87 metų pontifikas į baziliką vadovauti pamaldoms, kurios turėtų trukti mažiausiai dvi valandas, atvyko neįgaliojo vežimėlyje prieš pat 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vatikanas skelbė, kad popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“, nors tai vėl pakurstė susirūpinimą jo sveikata.

„Kad patausotų savo sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms, popiežius Pranciškus šį vakarą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus stebės iš Vatikano Šv. Mortos namų“, kuriuose gyvena, penktadienį pranešė Vatikanas.

Praėjusį mėnesį Pranciškus buvo pasigavęs „lengvą gripą“ ir turėjo atšaukti kai kuriuos renginius, skelbė Vatikanas. Vėliau pontifikas kelis kartus paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šaltinis Vatikane naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad nėra reikalo ypatingai jaudintis dėl popiežiaus sveikatos.

Sprendimas nedalyvauti buvo „paprasčiausiai atsargumo priemonė“, sakė šaltinis ir pridūrė, kad anksčiau penktadienį pontifikas atrodė „geros formos“.

Vis dėlto nedalyvavimas pakurstys abejones apie argentiniečio Pranciškaus pajėgumą vadovauti Katalikų bažnyčiai.

2013 metais popiežiumi tapęs Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Popiežius yra sakęs, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, jei nebegalėtų eiti savo pareigų.

Jo pirmtakas Benediktas XVI 2013 metais tapo pirmuoju nuo viduramžių savanoriškai pasitraukusiu popiežiumi.

Tačiau šį mėnesį išleistuose memuaruose Pranciškus rašo, kad neturi pakankamai rimtos priežasties galvoti apie atsistatydinimą.

Atsistatydinimas yra „tolimos ateities galimybė“, pateisinama tik „rimtos fizinės kliūties“ atveju, sakė jis.

Paskutinį kartą popiežius Pranciškus „Viešpaties Angelo“ maldai aikštėje vadovavo gruodžio 20 d. Nuo tada, laikantis dėl pandemijos įvestų apribojimų, popiežiaus vadovaujama malda buvo transliuojama iš Vatikano rūmų bibliotekos.

Pareigūnai atliko kratas prestižinio Šv. Petro fabriko techniniuose ir administraciniuose biuruose, o popiežius Pranciškus pavedė įgaliotiniui laikinai valdyti departamentą, nurodoma Vatikano pranešime.

Įgaliotinis – į pensiją išėjęs diplomatas Mario Giordana (Marijus Džordana) – nagrinėja, kaip buvo vadovaujama Siksto koplyčios chorui, kurio įtariamus finansinius pažeidimus liepė ištirti Pranciškus, tviteryje parašė Vatikano ekspertas Christopheris Lambas (Kristoferis Lambas).

Reidas Fabrike buvo surengtas gavus pranešimą iš generalinio auditoriaus biuro, nedetalizuodamas nurodė Vatikanas.

Vis tik Šventasis Sostas užsiminė apie šį mėnesį įsigaliojusias naujas taisykles, turinčias padėti mažinti korupcijos riziką vykdant viešuosius pirkimus.

Italijos dienraščio „Messaggero“ žiniomis, reidas įvyko gavus „ne vieną vidaus skundą... (dėl) tariamų pažeidimų sudarant sutartis, netikslių duomenų sąskaitose, nuolat konkursus laiminčių tų pačių įmonių, įtarimo favoritizmo“.

Vatikanas jau sulaukė tyrėjų dėmesio dėl sandorių, susijusių su investavimu į nekilnojamąjį turtą Londone. Pontifikas užsiminė, kad tie sandoriai galėjo būti sudaryti nesąžiningai.

Katalikiškoje Italijoje po dviejų mėnesių pertraukos vėl bus aukojamos viešos mišios. Taip pat turėtų atsidaryti restoranai, barai, kavinės, parduotuvės, grožio salonai ir daugelis kitų įstaigų.

Italijos vyriausybei kovo pradžioje dėl koronaviruso epidemijos paskelbus nepaprastąją padėtį, buvo uždarytos Romos bažnyčios, nors tam būta didelio pasipriešinimo. Tokiam žingsniui nepritarė ir popiežius Pranciškus.

Visgi daugelis bažnyčių netrukus atsidarė, tačiau turistai į jas nebuvo įleidžiami.

