Tai galėtų suveikti stalo žaidime. Tačiau toks scenarijus mažai susijęs su realybe. Praėjusią savaitę leidau laiką Lietuvoje ir Lenkijoje, kur iš arti stebėjau tikrąją pasienio teritorijų geopolitiką.

Pirmiausia aplankiau Dieveniškes, įsikūrusias nedideliame Lietuvos „apendikse“, įsispraudusiame į Baltarusijos teritoriją. Su likusia Lietuvos dalimi jas jungia vienintelis kelias, besidriekiantis vos keli metrai nuo pasienio tvoros. Esama vienos apokrifinės istorijos, kad ši keista forma atsirado per vieną susitikimą, Stalinui palikus savo pypkę ant žemėlapio, kai buvo braižomos Sovietų Sąjungos vidaus sienos. Esą niekas nedrįsęs pajudinti asmeninio diktatoriaus daikto, todėl kartografai jį apvedžioję.

Dieveniškės puikiai apsaugotos nuo invazijos, tačiau ne nuo karinės. Tenykštė grėsmė kol kas yra Baltarusijos režimo organizuojama nelegali migracija. Lietuvos pasieniečių vadavietėje peržiūrėjau vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip baltarusių stuobriai prie sienos išmeta šiuos nelaimėlius – tai ciniškas bandymas panaudoti žmonių neviltį geopolitiniam įbauginimui. Įspūdinga nauja pasienio tvora, sutvirtinta pjaunančia viela, daro šią taktiką mažiau veiksmingą.

Atremti plataus masto ginkluotą ataką prieš Dieveniškes būtų sudėtingiau. Tačiau čia svarbu tai, kad šis teritorijos gabalėlis nėra ypatingas atvejis dėl geografinių ar istorinių ypatumų. Tai – NATO teritorija. Rusija Baltijos šalis gali laikyti ypatingu atveju. Niekas kitas neturėtų.

Panaši logika galioja ir Suvalkų koridoriui. Lietuvos, Lenkijos ir JAV kariai atidžiai jį stebi. Bet koks rusų įsiveržimas čia nebūtų netikėtas ir keltų grėsmę dėl plataus masto karo.

Esu labiau sunerimęs dėl nekarinio pobūdžio atakos. Koridoriumi driekiasi vos du pagrindiniai keliai ir viena geležinkelio linija. Taip pat per jį nutiesti svarbūs dujotiekiai ir elektros jungtys, o galiausiai ten turi pradėti veikti „Rail Baltica“ projektas. Sabotažas galėtų pakirsti vieną ar visas šias jungtis, o tai turėtų didelį simbolinį efektą.

Naujoji Rusijos hibridinio karo banga – iš esmės terorizmas – dabar keliauja po Europą: pasitelkiami banditai ir smulkūs nusikaltėliai, o ne apmokyti žvalgybininkai. Nuo neseniai įvykusio padegimo Vilniaus „Ikea“ parduotuvėje iki bombos po kokiu tiltu, vamzdžiu ar kabeliu mažai gyventojų turinčioje kaimo vietovėje tėra vienas nedidelis žingsnis. Užkirsti kelią tokiems incidentams sunku. Vadovavimo grandinėje esama kelių palankių aplinkybių. Nusikaltėliams siūlomos milžiniškos pinigų sumos. Sulaikymo atveju atgrasymo priemonė – laikas kalėjime – mažai reikšminga. Jie ir taip dažniausiai ten jau būna praleidę laiko.

Tai pabrėžia didžiausią NATO galvasopį: atgrasymą. Kaip Aljansas reaguotų į teroristinį išpuolį prieš infrastruktūrą Suvalkų koridoriuje? Atsakydami nesiruošiame bombarduoti Rusijos tiltų. Vienas iš galimų atsakomųjų veiksmų būtų sustabdyti visą tranzitą (kelių, geležinkelių, gamtinių dujų ir elektros energijos) į Kaliningradą, paverčiant Rusijos po 1945-ųjų gautą teritorinį trofėjų geopolitiniu įkaitu.

Lietuva pabandė padaryti kažką panašaus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Bet Europos Sąjunga privertė ją tų priemonių atsisakyti. Problema dėl tokių žingsnių ta, kas nutiks vėliau. Ar Rusija dalinę Karaliaučiaus blokadą palaikytų pretekstu tolesnei eskalacijai? Ką darytume tada? Gerai pagalvokite.

