Antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ parodytas atviras vienos įtakingiausių nuomonės formuotojų interviu apie neseniai išsipildžiusią jos didžiąją svajonę, nuosavą būstą pačioje sostinės širdyje, visos Lietuvos aptarinėjamą konfliktą su kaimynu, po kurio moteris viešai prabilo apie savo išgyvenimus, kamuojančius jau daug metų ir apie tai, kaip ji ryžosi psichoterapijai, kurios, pasak Agnės, šiandien reikia labai daug žmonių. 

„Labai liūdna apie tai kalbėti per adventą, bet dabar, žiūrėk, – vyras nušovė moterį automobilyje, tada žmogus peršovė parduotuvės darbuotoją už tai, kad jis pasiūlė užsidėti kaukę. Prieš kelias dienas sudegino eglutę. Jeigu jums vis dar atrodo, kad visuomenė neserga, tai arba jūs gyvenate su rožiniais akiniais arba bunkeryje, nes nematyti, kaip stipriai dabar sergame visi kartu, yra tiesiog naivu“, – sakė Agnė.

Moteris prabilo ir apie tai, kiek pinigų išleidžia savo tobulėjimui. „Šiandien suskaičiavau, kad mums su sūnumi psichoterapijai mėnesiui išeina 840 eurų, mano psichoterapija šiandien pabrango 25 eurais ir yra 75 už valandą, o vaiko – 65 eurai. Bet tu turi rinktis, ar gali savo jėgomis šitoje visuomenėje išgyventi, ar nebegali“, – pasakojo ji.

Moteris prabilo ir apie pozityvius rezultatus bei pasikeitusias savo pačios reakcijas į konfliktines situacijas: „Pakeičiau savo darbo įpročius, pakeičiau savo bendravimo su vaiku įpročius, pakeičiau savo socialinius įpročius, pradėjau kitaip vertinti konfliktines situacijas, pavyzdžiui, vakar parašiau berniuko, su kuriuo Leonui sunkiau sekasi bendrauti, mamai ir pakviečiau tą berniuką picos ir pažaisti. Sakau, gal norite tiesiog ateiti į svečius? Ta mama, žinoma, sutiko. Ir tai yra nuostabus problemos sprendimas. O buvo galima tiesiog aiškintis ir sakyti – gal apraminkite savo vaiką, ko jis lenda prie manojo? Nors aš suprantu, kad ir maniškis lenda prie jo. Reikia pripažinti, kad nebūna visko į vienus vartus“. 

Laidoje Agnė kalbėjo ir apie naująjį būstą bei išaugusias remontų kainas. „Pats skaudžiausias momentas, kad nebeturiu pinigų. Nėra taip, kad neturiu pinigų sumokėti už vaiko mokslus, pirkti maistą ar nusipirkti batus, kai šalta, bet santaupų, kurių turėjau jau apčiuopiamą sumą, visai nebeturiu. Dabar manęs laukia mokėjimas už rekuperacijos sistemą, už grindis, už santechniką ir kai šituos visus dalykus padarys, bute...  niekas nepasikeis. Jis toliau atrodys sugriautas, o aš tik dar būsiu įlindusi į skolas“, – apie kasdienius remonto rūpesčius šypsodamasi atvirai kalbėjo A. Jagelavičiūtė.

Nuosavas namas netoli parko arba miško, su didele mansarda, apstatytas minimaliu skandinavišku stiliumi. Toks yra lietuvių svajonių būstas, parodė lapkričio pabaigoje atlikta nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausa. Tiesa, net 85 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad šiuo metu savo svajonių namuose negyvena.

Jei turėtų visas galimybes, nuosavame name norėtų gyventi net 70 proc. lietuvių. Kur kas mažiau – tik 8 proc. – svajoja apie standartinį gerai įrengtą butą su svetaine, miegamuoju ir virtuve. Tiek pat – 8 proc. – respondentų vertina lofto tipo būstą, kuriame būtų daug laisvos erdvės, o apartamentuose su keturiais ar penkiais kambariais svajoja įsikurti tik 7 proc. apklausos dalyvių.