„Džiaugiuosi kartu su bendruomenėmis, kurių nariai pagaliau vėl gali drauge dalyvauti liturgijoje. Tai vilties ženklas visai visuomenei“, – sakė pontifikas per sekmadienio mišių transliaciją iš Šv. Mortos namų koplyčios.

Karantinas Italijoje ne tik paralyžiavo šalies verslą, bet ir smarkiai sutrikdė italų asmeninį gyvenimą, įskaitant dalyvavimą mišiose.

Šv. Mortos namų koplyčioje popiežiaus aukojamos mišios buvo tiesiogiai transliuojamos internetu.   

Argentinietis pontifikas kol kas neturėtų vadovauti jokioms viešoms ceremonijoms nei bazilikoje, kur telpa iki 60 tūkst. žmonių, nei Šv. Petro aikštėje, kadangi Vatikanas siekia išvengti didelių žmonių susibūrimų.

Visgi pirmadienį Praniškus vadovaus privačios mišioms prie Jono Pauliaus II kapo. Šis renginys, organizuojamas 100-ųjų lenkų kilmės pontifiko gimimo metinių proga, bus transliuojamas tiesiogiai.

Milano katedroje mišios bus aukojamos 10.30 val. Grinvičo (13.30 val. Lietuvos) laiku. Penktadienį katedra informavo, kad bus naudojami specialūs ant kaklo dėvimi prietaisai, kurie ims tyliai pypsėti, žybsėti ir vibruoti, kai lankytojai priartės vienas prie kito nesaugiu atstumu. 

Dezinfekcija

Prieš numatytą atidarymą Šv. Petro bazilikoje, kuri yra didžiausia katalikų bažnyčia pasaulyje, penktadienį buvo atlikta dezinfekcija. Apsauginius kombinezonus ir kaukes dėvėję valytojai dezinfekcine priemone išpurškė visas šios 23 tūkst. kv. metrų ploto šventovės kerteles.

Vatikanas, nepriklausomas anklavas Romos centre, taikė tokias pačias kovos su virusu priemones, kaip ir Italija, kur oficialus COVID-19 aukų skaičius jau priartėjo prie 32 tūkstančių.

Šv. Petro bazilika, kaip ir kitos trys popiežiškosios bazilikos, laikysis Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijų riboti religinėse ceremonijose dalyvaujančių tikinčiųjų skaičių. Rekomenduojama, kad vienu metu maldos namuose būtų ne daugiau kaip 200 žmonių.

Tikinčiųjų srautus Šv. Petro bazilikoje valdys Vatikano šveicarų gvardija; jai padės Maltos ordino savanoriai.

Visoje Italijoje katalikai nuo pirmadienio bažnyčiose galės dalyvauti ne tik mišiose, bet ir krikštynų, vestuvių bei laidotuvių ceremonijose – su sąlyga, kad paisys įvairių saugumo priemonių, įskaitant reikalavimą dėvėti kaukes ir laikytis atstumo.

Pirmadienį darbą turėtų atnaujinti ir daugiau kaip 800 tūkst. komercinę veiklą vykdančių įstaigų, kurioms teko laikytis kovo 9 dieną ministro pirmininko Giuseppe Conte (Džiuzepės Kontės) paskelbto karantino.

Bazilikoje, kuri yra didžiausia katalikų bažnyčia pasaulyje, penktadienį buvo atlikta dezinfekcija. Apsauginius kombinezonus ir kaukes dėvintys valytojai dezinfekcine priemone išpurškė visas šios 23 tūkst. kv. metrų ploto šventovės kerteles.

Popiežius Pranciškus kol kas neturėtų vadovauti jokioms viešoms ceremonijoms nei bazilikoje, kur telpa iki 60 tūkst. žmonių, nei Šv. Petro aikštėje, kadangi Vatikanas siekia išvengti minių savo teritorijoje.

Vatikanas, nepriklausomas anklavas Romos centre, taikė tokias pačias kovos su virusu priemones, kaip ir Italija, kur oficialus COVID-19 aukų skaičius jau perkopęs 31 tūkstantį.

Bazilikoje draudžiama rengti bet kokias religines ceremonijas nuo kovo 10-osios, kai italų vyriausybė įvedė visuotinį karantiną, tačiau atskiriems tikintiesiems leidžiama melstis privačiai.

Darbininkai penktadienį valė XVI amžiuje pastatytos šventovės puošnias marmurines grindis, purškė didžiules duris, vedančias prie architekto Bernini (Berninio) sukurto garsiojo bronzinio baldakimo.