Sprendimų šioms dilemoms reikia greitai. Kol kas Rusijos terorizmas per ištiestos rankos ilgį nesulaukia jokios rimtos bausmės. Reikia tikėtis jo daugiau ir prieš svarbesnius taikinius.

„Vargu, ar šiandien galima būtų pasakyti, kad Suvalkų koridorius gali pati nesaugiausia vieta Žemėje. Manau, kad pavojingesnės vietos yra Ukraina, taip pat Artimieji Rytai, Gazos Ruožas. Tačiau potenciali grėsmė išties yra, būtent dėl to čia buvo parengtos šios karinės pratybos“, – spaudos konferencijoje teigė Lenkijos prezidentas.

Anot jo, ypač svarbu Rusijai ar kitoms galimoms agresorėms parodyti, kad Lietuva, Lenkija ir kitos NATO šalys yra pasiruošusios atremti bet kokį puolimą.

„Labai svarbu, kad potencialus užpuolikas matytų, kad (...) turime pajėgumų, turime sutarimą, turime valią. Ir kad pagal penktąjį NATO sutarties straipsnį bet kuriai šaliai iškilus grėsmei (...) jie matytų, kad sąjungininkai yra apsirengę ginti tas šalis“, – akcentavo A. Duda.

Kartu su Lenkijos prezidentu pratybas stebėjęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė Suvalkų koridoriaus nelaikantis pavojingiausia vieta pasaulyje, tačiau, jo teigimu, dėl potencialių grėsmių vis tiek svarbu bendrai vystyti NATO šalių karinius pajėgumus.

Tačiau potenciali grėsmė išties yra, būtent dėl to čia buvo parengtos šios karinės pratybos.

„Strategiškai, geografiškai (Suvalkų koridorius – ELTA) yra vieta, į kurią turime kreipti padidintą dėmesį. Suvalkų koridoriaus veiksnys yra įtrauktas ir į NATO regioninius planus ir visi suprantame, kad ši sąsmauka tarp Baltarusijos (...) ir Rusijos federacijos anklavo Kaliningrado iš tikrųjų strategiškai gali suponuoti mėginimą prasiveržti ir atkirsti besiginančias NATO pajėgas čia, Baltijos šalyse, nuo likusių pajėgų“, – teigė jis.

„(Svarbu, kad Suvalkų koridorius – ELTA) iš nesaugaus aspekto taptų saugumo aspektu“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

Taip Lenkijos ir Lietuvos vadovai kalbėjo penktadienį po bendrų abiejų šalių karinių pratybų „Brave Griffin 24-II“.

Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta.

„Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes. Tai darbas dirbamas ties šia kryptimi, nes tai yra tiesiogiai susiję. Kitas klausimas būtų, jei lenkai mūsų negintų, kaip mes apgintume Suvalkų koridorių ir mes nueitume į tas detales. Suvalkų koridorius yra mūsų gynybos ir konkretaus planavimo darbotvarkėje“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

„Šioje vietoje nėra teisinių apribojimų visus tuos planus nusimatyti“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo I. Šimonytei praėjusią savaitę TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pareiškus, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.

Anot jo, diskusijas apie galimus Varšuvos apribojimus dėl karių siuntimo galėjo paskatinti buvę šios šalies gynybos planai.

„Pirmą kartą NATO daro regioninius planus, kurie yra operacinio lygmens. Tai reiškia, kad tai pirmieji planai, kuriuos gali pasikelti ir eiti įgyvendinti“, – kalbėjo patarėjas.

„(Anksčiau – BNS) operaciniai planai buvo nacionalinis dalykas, su tam tikru pasitelkimu labai greito reagavimo VJTF pajėgų. Mes matėme tam tikras detales, kurios buvo išslaptintos buvusio Lenkijos gynybos planavimo, kur matėme, kad gynybos linija viename iš etapų buvo matoma ties Vyslos upe ir panašiai“, – kalbėjo K. Budrys.

„Visame šitame kontekste, matyti dar ir Baltijos šalių gynybas atsietas nuo Lenkijos, na, matosi, iš kur galėjo atsirasti visi pasamprotavimai, kad Lenkijos pajėgos būtų anapus, o ne tenai“, – pridūrė jis.

