Nuolaidos senjorams taikomos nuo pirmos prekės

Geresnės „Eurovaistinės“ lojalumo programos sąlygos turėtų sudominti visus senjorus, nes sutaupyti perkant daugeliu atvejų kone kasdien reikalingus medikamentus ir maisto papildus aktualu visiems be išimties. Taip pat vaistinių tinklas jau daugelį metų pabrėžia sveikos gyvensenos ir rūpinimosi savo sveikata svarbą norint išlikti sveikiems ir nesirgti, o kartu ir jaustis gerai sutaupius.

„Eurovaistinė“, pristatydama atnaujintą lojalumo programą, nori dar labiau akcentuoti, jog vyresnio amžiaus žmonės šiose vaistinėse yra labai laukiami. Vaistinių tinklas siekia geriausiai atitikti senjorų poreikius, o išskirtiniai mažų kainų pasiūlymai neabejotinai yra itin svarbi to dalis.

Senjorai „Eurovaistinėje“ sutaupė daugiau nei 1 700 000 eurų!

Nuo vasario 11 d. pradėjus taikyti naująjį „Eurovaistinės“ lojalumo programos pasiūlymą senjorams, jie, pasinaudodami lojalumo kortele, iš viso per porą mėnesių sutaupė daugiau nei 1 700 000 eurų. „Eurovaistinės“ lojalumo programa senjorams gali pasinaudoti visi klientai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, turintys galiojantį pažymėjimą ir įsigiję „Eurovaistinės“ senjorų lojalumo kortelę.

„Vaistinėse išties sulaukiame daugiau senjorų, kurie noriai naudojasi „Eurovaistinės“ lojalumo kortele, siekdami sutaupyti įsigyjant jiems reikalingus vaistinius preparatus ir maisto papildus. Sulaukiame teigiamų jų reakcijų pritaikius nuolaidas, o tai džiugina ir mus, kad senjorai gali pilnavertiškai pasirūpinti savo sveikata ir jaustis gerai sutaupę. Rūpestis savo sveikatai yra ypatingai svarbus, ypač vyresniame amžiuje. Tad senjorai, apsilankę mūsų vaistinėse, gali sulaukti nuoširdaus vaistininko patarimo sveikatos klausimais ir už mažą kainą įsigyti kokybiškas prekes“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė.

„Gyventojų vartojimo ir pajamų raidos per pandemiją ir po jos palyginimas su tendencijomis, buvusiomis prieš pandemiją, rodo, kad 2020–2021 metais Lietuvos gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

Jo teigimu, rodiklis, parodantis, kokios dalies pajamų namų ūkiai neišleidžia vartojimui, 2020–2021-aisiais buvo tris–penkis kartus didesnis už istorinį vidurkį.

1995–2019 metais gyventojai vidutiniškai nesuvartodavo šiek tiek daugiau nei 3 proc., 2020 metais – iki 14,5 proc, o 2021 metais – 10,9 proc. uždirbtų pajamų. Tik 2022 metais, kai ekonomika vėl patyrė naujų iššūkių, rodiklis sumažėjo iki 4,8 proc.

LB atstovo teigimu, didžiąją dalį per pandemiją sukauptų papildomų santaupų gyventojai skyrė finansiniam turtui įsigyti.

„Atlikta analizė rodo, kad pirmaisiais pandemijos metais Lietuvos namų ūkiai didžiąją dalį gautų papildomų santaupų kaupė kaip grynuosius pinigus ir indėlius arba jas investavo į finansinį turtą“, – nurodė D. Imbrasas.

Pasak jo, beveik trys ketvirtadaliai 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų investuota į finansinį turtą, penktadalis – į nefinansinį turtą.