Vatikano sveikatos apsaugos pareigūnas Andrea Arcangeli (Andrėja Arkandželis) sakė, kad buvo purškiamas „praskiestas chloro tirpalas, kuris buvo dozuojamas, siekiant nepažeisti vertingų paviršių ir meno kūrinių“.

Šv. Petro bazilika, kaip ir tris likusios popiežiaus valdomos bazilikos, turėtų laikytis Italijos vidaus reikalų ministerijos rekomendacijos nerengti uždarose patalpose daugiau nei 200 dalyvių skirtų religinių ceremonijų.

Tikinčiųjų srautus šventykloje valdys Vatikano šveicarų gvardija; jai padės Maltos ordino savanoriai.

Taip pat nagrinėjama galimybė naudoti lankytojų temperatūros matuoklius, bet tik per svarbias religines šventes, informavo Šventasis Sostas.

Popiežius Praniškus pirmadienį ketina vadovauti privačioms mišioms prie Jono Pauliaus II kapo. Šis renginys, organizuojamas 100-ųjų lenkų kilmės pontifiko gimimo metinių proga, bus transliuojamas tiesiogiai.

Už Vatikano ribų katalikai pirmadienį galės dalyvauti mišiose, krikštuose, vestuvėse ir laidotuvėse Italijos bažnyčiose – su sąlyga, kad laikysis įvairių saugumo priemonių, įskaitant reikalavimą dėvėti kaukes ir laikytis atstumo.

Debesų, liūtų ir drugelių nuotraukos pramaišiui su užteršto oro ir nualintų žemės ūkio laukų vaizdais antradienio vakarą buvo rodomos ant Vatikano Šv.Petro bazilikos sienų, pasaulio lyderiams Paryžiuje stengiantis suderinti istorinę klimato sutartį.

Vaizdo instaliacija „Fiat Lux (Tebūnie šviesa): nušviečiant mūsų bendrus namus“ taip pat sutapo su Katalikų Bažnyčios jubiliejinių metų, per kuriuos bus ypač pabrėžiama gailestingumo tema, pradžia, iškilmingai paminėta anksčiau antradienį.

Tūkstančiai žmonių užplūdo Šv.Petro aikštę per keturių valandų trukmės šviesų šou, per kurį buvo rodomos kai kurių geriausių pasaulyje gamtos fotografų nuotraukos, tarp jų brazilo Sebastiao Salgado (Sebastiauno Salgadu), amerikiečio Joelio Sartore (Džoelio Sartorės) ir prancūzo Yanno Arthus Bertrand'o (Jano Artiu Bertrano) darbai.

Tuos vaizdus papildė ne muzika, o gamtos garsai – audros šniokštimas, griaustinis, paukščių giesmės ir ilgos tylos pauzės.

Ši iniciatyva, paremta Pasaulio banko, turėjo pabrėžti Katalikų Bažnyčios raginimą dėti didesnes pastangas aplinkos apsaugai.

Popiežius Pranciškus, dažnai akcentuojantis ekologines problemas, perspėjo pasaulio lyderius, kurie lapkričio 30 dieną buvo susirinkę Paryžiuje į dvi savaites vyksiančių klimato derybų COP21 atidarymą, kad sutartis, turinti padėti sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą, turi būti sudaryta „dabar arba niekada“.

Popiežius Pranciškus antradienį atvėrė Vatikano Šv.Petro bazilikos Šventąsias duris per Gailestingumo jubiliejaus pradžios iškilmes, tęsdamas 700 metų senumo tradiciją, tačiau ragindamas Bažnyčią su atjauta priimti šiuolaikinį pasaulį.

Pranciškus paskelbė metus truksiantį Gailestingumo jubiliejų, siekdamas pabrėžti pagrindinį savo pontifikato naratyvą: kad Katalikų Bažnyčia turi parodyti savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir teisusi.

Pasibaigus mišioms Šv.Petro aikštėje argentinietis pontifikas, stovėdamas priešais puošnias Šventąsias duris, turėjo ištarti lotyniškus žodžius „Haec porta Domini. Aperite mihi Portas Iustitiae“ – „Štai Viešpaties durys. Atidarykite man teisingumo duris“, tada atidaryti jas pastumdamas.