Pasak patarėjo, pernai vasarą patvirtinus naujus regioninius gynybos planus, nebeliko „tokio pobūdžio neišsprendžiamų klausimų, kad kažkas tikrai nepereis kažkurio sienos kirtimo punkto“.

„Einame, dirbame su planais, žiūrime, kaip užtikrinti Suvalkų saugumą ir nekvestionuojame sąjungininkų įsipareigojimų, kaip aš tikiuosi, niekas nekvestionuoja Lietuvos įsipareigojimo prisidėti prie savo kaimynų gynybos, taip pat ir Lenkijos“, – sakė jis.

K. Budrys pabrėžė, jog prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) reguliariai kalbasi apie vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybą.

Anot jo, tiek prieš NATO viršūnių susitikimą vykusios bendros Lietuvos ir Lenkijos karių pratybomis, tiek šiomis dienomis vykstančiomis pratybomis siekiama kuo dažnesnio Lenkijos pajėgų judėjimo per sieną, numatant bendras operacijas ir sąlygas, kur abiejų šalių kariai galėtų kartu veikti.

„Taikos metu kalbame apie pratybas, krizės metu kalbame apie hibridines situacijas, kaip jas atsakysime, ar (kaip atsakysime – BNS) karo metu“, – sakė K. Budrys.

Vis tik patarėjas pabrėžė, kad ne visi minėtos diskusijos apie Lenkiją aspektai yra teigiami.

„Ypač, kur mes kvestionuojame savo kaimynus. Išvis, Lietuvoje galime jausti tokio pasileidimo link kvestionavimo, tai mes Vokietijos sąjungininkus kvestionuojam, vieną kaimyną, kitą kaimyną, JAV pakvestionuojam. Pats iš savęs šitas dalykas nieko nekuria ir nieko papildomai nedaro, neatsakant į kitus klausimus“, – kalbėjo šalies vadovo atstovas.

G. Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.

Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

„Aš labai džiaugiuosi, kad Lenkijos prezidentas tikrai gyvai atsišaukė į tą norą turėti bendras pratybas šiame žemės plote vadinamame „Suvalkų koridoriuje“. Mes jau kalbamės ir apie labai konkretų terminą, galbūt, tai galėtų įvykti balandžio mėnesį“, – pirmadienį paskelbtame interviu sako G. Nausėda.

Apie bendras Lietuvos ir Lenkijos pratybas buvo pranešta sekmadienį kaimyninės šalies prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) vizito metu, tačiau tikslesnis jų laikas ir vieta nedetalizuoti.

A. Duda interviu „Delfi“ teigė, kad Lenkija į Suvalkų koridoriaus apginamumą žiūri labai rimtai ir šiuo klausimu jau imtasi priemonių.

„Pastaruosius metus atkuriame Lenkijos gynybines galimybes būtent rytinėje mūsų šalies dalyje, būtent ten yra kuriami nauji daliniai, atkuriamos galimybės tų dalinių, kurie visą laiką buvo Bartošycėje, Grajeve, kitose vietovėse, stiprinamas Lenkijos karinis dalyvavimas, taip pat stiprinama sienos apsauga“, – sakė Lenkijos prezidentas A. Duda.

Paskutinį sykį Lietuvos ir Lenkijos karinės pratybos buvo surengtos pernai liepos pradžioje Klaipėdoje, Danės upėje. Čia abiejų šalių specialiųjų operacijų kariai treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą.

A. Duda per spaudos konferenciją sekmadienį Prezidentūroje sakė, kad Suvalkų koridorius yra „tas regionas, kuriam reikalingas ypatingas dėmesys, ypatingas tos vietos stebėjimas.“

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Kaip teigiama, apie tokį planą prakalbo Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas.

Jis pabrėžė, kad Lenkija stiprina Suvalkų koridoriaus ir Bresto vartų gynybą ir saugumą.

„Tai – jautrūs taškai, todėl stipriname ir plečiame ten dislokuotus padalinius“, – sakė jis.

Anot Lenkijos gynybos ministro, Lenkija plės savo karinę infrastruktūrą ir dalį Lenkijos pajėgų perskirs iš vakarų į rytus. Taip pat bus kuriami nauji įvairaus lygio daliniai.

