„Christos voskrese!“ („Kristus prisikėlė!“), – senąja slavų kalba gerąją žinią tikintiesiems šiąnakt po vidurnakčio dviejose Kauno šventyklose skelbė Rytų krikščionių bažnyčios dvasininkai – raudonos ir aukso spalvos rūbais pasipuošę stačiatikių šventikai ir juodais rūbais vilkintys sentikių ganytojai. Stačiatikiai gerąją žinią išgirdo skelbiamą visiems susirinkusiems šventykloje bendrai, sentikių cerkvėje dvasiškis ją skelbė prieidamas prie kiekvieno tikinčiojo.

Nežiūrint apeigų skirtumų, ir Velykas Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje pažymėjusių sentikių, ir Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai sobore besimeldusių stačiatikių atsakymas į žinią apie Dievo sūnaus pergalę prieš mirtį toks pats – „Tikrai prisikėlė!“.

Pamaldos abiejose šventyklose prasidėjo vakar vakare ir tęsėsi iki ryto. Jose dalyvavo virš poros šimtų sentikių ir dar daugiau stačiatikių. Sekmadienį tikintieji jau ne taip gausiai renkasi į Velykų dienos mišias.

Šį sekmadienį Kristaus Prisikėlimą švenčia ir Graikų apeigų katalikai (unitai). Nors ši bendruomenė Lietuvoje gyvuoja seniai, Kaune unitai savo šventyklos neturi.

Šv. Velykas krikščionys kasmet pažymi skirtingomis dienomis. Laikomasi taisyklės – Velykos švenčiamos artimiausią mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taip nutarta buvo pirmajame Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje (dabartinėje Turkijos teritorijoje). Rytų apeigų krikščionys laikosi šios taisyklės, tačiau jie vadovaujasi ne pasaulyje labiausiai įsigalėjusiu Grigaliaus, o senuoju Julijaus kalendoriumi. Todėl dažnai Vakarų ir Rytų krikščionių šv. Velykų data nesutampa.

Nuo gaisro nukentėjusios Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės stogas pasipuošė naujais kupolais. 

Nuo ankstyvo penktadienio ryto Žaliakalnyje prie cerkvės buvo sujudimas. Imtasi malonių ir akį džiuginančių darbų – iš Volgogrado tolybių atkeliavę naujieji kupolai užkelti ant Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės stogo. 

Pokyčius teigiamai įvertino kultūros paveldo apsaugos specialistai. „Džiugi diena. Gražūs, būdingi bizantiškajam stiliui. Tokie kokie ir turėtų būti“, – apžiūrėjęs naujuosius kupolus, gyrė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus. 

Pasak vedėjo, šiuo atveju auksas vertingas ne tiek kiek auksas, o todėl, kad šis metalas nesioksiduoja ir visada blizga. O bizantiškajai kultūrai būdingas blizgumas. 

Be to, naujiesiems kupolams pagaminta lengva metalinė konstrukcija, ji nedeganti ir lengvesnė nei medis, iš kurio buvo pagaminti senieji. „Ankstesnieji geltoni kupolai buvo labiau kičiniai“, – teigė specialistas. 

Cerkvės viduje remonto darbai taip pat jau eina į pabaigą. Sudėti mediniai langai, grindys. Specialistų vertinimu, cerkvė atrodo gerokai solidžiau nei buvo. 

Sentikių maldos namus ištikusiai nelaimei nebuvo abejingi parapijiečiai. Jie aukojo lėšas cerkvės atstatymui, Kauno miesto savivaldybė taip pat parėmė 20 tūkst. litų. Solidžiausios paramos sentikiai sulaukė iš Anapilin iškeliavusio verslininko Bronislovo Lubio našlės – 1 mln. litų. 

Gaisras cerkvėje kilo pernai gegužę. Kylančius dūmus pastebėjo šalia cerkvės daugiabutį renovuojantys darbininkai. Gaisravietėje plušo penki ugniagesių ekipažai, sentikiai, šventikas. Iš pradžių liepsnojo altorius su ikonomis. Jį užgesinus pastebėta, kad ugnis persimetė į pastogę, todėl teko nuardyti apie 50 kv. m stogo dangos. 

Cerkvėje saugoma daug vertingų kultūrinių vertybių, kurias bandyta apsaugoti. Dvasininkas, bendruomenės nariai, kultūros paveldo darbuotojai, padedami ugniagesių, iš vidaus tempė senas knygas, ikonas, kryžius ir kitus vertingus daiktus. Tačiau toli gražu ne viską pavyko išgelbėti. 

Kai kurios vertybės vis dar restauruojamos. Tarp nukentėjusių ikonų yra ir tos, kurios prieš dvejus metus buvo atnaujintos: sutvirtintos ir impregnuotos lentos, pertapytos nublukusios spalvos. 

Oficialiai pripažinta, kad gaisras cerkvėje kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Cerkvės šemininkai ir patys pripažino, kad greičiausiai cerkvė užsiliepsnojo dėl paliktų degančių žvakių. Tą dieną cerkvėje buvo laikomos šv. Mišios už mirusįjį. Po jų visi išvažiavo į kapines. 

Per šv. Mišias cerkvėje būna uždegta apie 100 žvakių. Tradiciškai po pamaldų jos užgesinamos ir sumetamos į dėžę, tačiau neatmetama, kad tą kartą kažkas neapsižiūrėjo.