Tačiau nusižengdamas tradicijai Pranciškus šią frazę ištarė italų, o ne lotynų kalba, likdamas ištikimas savo įpročiui modernizuoti.

78 metų maždaug dviem minutėms stabtelėjo ant renesansinės bazilikos slenksčio tyliai melsdamasis, o tada žengė per atvertas duris, tęsiantis ceremonijai, simbolizuojančiai tikinčiojo gyvenimo kelią ir aukas, kurios turi būti atliktos, siekiant pelnyti Dievo malonę.

Antrasis per duris žengė 88 metų atsistatydinęs popiežius emeritas Benediktas XVI, ramsčiuodamasis lazdele ir lydimas jį prilaikančio dvasininko. Pranciškaus pirmtakas, kurio sveikata yra labai pašlijusi, pastaruoju metu gyveno užsidaręs Vatikane ir retai rodydavosi viešumoje.

Paskutinįkart buvęs pontifikas vokietis buvo matytas per velionių popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremoniją pernai balandį.

Paskui juos pro Šventąsias duris žengė šimtai kardinolų, vyskupų ir vyrų bei moterų vienuoliškųjų bendrijų narių.

Atrasti begalinį gailestingumą

Prognozuojama, kad apie 10 mln. tikinčiųjų žengs per tas duris per ateinančius 12 mėnesių, atlikdami piligrimystės ritualą, kurio tradicija gyvuoja šimtmečius.

„Pereiti per Šventąsias duris reiškia iš naujo atrasti begalinį gailestingumą, rodomą Tėvo, kuris priima kiekvieną žmogų ir asmeniškai bendrauja su kiekvienu iš jų“, – Pranciškus sakė mišių, aukotų prieš durų atvėrimo ceremoniją, homilijoje.

Popiežius taip pat pabrėžė, koks svarbus yra jo sprendimas paskelbti jubiliejų minint Vatikano II Susirinkimo pabaigos metines. Tas vyskupų suvažiavimas buvo itin svarbus pastangoms modernizuoti Bažnyčią, o Pranciškus stengiasi būti to proceso tęsėju.

„Kiek daug nusižengiame Viešpačius ir jo malonei, kalbėdami, kad už nuodėmes baudžiama jo teisingumu, prieš paminėdami, kad už jas atleidžiama Jo gailestingumu“, – kalbėjo Pranciškus žmonėms, lietingą dieną dalyvavusiems mišiose, skirtose gruodžio 8-ąją švenčiamai Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventei.

„Turime gailestingumą kelti prieš teisingumą, o bet kokiu atveju Dievo teisingumas visada bus jo gailestingumo šviesoje“, – pridūrė pontifikas.

Pranciškus sakė, kad 7-ame dešimtmetyje vykęs Vatikano 2-asis susitikimas leido Bažnyčiai išeiti iš savo susikurto kiauto.

„Taip buvo tęsiama kelione, per kurią žmonės susitinkami ten, kur jie gyvena: jų miestuose ir namuose, jų darbo vietose, – aiškino jis. – Kur tik esama žmonių, Bažnyčia raginama juos pasiekti ir nešti jiems Evangelijos džiaugsmą.“

Nors dėl pastaruoju metu pasaulį supurčiusių teroro atakų buvo imtasi itin griežtų saugumo priemonių, Vatikanas nurodė, kad 70 tūkst. maldininkų buvo susirinkę Šv.Petro aikštėje ir aplinkinėse gatvėse, stebėdami, kaip popiežius atidaro renesansinės bazilikos fasado duris, kurios paprastai būna užmūrytos.

Apie 5 000 policininkų, karabinierių ir karių buvo papildomai sutelkti aplink Romą, o virš miesto buvo paskelbta neskraidymo zona, siekianti apsaugoti maldininkus, plūstančius į Vatikaną pėsčiomis, automobiliais, traukiniais ir lėktuvais.

Antradienio iškilmes vakare užbaigs speciali meno instaliacija aplinkosaugos tema, per kurią iškilių fotografų padarytos gamtos nuotraukos bus projektuojamos ant Šv.Petro bazilikos fasado. Ši iniciatyva yra susijusi su Paryžiuje šiuo metu vykstančia pasaulines klimato konferencija.

Dievas visada atleidžia

Šv.Petro bazilikos Šventosios durys, esančios į dešinę nuo jos pagrindinio įėjimo, yra papuoštos 16 bronzinių panelių, vaizduojančio žmogaus nuodėmių atleidimą gailestingumu.