M. Błaszczakas patikslino – „kalbama apie sapierių batalioną Augustave ir dideles taktines rikiuotes, tokias kaip 1-oji legionų pėstininkų divizija ir 2-asis lenkų korpusas“.

Tokių priemonių imamasi, nes Lenkija neatmeta tikimybės, kad Baltarusijoje esantys „Wagner“ grupuotės samdiniai, gali būti panaudoti provokacijoms.

– Pats G. Nausėda prieš kelias dienas teigė, kad šiemet Lenkijoje laukiantys rinkimai gali turėti įtakos vertinant grėsmę dėl Baltarusijoje įsikūrusių „Wagner“ samdinių. O dabar pats lankėsi Suvalkuose. Kiek čia rinkimų kampanija ir kiek realios grėsmės?

– Rinkiminis kontekstas nekeičia geopolitinės situacijos. Abiejų šalių vadovai minėjo, kad Baltarusijoje jau yra apie 4 tūkst. „Wagner“ kovotojų. Vertinimas sutampa. Lenkija liks strategine partnere, su kuria reikės derinti ir koordinuoti veiksmus, pradedant nuo galimo sienos uždarymo su Baltarusija, baigiant platesniais strateginiais sprendimais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar gali būti, kad tos spalvos tirštinamos kiek specialiai? Kam patiems lenkams to reikia?

– Situacija jautri. Artėjantys rinkimai Lenkijoje bus labai konkurencingi. Todėl užsienio politikos elementai, tam tikros tezės gali būti pasitelktos rinkiminei kampanijai. Prezidento vizitas taip pat padeda pasitarnauti šitam kontekstui, kad būtų išvengta papildomų emocijų. Kad būtų kalbama faktų bei konkrečių sprendimų kalba.

– Kiek pats susitikimas Suvalkuose yra rimtas, o kiek rinkiminis? Be to kaimyninės šalies premjeras kviečiasi ne kolegą premjerą, o prezidentą. Ar tai yra įprasta praktika?

– Valstybių lyderiai susitinka ne viename formate. Matėme daugybę susitikimų premjerų lygmenyje. Tai, kad susitinka premjeras ir prezidentas, yra pakankamai įprasta praktika. Tai buvo darbinis susitikimas. Tai, kad vyks rinkimai Lenkijoje, neturėtų pakeisti situacijos vertinimo. Matome, kad situacija kinta. Prieš kurį laiką buvo kalbama apie gerokai mažesnį „Wagner“ kovotojų skaičių Baltarusijos teritorijoje. Dabar jis jau gerokai didesnis, tad iš tikrųjų yra apie ką pasikalbėti.

– Kiek yra reali „Wagner“ grupuotės grėsmė, vertinant šios savaitės įvykius su sraigtasparniais, įskridusiais į Lenkijos oro erdvę?

– Tai yra gera iliustracija, kad incidentai gali įvykti. Neturėtume nuverti jų grėsmės, net jei esame ramūs, nes žinome, kad NATO rytinis sparnas sustiprintas kaip niekada. Nuo 2014 m. Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą, NATO lygmenyje buvo labai daug dėmesio skiriama kai kuriems provokacijų scenarijams, kurie gali būti susieti su panašių kovotojų grupėmis, jų bandymais įsiveržti į teritoriją. NATO šalys yra pasirengusios, bet ignoruoti, kad „Wagner“ kovotojų skaičius jau penkis kartus didesnis nei buvo prieš keletą savaičių, neįmanoma.

– Yra sakančių, kad Suvalkų koridoriaus reikšmė sumenko, nes Suomija taps NATO nare. Mūsų prezidentas sako, kad nereikėtų nuvertinti Suvalkų koridoriaus reikšmės. Koks jūsų požiūris?

– Suomijos bei Švedijos būsima narystė NATO tikrai keičia mūsų geopolitinį kontekstą. Bet Suvalkų koridorius niekur nedingsta. Jis mus jungia su partnere, sąjungininke Lenkija. Reikia vertinti įvairius, galimus provokacijų scenarijus. Tai dabar ir daroma.

