieks pakrantės. Jei išsilydžiusi lava pasieks jūrą, ekspertai baiminasi, kad ji išmes į orą debesis nuodingų dujų. Šią savaitę valdžia įsteigė draudžiamą zoną, kad sulaikytų smalsuolius.

Išsiveržimas sunaikino šimtus namų ir didelius žemės plotus, regioninės valdžios institucijos apskaičiavo, kad žala gerokai viršija 400 milijonų eurų. Apie aukas kol kas nepranešta.

Pasak G. Landsbergio, lietuviams skirtos 48 vietos „airBaltic“ kompanijos lėktuve.

„Sutarta buvo padalinti į tris lygias dalis. Jeigu kuri nors valstybė neužpildo vietų skaičiaus, tai persiduos kitoms valstybėms, kurios užpildys. Kaina tiksli nebuvo pasakyta, tai vykdo „airBaltic“ kompanija, ir jie paskelbs patys. Lietuvai skirtos 48 vietos lėktuve“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak ministro, skrydis iš Londono į Rygą bus mokamas.

„Skrydis bus iš Londono, tik dar negaliu pasakyti, iš kurio oro uosto, tai bus paskelbta šiek tiek vėliau. Latvijos kolegos tai paskelbs. Skrydis bus į Rygą. Iš Rygos oro uosto suorganizuosime pargabenimą į Lietuvą. Kolegos pažadėjo, kad pargabenimas bus sklandus su palyda ir visi kiti dalykai“, – teigė jis.

Yra limituotas vietų skaičius. Sveikatos būklė bus vienas iš svarbiausių kriterijų. Kitaip tariant, kad, jei šie žmonės negrįžtų, tai reikšmingai pakenktų jų sveikatai.

Pasak G. Landsbergio, JK esantys ir į Lietuvą sugrįžti norintys lietuviai jau kreipėsi į Lietuvos ambasadą, JK konsulinį skyrių. Anot jo, bus leidžiama sugrįžti tik dėl svarbių priežasčių.

„Yra limituotas vietų skaičius. Sveikatos būklė bus vienas iš svarbiausių kriterijų. Kitaip tariant, kad, jei šie žmonės negrįžtų, tai reikšmingai pakenktų jų sveikatai. Panašius kriterijus taikys ir kitos valstybės. Visos trys šalių ambasados žiūrės atvejus individualiai“, – teigė jis.

Prioritetas – mamos su vaikais ir besilaukiančios moterys

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad su Latvija ir Estija toliau tariamasi dėl pagalbos Jungtinėje Karalystėje (JK) įstrigusiems tautiečiams. Pasak Vyriausybės vadovės, šiuo metu prioritetas teikiant pagalbą sugrįžti į Lietuvą yra vaikams, mamoms su vaikais bei besilaukiančioms moterims.

„Bendradarbiaujame su kitomis Baltijos valstybėmis dėl to, kad kažkokia dalis žmonių būtų gražinta artimiausiu metu. Žinoma, prioritetas yra vaikai, mamos su vaikais, besilaukiančios moterys. Tuo pačiu metu ambasada visus besikreipiančius vertina ir registruoja. Jeigu matysime, kad reikia papildomų sprendimų, tai bus papildomi sprendimai“, – teigė I. Šimonytė.

„Pirmoji iniciatyva bus sugrąžinti žmones, kurie turi būti kuo greičiau sugrąžinti. O jei reikės papildomų sprendimų, jie bus padaryti“, – pridūrė premjerė.

ELTA primena, kad Lietuvoje nuo pirmadienio 4 valandos ryto iki metų pabaigos Vyriausybės sprendimu įsigaliojo draudimas keleiviniais lėktuvais atvykti iš JK dėl šioje šalyje plintančios koronaviruso atmainos.

„Mūsų ambasada Jungtinėje Karalystėje nuo vakar pradėjo rinkti duomenis apie žmones, kuriems reikia vadinamojo humanitarinio grįžimo dėl aplinkybių šeimose ar dėl kokių nors besiklostančių situacijų, kurios reikalautų neišvengiamo grįžimo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, tokiems žmonėms reikėtų kreiptis į Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje konsulinį skyrių.

G. Landsbergio teigimu, tokių žmonių nėra daug.

„Tai nėra šimtai žmonių“, – sakė jis.

Ministras pabrėžė, kad kiekvienas atvejis tikrinamas ir vertinamas individualiai.

Jeigu yra netektis šeimoje, akivaizdžios problemos neturint galimybės užsitikrinti gyvenamojo būsto, vaikų ir tėvų atskyrimas.

„Jeigu yra netektis šeimoje, akivaizdžios problemos neturint galimybės užsitikrinti gyvenamojo būsto, vaikų ir tėvų atskyrimas“, – jis vardijo priežastis, dėl kurių galima tikėtis valstybės pagalbos grįžti iš Jungtinės Karalystės.