„Turime suvokti žinią, kad Dievas visada mums atleidžia – būtent šią žinią mums pateikia popiežius“, – sakė iš Buenos Airių atvykusi maldininkė Maria Sila (Marija Sila), laukdama prasidedančių mišių.

Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų, o daug šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės kelionės į Romą ir pelnyti indulgenciją – nuodėmių atleidimą – ir sutrumpinti buvimą Skaistykloje.

Kitaip negu Martino Lutherio (Martino Liuterio) laikais, dabar jubiliejaus indulgencijos yra nemokamos: jas pelno visi, praėję Šventąsias duris.

Vėliausias jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Tąsyk Romą aplankė apie 25 mln. piligrimų, o mieste ta proga buvo vykdomi milijonus dolerių kainavę renovacijos projektai.

Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu. Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio katedroms atidaryti savo Šventąsias duris, kad paskatintų tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.

Sekmadienį pats popiežius atidarys Šventąsias duris vienuose iš pagrindinių Romos maldos namų – Laterano Šv.Jono bazilikoje.

Vis dėlto Italijos pareigūnai nepraleido progos skirti milijonų eurų dešimtims viešųjų projektų visoje sostinėje, iš kurių praktiškai nei vienas nebuvo užbaigtas.

Būti gailestingumo liudininke

Pranciškus jubiliejų paskelbė minėdamas savo pontifikato antrųjų metų sukaktį, sakydamas, kad nori „suteikti kiekvienam mūsų laikų vyrui ir kiekvienai moteriai“. Tokia pozicija atitinka jo nuostatą, kad Bažnyčia turi tapti „lauko ligonine“ sužalotoms sieloms, kuris sužeistieji yra gailestingai priimami ir mylimi, o ne teisiami.

Jubiliejus, kuris tęsis iki ateinančių metų lapkričio 20-osios, buvo paskelbtas pontifiko, kad Bažnyčia „padarytų labiau regimą savo misiją būti gailestingumo liudininke“.

Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata.

Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.

Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.

Visos šios pastangos atspindi Pranciškaus misiją – pakeisti Bažnyčios įvaizdį, kad ji būtų mažiau kategoriška ir supratingesnė, – nors kai kada tam įnirtingai priešinasi tradicijų sergėtojai, nusistatę prieš bet kokius Bažnyčios mokymo pakeitimus opiomis temomis, tokiomis kaip homoseksualumas, skyrybos arba gyvenimas nesusituokus.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pavartojo žodį „genocidas“ apibūdindamas masines armėnų žudynes. Toks žingsnis veikiausiai smarkiai pakenks Šventojo Sosto diplomatiniams ryšiams su Turkija.

„Per pastarąjį šimtmetį mūsų žmonijos šeima išgyveno tris masines ir precedento neturinčias tragedijas“, - Šv. Petro bazilikoje per iškilmingas mišias, skirtas Osmanų imperijos turkų vykdytų armėnų žudynių šimtmečiui, sakė popiežius.

„Pirmoji, kuri daugelio laikoma „pirmuoju XX amžiaus genocidu“, ištiko jūsų pačių armėnų tautą“, - teigė jis, cituodamas pareiškimą, kurį 2000 metais pasirašė Jonas Paulius II ir armėnų patriarchas.

Nors popiežius Pranciškus, apibūdindamas šias žudynes kaip genocidą, nenaudojo savų žodžių, tuo metu Jono Pauliaus II pavartotas genocido terminas sukėlė aštrią Turkijos reakciją, ir visų mylimo velionio popiežiaus pacitavimas dar kartą sudrums vandenį.

78 metų Katalikų Bažnyčios vadovas jautė spaudimą viešai pavartoti šį terminą apibūdinant šias žudynes, nors tai ir gali atstumti svarbią sąjungininkę kovoje su radikaliuoju islamu.

„Minime šimtmetį nuo šių tragiškų įvykių, šių didžiulių ir bejausmių skerdynių, kurių žiaurumą turėjo iškęsti jūsų protėviai“, - sakė Pranciškus.

Jis kalbėjo apie pareigą „pagerbti jų atminimą, nes išblėsus atminčiai, blogis leidžia žaizdoms supūliuoti“.

Nors daugelis istorikų vadina šias žudynes pirmuoju XX amžiaus genocidu, pati Turkija atkakliai neigia tokį kaltinimą.