„Turime dirbti kartu, turime ne tik imtis priemonių nacionaliniu mastu, bet turime turėti labai aiškius algoritmus, ką darysime, jei situacija taptų dar komplikuotesnė, įskaitant ir galimą sienos uždarymą su Baltarusija“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Bet tai turėtų būti daroma koordinuotu būdu tarp Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos“, – pridūrė jis, Suvalkų krašte susitikęs su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu).

LNK reportažas:

G. Nausėda bei Lenkijos premjeras ketvirtadienį tvirtino, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, jie yra arti Lietuvos ir Lenkijos teritorijos.

G. Nausėda tvirtino sienos uždarymo galimybę paminėjęs kaip kraštutinį variantą.

„Jeigu matysime kad „Wagner“ kovotojų daliniai sąmoningai koncentruojami prie mūsų sienos, prasideda įvairios hibridinės atakos mūsų sienos link, be jokios abejonės tai yra viena iš opcijų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad „Wagner“ kovotojų atsiradimas Baltarusijoje yra viena iš įtampos didinimo formų.

Baltarusija toliau įgyvendina ir visiškai akivaizdu, kad iki galo įgyvendins planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus savo teritorijoje.

„Mes matome, kad Baltarusija toliau įgyvendina ir visiškai akivaizdu, kad iki galo įgyvendins planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus savo teritorijoje, kad Baltarusija toliau naudoja agresyvią retoriką savo kaimynų atžvilgiu, kad Baltarusija atidarė antrąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, Minskas ir toliau leidžia „laisvai disponuoti savo teritorija Rusijos Federacijos armijai, kuri gali iš ten planuoti ir vykdyti savo veiksmus prieš Ukrainą.“

„Visa tai įvertinus kompleksiškai, akivaizdžiai matyti, kad Baltarusija deda sąmoningas pastangas destabilizuoti situaciją prie Baltarusijos ir NATO sienų“, – tvirtino G. Nausėda.

Lietuvos vadovas taip pat tvirtina, kad nepaisant planuojamo Švedijos prisijungimo prie NATO, vadinamasis Suvalkų koridorius išlieka Rusijos ir Baltarusijos provokacijos taikiniu.

„Kai kas diskutuoja, kad NATO viršūnių susitikime pasiektas susitarimas dėl būsimos Švedijos narystės keičia geopolitinę situaciją, o strateginė Suvalkų koridoriaus reikšmė mažėja. Aš tikrai nesutinku su tokiu požiūriu ir manau, kad Suvalkų koridorius lieka galimu tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacijų taikiniu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Lenkijos pareigūnai yra užsiminę apie galimybę išvis uždaryti sieną su Baltarusija. Vidaus reikalų ministerija tokius svarstymus laiko realiais.

„Dabar yra tas metas, kai turime stiprinti gynybą strategiškai svarbiuose Rytų flango taškuose, tokiuose kaip Suvalkų koridorius, ir visi drauge turime spartinti paramą Ukrainai – karinę ir politinę,“ – pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis taip pat paragino ES kolegas sankcionuoti „Rosatom“.

„ES ką tik priėmė 11 sankcijų paketą, bet jame trūksta kai kurių svarbių elementų. Tai, kad bendrovei „Rosatom“ vis dar pavyksta išvengti sankcijų, stiprina ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių, padedančių agresorei kariauti prieš Ukrainą, nebaudžiamumo jausmą,“ – sakė ministras.

„Atsakomybės už agresiją, karo nusikaltimus klausimas yra labai svarbus – reikia tokio specialaus tribunolo, kuris leistų išvengti tokios agresijos kaip prieš Ukrainą pasikartojimo bet kur kitur, taip pat reikia dar stipriau remti Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir bendromis pastangomis skirti jo veiklai daugiau finansavimo,“ – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę ES Taryba paskelbė, kad paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą. Rusija į tai atsakė į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukdama daugiau Europos pareigūnų.

Ministrai taip pat aptarė ES bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimis, situaciją Tunise, ES skaitmeninę diplomatiją.

Ministrai taip pat kalbėjosi apie ES įsitraukimą deeskaluojant įtampas Kosove bei tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, kitus aktualius užsienio politikos klausimus.

Jis pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija didina krašto apsaugos finansavimą, skirdamos tam dėmesį „aukščiausiu politiniu lygiu“.