Pasak G. Landsbergio, sprendimo, kaip pargabenti savo piliečius, ieškoma drauge su Latvija ir Estija.

„Taip pat galiu patvirtinti, kad ieškome bendro sprendimo Baltijos valstybėms. Nuolat kontaktuoju su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais, tą patį daro susisiekimo ministras, ieškodami bendro sprendimo padėti mūsų piliečiams“, – teigė jis.

Kada ir kokiu būdu galėtų vykti žmonių pargabenimas, dar nenuspręsta.

Užsienio reikalų ministras neatmetė, kad vėliau gali tekti sumokėti už parvežimą.

Lietuvoje nuo pirmadienio ryto iki metų pabaigos Vyriausybės sprendimu įsigaliojo draudimas keleiviniais lėktuvais atvykti iš Jungtinės Karalystės dėl šioje šalyje plintančios koronaviruso atmainos. Krovininiai skrydžiai nestabdomi.

„Tikrai tų sprendimų bus ieškoma, vakar kalbėjom su Baltijos šalių premjerais, yra ir lietuvių, ir latvių, ir estų, ambasada renka duomenis, kartu su Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijomis bandys nustatyti skaičių žmonių, kurie dėl pagrįstų priežasčių yra įstrigę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Anot jos, bus siekiama padėti grįžti žmonėms, kurie Jungtinėje Karalystėje strigo dėl verslo reikalų ar kitų svarbių priežasčių, o ne norintiems grįžti šventėms.

Tie žmonės, kurie įstrigo dėl dalykinių ryšių ir kitokių aplinkybių yra kita istorija, nei tie žmonės, kurie nori atvykti į Lietuvą pasisvečiuoti.

„(Jei žmonės) tarkim, turėjo verslo reikalų ar panašių dalykų, kuriems reikia grįžti, o ne atvykti į svečius, bandysim kooperuotis su kolegomis Latvijoje ir Estijoje jei pavyks. Sprendimai gali būti įvairūs, gali būti repatriaciniai skydžiai“, –  kalbėjo I. Šimonytė.

„Būtų labai keista, jei būtų kitokia pozicija, nes nuo pat pradžių, kai buvo įvestos karantino priemonės, mes raginom į svečius, į Lietuvą nevažiuoti, nes epideminė situacija sudėtinga,  Jungtinėje Karalystėje atsirado papildomų situacijos apsunkinimų ir tikrai neatrodo, kad būtų labai gera mintis šventėms grįžti į Lietuvą. Tie žmonės, kurie įstrigo dėl dalykinių ryšių ir kitokių aplinkybių yra kita istorija, nei tie žmonės, kurie nori atvykti į Lietuvą pasisvečiuoti. Būtų gerai, kad jie atvyktų, kai padėtis bus saugesnė“, – kalbėjo premjerė.

Lietuvoje nuo pirmadienio 4 valandos ryto iki metų pabaigos Vyriausybės sprendimu įsigaliojo draudimas keleiviniais lėktuvais atvykti iš Jungtinės Karalystės dėl šioje šalyje plintančios koronaviruso atmainos. Krovininiai skrydžiai nestabdomi.

„Skrydžių operacijos dabar jau atnaujintos... po ankstesnio drono pastebėjimo, – sakoma apie vidurdienį (14 val. Lietuvos laiku) paskelbtoje oro uosto administracijos „Twitter“ žinutėje. – Atsiprašome už nepatogumus. Keleivių saugumas visuomet yra mūsų svarbiausias prioritetas.“

Bepilotėms skraidyklėms pastaruoju metu smarkiai išpopuliarėjus jos kelia vis didesnį pavojų aviacijai.

Dublino oro uostas, esantis maždaug už 10 km į šiaurę nuo miesto centro, 2017 metais aptarnavo beveik 30 mln. keleivių.

Jame veikia dešimtys oro bendrovių, rengiančių skrydžius daugiau kaip 180 maršrutų į 42 šalis.

Prieš Kalėdas dėl pastebėtų dronų daugiau kaip 100 tūkst. keleivių buvo įstrigę arba vėlavo Londono Gatviko oro uoste, kuris pagal aptarnaujamų skrydžių skaičių yra antrasis Didžiojoje Britanijoje. Tąsyk visi skrydžiai buvo sustabdyti tris dienas.

Tuo tarpu Londono Hitrou oro uoste, kuris yra judriausias, sausį irgi apie valandai buvo sustabdęs išvykstančius reisus, pastebėjus skraidyklę.

Šią savaitę Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodė, kad nuo ateinančio mėnesio zonos aplink oro uostus, kuriose draudžiama leisti bepilotes skraidykles, išplečiamos iki trijų mylių (4,8 km) spindulio.