Armėnai tvirtina, kad 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai. Ši Kaukazo tauta jau seniai siekia, kad tos žudynės būtų tarptautiniu mastu pripažintos genocidu.

Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta tuos kaltinimus, argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per civilinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus ir susivienijo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų Prancūzija ir Rusija, yra pripažinusios šias žudynes genocidu.

2014 metais Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), tuomet ėjęs ministro pirmininko pareigas, pirmą kartą išreiškė apgailestavimą dėl šių masinių žudynių, bet Ankara dėl daugelio žmonių žūčių vis dar kaltina neramumus ir badą.

Popiežius Pranciškus pabrėžė ypatingą Armėnijos, kaip „pirmosios krikščioniškos tautos“, svarbą, teigdamas, kad 301 mūsų eros metais ji tapo pirmąja šalimi, paskelbusia krikščionybę valstybine religija.

Pranciškus teigė, kad kitus du XX amžiaus genocidus „vykdė nacizmas ir stalinizmas“.

„Pastaraisiais laikais būta ir kitų masinių žudynių tokių, kaip, pavyzdžiui, Kambodžoje, Ruandoje, Burundyje ir Bosnijoje. Atrodo, kad žmonija yra bejėgė pažaboti nekalto kraujo praliejimą“, - pridūrė jis.

„Atrodo, kad po Antrojo pasaulinio karo gimęs optimizmas tirpsta. Atrodo, kad žmonijos šeima atsisako pasimokyti iš savo klaidų, nulemtų smurto įstatymo, ir toliau yra tokių, kurie nori sunaikinti panašius į save, su tyliu bendrininkavimu tų, kurie lieka žiūrovais“, - sakė pontifikas.

Dauguma prieš šimtmetį nužudytų armėnų buvo krikščionys, ir nors tiesioginiai šių žudynių motyvai nebuvo religiniai, pontifikas palygino tų laikų armėnus su šiuolaikiniais krikščionių pabėgėliais, bėgančiais nuo kovotojų islamistų.

Jis dar kartą šiuos laikus pavadino „karo laikmečiu, trečiuoju pasauliniu karu, kuris vyksta dalimis, laikmečiu“, ir priminė „prislopintą ir užmirštą verksmą“ tų žmonių, kurie dėl savo tikėjimo į Kristų ar etninės priklausomybės buvo „nukirsdinti, nukryžiuoti, sudeginti gyvi ar priversti palikti savo tėvynę“.

„Šiandien mes taip pat stebime genocidą, nulemtą visuotinio abejingumo, kuris atspindi savo brolį nužudžiusio Kaino žodžius: kas man rūpi? Ar aš esu savo brolio sargas?“, - sakė jis.

Popiežiaus Pranciškaus žodžiai Šv. Petro bazilikoje nedelsiant sulaukė atsako ir paskatino Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios vadovą Aramą I padėkoti popiežiui už tai, kad jis aiškiai pasmerkė šias žudynes ir priminė, kad „genocidas“ yra nusikaltimas žmoniškumui, reikalaujantis atitaisymo.

„Tarptautinė teisė aiškiai sako, kad genocido pasmerkimas, pripažinimas ir atitaisymas yra glaudžiai tarpusavyje susiję“, - sulaukdamas plojimų mišių pabaigoje anglų kalba sakė Aramas I.

Kalbėdamas tarsi politiniame susirinkime Aramas I pažymėjo, kad armėnų reikalas yra teisingumo reikalas ir kad teisingumas - tai Dievo dovana. „Taigi teisingumo pažeidimas yra nuodėmė Dievui“, - teigė jis.

Popiežiaus pareiškimas Stambulo gatvėse kėlė įvairią reakciją. Vieni žmonės sakė palaikantys tokį žingsnį, o kiti jam nepritarė.

„Nepritariu tam, kad žodį „genocidas“ vartotų didi religinė figūra, turinti daugybę pasekėjų, - sakė 25 metų Mucahitas Yucedalis (Mudžahitas Judžedalis). - Genocidas yra rimtas pareiškimas“.