„Galbūt mūsų nedraugai arba tos valstybės, kurios žvelgia į mus agresoriaus akimis, sulauks blogos naujienos: šiandien jos mato mūsų vienybę, šiandien jos mato mūsų pasirengimą skirti maksimalų dėmesį mūsų gynybai, ir tai yra blogoji žinia jiems. Geroji žinia – mūsų žmonėms, kurie rūpinasi mūsų valstybių saugumu“, – kalbėjo G. Nausėda per bendrą pasisakymą su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Abiejų šalių vadovai ketvirtadienį iš pradžių lankėsi daugiašalėje Šiaurės Rytų divizijos mobiliojoje vadavietėje Lenkijoje, vėliau išvyko į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną Marijampolėje, Lietuvoje.

G. Nausėda teigė, kad šis apsilankymas Suvalkų koridoriuje, jau kurį laiką vadinamame silpnąja NATO bei regiono šalių saugumo grandimi, nėra atsitiktinis.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

„Tiek šioje sienos pusėje, tiek Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną žemės lopinėlį. Visi puikiai suprantame, kad būtent čia yra tam tikra pažeidžiama vieta, kur pirmiausiai gali būti nukreiptas agresoriaus žvilgsnis“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Štai kodėl, manau, jog labai svarbu, kad mūsų veiksmai, mūsų planai labai gerai atlieptų saugumo situaciją ir būtų skirta dar daugiau dėmesio, pajėgumų, dar daugiau planų, pratybų, kad nekiltų nė menkiausio klausimo, kad šis žemės lopinėlis yra saugus“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Visi puikiai suprantame, kad būtent čia yra tam tikra pažeidžiama vieta, kur pirmiausiai gali būti nukreiptas agresoriaus žvilgsnis.

„Šiandien galime konstatuoti, kad mūsų saugumu rūpinamasi ir NATO lygiu, tačiau svarbiausia, kad mūsų valstybės yra pasirengusios investuoti pakankamai lėšų didindamos savo saugumą“, – tvirtino jis.

Savo ruožtu A. Duda pabrėžė, kad vizitas skirtas išsklaidyti gyventojų ir tarptautinės žiniasklaidos keliamas abejones dėl Suvalkų koridoriaus saugumo.

„Mes abu su ponu Lietuvos Respublikos prezidentu ryžomės atvažiuoti į šį ruožą ir pademonstruoti, kad ši vieta yra saugi“, – kalbėjo A. Duda.

Jis akcentavo, kad ruožo saugumą užtikrina Lietuvos, Lenkijos ir NATO pajėgos.

„Bataliono lygio karinės pajėgos, veikiančios ir mūsų, ir kaimyno pusėje, duoda mums garantiją, jos gali būti didinamos kiekvienu momentu nuo 30 tūkst. pajėgų iki 300 tūkstančių“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Anot jo, Lietuva ir Lenkija „stengiasi daryti viską, kad gynybos formatas būtų sustiprintas“, įgyvendinami per Madrido viršūnių susitikimą` priimti sprendimai.

G. Nausėda akcentavo, kad Madride priimta „daug istorinių sprendimų“ siekiant užtikrinti rytinio NATO sparno saugumą, įskaitant planus, jog Lietuvoje „Vokietijos pajėgų buvimas galėtų būti padidintas iki brigados lygio“.

„Tai pirmiausia priešakinės gynybos principas, kuris mums leidžia tikėtis ne tik daugiau dėmesio, bet ir daugiau karinės, kovinės galios čia, mūsų žemėje, Lenkijos ir Lietuvos žemėje. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad NATO išnaudojo tą istorinę galimybę atkreipti dėmesį į kylančias rizikas ir labai greitai, ryžtingai į jas reaguoti“, – akcentavo jis.

Prezidentas sakė, kad šiuo metu tęsiamos diskusijos dėl būtinų Lenkijos ir Lietuvos investicijų siekiant didinti regiono saugumą.

„Turime stiprinti dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, nes bet koks atsakas pirmiausia prasidėtų nuo mūsų pačių pademonstruoto ryžto veikti kartu. Turime parodyti, kad Suvalkų koridorius ne skiria, o sujungia mūsų tautas bendram veikimui vardan mūsų visų saugumo ir laisvės“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.