Šis sprendimas atveria kelią paskelbti kelionių draudimus ir turto įšaldymą maždaug 40 Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, kuriems priskiriama atsakomybė už prezidento rinkimų klastojimą ir represijas prieš protestuotojus, atžvilgiu.
ES šalys jau buvo priėmusios principinį sprendimą paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokavo Kipras, reikalavęs imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Viršūnių susitikimo pareiškime, kurį pavyko parengti po daugiau nei šešias valandas trukusių diskusijų, 27 šalių vadovai perspėjo Ankarą, kad jai gali būti „nedelsiant“ paskelbtos sankcijos, jei ji ir toliau tęs dujų žvalgymą Kipro vandenyse.
Šio pareiškimo pakako, kad Kipras atšauktų savo veto atskiroms sankcijoms dėl krizės Baltarusijoje, dėl kurių buvo ilgai delsta. Pareigūnai sako, kad jos įsigalios penktadienį.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) patvirtino, kad paties A. Lukašenkos nėra asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąraše.
„Ne, Lukašenkos dabartiniame sąraše nėra, tačiau, žinoma, seksime situaciją ir įvykius“, – po susitikimo su ES lyderiais kalbėjo Ch. Michelis.
Ne, Lukašenkos dabartiniame sąraše nėra, tačiau, žinoma, seksime situaciją ir įvykius.
Baltarusijoje jau beveik du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Pirmąjį dviejų dienų Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimo vakarą dominavo sudėtingi bloko ryšiai su Turkija, kuri yra įsitraukusi į pavojingą jūrų ginčą su Graikija ir Kipru.
Lyderių pareiškime Ankarai siūloma glaudesnių ryšių ir geresnės prekybos perspektyva, jei ji įsipareigos „sąžiningai tęsti dialogą ir susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų“.
Tačiau jame perspėjama, kad ES yra pasirengusi taikyti sankcijas – galbūt įtraukdama plataus masto ekonomines priemones – jei Turkija tęs tai, ką Briuselis laiko neteisėtu Kipro vandenų pažeidimu.
„Atsinaujinus tokiems Ankaros veiksmams, ES naudosis visomis savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis. Mes turime priemonių rinkinį, kurį galime nedelsdami pritaikyti“, – viršūnių susitikimo pirmosios dienos pabaigoje žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Tačiau ankstesni ES perspėjimai ir sankcijos asmenims, dalyvaujantiems žvalgyme, praktiškai neatgrasė Ankaros, o galutiniame pareiškime stinga skubių veiksmų, kurių reikalavo Nikosija.