Pranciškaus komentarai nuskambėjo labai reikšmingomis aplinkybėmis - savo pastabas apie armėnų tragediją jis ištarė Šv. Petro bazilikoje per armėnų mišias, skirtas šių žudynių šimtmečio minėjimui. Šiose pamaldose, be Kilikijos katolikoso Aramo I, dalyvavo kitas svarbiausias armėnų ortodoksų hierarchas - Patriarchas ir visų armėnų katolikosas Karekinas II, taip pat Kilikijos armėnų katalikų patriarchas Nersesas Bedrosas XIX, taip pat Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, sėdėjęs garbingoje bazilikos vietoje.

Per sekmadienio mišias Pranciškus taip pat pagerbė armėnų bendruomenę paskelbdamas viduramžių mistiką, teologą ir poetą šv. Grigalių Narekietį visuotinės Bažnyčios mokytoju. Šv. Grigalius iš Nareko, gimęs apie 950 ir mirusį apie 1005 metus, tapo 36 šventuoju, kuriam suteiktas toks titulas ir kuriuo yra pagerbiami tie, kurių raštai ir dvasinė bei bažnytinė patirtis didžiai pasitarnavo visuotinei Bažnyčiai.

Per mišias nuolat skambėjo tradicinė armenų muzika, o reikšmingais liturgijos momentais buvo atliekami graudūs himnai. Vaikai, apsirengę tautiškai drabužiais, įteikė dovanų prie altoriaus, kuris skendėjo smilkalų debesyje.

Asmuo, pavogęs du labai vertingus Renesanso menininko Michelangelo (Mikelandželo) rankraščius, pasiūlė juos grąžinti Vatikano archyvui mainais į pinigus, pirmadienį atskleidė Šventojo Sosto atstovas.

Atstovas pirmąkart patvirtino, kad tie dokumentai buvo pavogti 1997 metais ir sakė, kad minėtas pasiūlymas buvo neseniai pateiktas aukšto rango Bažnyčios pareigūnui – kardinolui Angelo Comastri (Andželui Komastriui).

„Kadangi kalbame apie pavogtus dokumentus, savaime aišku, kad kardinolas atsisakė“, – pridūrė atstovas.

Vatikanas neatskleidė jokių kitų detalių apie tą pasiūlymą ir nepaaiškino, kodėl žinia apie tą vagystę nebuvo paviešinta 1997 metais.

Tie rankraščiai yra laiškas su Michelangelo parašu ir kitas dokumentas, priskiriamas jo rankai.

Jie priklauso dideliam archyvinės medžiagos rinkiniui, susijusiam su Šv.Petro bazilikos statyba. Įspūdinga katedra buvo baigta statyti 1626 metais po beveik šimtmetį su pertraukomis trukusių darbų.

Michelangelas, kuris buvo architektas ir inžinierius, taip pat skulptorius ir tapytojas, buvo pakviestas vadovauti bazilikos statyboms 1547 metais.

Nors jis mirė 1564-aisiais, Michelangelas laikomas vienu iš pagrindinių pastato, neatsiejamo nuo Katalikų Bažnyčios įvaizdžio, architektų.

Benamio palaidojimas Vatikano prestižinėse Teutonų kapinėse tapo dar vienu įrodymu, kad popiežius Pranciškus bando keisti Bažnyčios tradicijas, demonstruodamas savo išskirtinį dėmesį pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams.

Belgas Willy (Vilis) iki pat savo mirties gruodžio mėnesį gyveno aplink Šv.Petro baziliką esančiose gatvėse ir buvo gerai pažįstamas daugeliui kunigų, dalis kurių jam nešiojo maistą, pranešė Vatikano radijas.

Vyras mirė ligoninėje, į kurią pateko sušalęs. Jo laidojimą kapinėse, kuriose paprastai amžino poilsio atgula aukšto rango vokiečių dvasininkai, finansavo viena vokiečių šeima.

Popiežius stengiasi atkreipti dėmesį į skurstančiųjų teises, gerovę ir orumą – pagrindines jo pontifikato temas, kurios atsispindi jo posakyje, kad jis nori „neturtingos bažnyčios neturtingiesiems“.

Anksčiau šį mėnesį, iš Argentinos kilusio popiežiaus prašymu, vos už kelių metrų nuo Šv.Petro aikštės esančiuose viešuosiuose tualetuose buvo įrengti dušai benamiams.

Gruodį savo gimtadienio proga Pranciškus nurodė Romoje benamiams išdalinti dešimtis miegmaišių ir paprašė kitų aplink sostinę esančių parapijų pasekti šiuo pavyzdžiu ir imtis panašių iniciatyvų.