„Nuosavas namas lietuviams yra patogaus ir kokybiško gyvenimo simbolis, apie tokią gyvenamąją vietą svajoja dauguma. O štai erdvūs, daugiau nei trijų kambarių butai lietuvius domina mažiau. Esant galimybei, jie verčiau renkasi namą arba kompaktiškesnį 2 kambarių butą. Būtent tokie šiuo metu rinkoje paklausiausi. Nevilioja lietuvių ir gyvenimas nedideliame bute su palėpe. Apie tokius namus svajoja vos 6 proc. lietuvių“, – apklausos duomenis komentuoja Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

Paklausti, be kokio atributo lietuviai neįsivaizduoja savo svajonių būsto, dauguma – beveik 30 proc. – nurodė didelę mansardą. Šiek tiek mažiau, 26 proc., atsakiusiųjų svarbu turėti erdvų garažą automobiliui, o beveik 18 proc. – pirtį. Apie baseiną lauke ir sūkurinę vonią savo svajonių būste svajoja 7 proc. apklausos dalyvių.

Pirmenybę teikia būstui šalia parko

Kaip rodo apklausa, lietuviai vertina žaliąsias erdves. Galėdami apklausoje pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą, net 70 proc. respondentų nurodė, kad svajonių būstas būtų šalia parko ar miško. 35 proc. norėtų, kad netoliese tekėtų upė.

„Šiandien būsto ieškantiems žmonėms svarbi ne tik kaina ar tai, kaip būstas įrengtas. Vis daugiau žmonių rūpinasi sveika gyvensena ir turiningu laisvalaikiu, todėl parkai, skverai, miškeliai, rekreacinės pievos, kur galima sportuoti, leisti laiką su šeima, rengti iškylas, tampa populiaresnės. Tiesa, sutvarkytų ir aktyviam poilsiui pritaikytų erdvių miestuose vis dar trūksta“, – sako E. Narbuntovičius.

Kad netoli jų svajonių būsto būtų prekybos centras, svarbu 31 proc. apklausos dalyvių, o kad šalia būtų darbovietė, norėtų beveik 26 proc. atsakiusiųjų. Beveik kas penktam lietuviui (21 proc.) svarbiausia, kad iš svajonių būsto būtų lengva pasiekti vaikų ugdymo įstaigas.

Paklausti, kaip turėtų būti įrengti jų svajonių namai, beveik pusė Lietuvos gyventojų – 48 proc. – nurodė minimalų skandinavišką stilių su mažai baldų ir daug tuščios erdvės. Kad interjere dominuotų modernus stilius su griežtomis formomis, daug stiklo ir metalo detalių, norėtų 32 proc. lietuvių, o klasikinį stilių rinktųsi kas penktas lietuvis.

Svajonių būstui – ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų

Dauguma lietuvių – 37 proc. – mano, kad svajonių būstui įsigyti ir įsirengti pakaktų nuo 100 iki 200 tūkst. eurų. E. Narbuntovičiaus teigimu, už panašią sumą galima nusipirkti naujos statybos butą sostinės centre arba nedidelį gyvenamąjį namą ar kotedžą Vilniaus rajone.

„Pavyzdžiui, šiuo metu už 150 tūkst. eurų galima rasti visiškai įrengtą 4 kambarių butą prestižiniuose sostinės rajonuose – Žvėryne, Senamiestyje ar Naujamiestyje. Už panašią sumą įmanoma rasti ir 150 kv. m gyvenamųjų namų Vilniaus pakraštyje. Taigi, kad turėtum svajonių namą, nebūtina išleisti 200 tūkst. eurų. Likusią sumos dalį vėliau galima investuoti į būsto įrengimą ar aplinkos sutvarkymą“, – sako E. Narbuntovičius.

Beveik 28 proc. apklausos dalyvių savo svajonių būstui užtektų mažiau nei 100 tūkst. eurų, 14 proc. – nuo 200 iki 300 tūkst. eurų, 10 proc. – nuo 300 iki 500 tūkst. eurų, o 11 proc. lietuvių įsigyti ir įsirengti svajonių namą reikėtų daugiau nei 500 tūkst. eurų.