G. Schröderis prieš tai pareiškė galįs įsivaizduoti, kad jo draugystė su V. Putinu gali prisidėti prie Ukrainos karo užbaigimo. „Mes daug metų protingai bendradarbiavome. Galbūt tai vis dar galėtų padėti rasti derybinį sprendimą, kito aš nematau“, – sakė buvęs kancleris interviu agentūrai dpa.

V. Putinas po invazijos į Ukrainą Maskvoje buvo susitikęs su G. Schröderiu. Vokiečių politikas Rusijos įsiveržimą į kaimyninę šalį yra pavadinęs „fatališka klaida“, tačiau draugystės su V. Putinu neišsižadėjo. G. Schröderis pasisako už naujas tarpininkavimo pastangas vyriausybių lygiu ir mano, kad Prancūzija ir Vokietija turėtų imtis iniciatyvos.

Kremliaus atstovas D. Peskovas pabrėžė, kad šiandien nemato politinių veikėjų noro užbaigti konfliktą. Kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama Vokietija esą yra smarkiai įsitraukusi į karą. Europoje, anot D. Peskovo, vyrauja požiūris – „provokuoti Ukrainą kovoti iki paskutinio ukrainiečio“. Maskva, pasak jo, stebi įvairias pozicijas Europoje, tačiau nemato, kad padėtis keistųsi.

Pekinas pasveikino V. Putiną, sakydamas, kad „Kinija ir Rusija viena kitai yra didžiausios kaimynės ir visapusiškos strateginio bendradarbiavimo partnerės naujoje eroje“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas) pareiškė, kad prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Vladimiras Putinas „toliau palaikys glaudžius mainus, skatins abi šalis toliau puoselėti ilgametę geros kaimynystės draugystę, gilins visapusišką strateginį koordinavimą“.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) pirmadienį pasveikino V. Putiną su „tvirta pergale“, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Irano Islamo Respublikos Prezidentas žinute nuoširdžiai pasveikino Vladimirą Putiną su tvirta pergale ir perrinkimu Rusijos Federacijos Prezidentu“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sveikino V. Putiną su „puikia pergale“ dar gerokai prieš paskelbiant galutinius rezultatus.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas teigė, kad „serbai su džiaugsmu sutiko prezidento V. Putino pergalę, matydami jame didį valstybės vadovą ir draugą, kuriuo visada galime pasikliauti ir kuris rūpinsis mūsų žmonėmis“.

Toliau siekiame teisingos taikos, kad Rusija pagal tarptautinę teisę nutrauktų agresyvų karą prieš Ukrainą.

„Mūsų vyresnysis brolis triumfavo, o tai yra geras ženklas pasauliui“, – sakė Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras)

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė rezultatus kaip neteisėtus. „Visiems pasaulyje aišku, kad šis veikėjas, kaip dažnai atsitikdavo istorijoje, paprasčiausiai yra apsvaigintas valdžios ir daro viską, kad valdytų amžinai“, – pareiškė jis.

„Nėra blogio, kurio jis nepadarytų, kad pratęstų savo asmeninę valdžią. Ir niekas pasaulyje nebūtų apsaugotas nuo to“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad „po to, kai neteisėtai buvo surengti rinkimai Ukrainos teritorijoje, rinkėjai neturėjo iš ko rinktis ir nebuvo nepriklausomos ESBO [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos] stebėsenos“ ir pridūrė, kad „tai neatrodo kaip laisvi ir sąžiningi rinkimai“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) sakė, kad Rusijos „rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.

„Toliau siekiame teisingos taikos, kad Rusija pagal tarptautinę teisę nutrauktų agresyvų karą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) rinkimus pavadino farsu ir parodija. „Tai buvo Rusijos prezidento rinkimai, kurie parodė, kaip šis režimas slopina pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą, opoziciją“, – teigė jis.

Tuo metu Prancūzija pareiškė, kad rinkimai, pratęsę V. Putino valdymą dar bent šešeriems metams, vyko represijų sąlygomis, ir gyrė daugybę rusų, kurie nepabijojo pademonstruoti savo pasipriešinimą režimui. 

„Nuoširdžiai sveikinu Jus gražios sukakties proga. Esate talentingas, smalsus ir jautriai į pasaulį žvelgiantis aktorius, kurio subtilumas, švelnumas bei meistriškumas neabejotinai žavi ir įkvepia.

Linkiu Jums stiprios sveikatos, neblėstančio kūrybiškumo ir prasmingų kasdienių atradimų“, – sakoma premjerės sveikinime.

„Šiandien kreipiuosi į visus globėjus! Dėkoju jums už kasdienį rūpinimąsi likimo nuskriaustais vaikais, meilę, dosnumą ir gerumą. Ačiū už tai, kad globotinių vaikystę nuspalvinate linksmomis spalvomis, keičiate likimus ir suteikiate visavertį gyvenimą. Jūsų pastangos ir geranoriškumas teigiamai keičia ir Lietuvos globos sistemą. Būkite sveiki ir laimingi. Su Lietuvos globėjų diena!“ – sveikina V. Čmilytė-Nielsen.

„Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų čia darniai sugyveno skirtingos tautos, kurios savo darbais ir kūryba praturtino kultūrą, išlaikė etnines tradicijas bei bendruomeniškumą. Visi, nepaisant tautinės tapatybės kovojome už Lietuvos nepriklausomybę. Šiandien didžiuojamės, kad per tris laisvės dešimtmečius pasiekti įspūdingi pokyčiai. Nuoširdžiai dėkoju visiems Lietuvos skirtingų tautų bei tikėjimų žmonėms už vienybę, kuriant Lietuvą, kurioje saugomas visų tautų savitumas, gerbiamos tradicijos ir puoselėjimas bendruomeniškumas“, – pabrėžia Vyriausybės vadovė.

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio jubiliejaus išvakarėse JAV Kongrese pristatomos dvi atskiros Senato ir Atstovų Rūmų rezoliucijos, sveikinančios Lietuvą, Latviją ir Estiją su Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejumi ir pabrėžiančios Baltijos šalių pasiekimus, istorinę praeitį ir drąsą bei ryžtą kovoje už nepriklausomybę ir strateginių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis svarbą.

„Senatas dar kartą patvirtina JAV įsipareigojimus NATO ir tvirtai transatlantinei sąjungai, pripažįsta Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių drąsą ir atsparumą kovoje dėl savo laisvės ir demokratijos Rusijos agresyvaus elgesio akivaizdoje ir linki, kad artimiausius 30 metų draugystė tarp Baltijos valstybių ir JAV būtų tokia pat kupina pozityvių pasiekimų ir progreso, kaip per pastarąjį 30-metį“, – rašoma Senato rezoliucijoje.

Rezoliuciją Senate pristatė senatoriai Dickas Durbinas (Dikas Durbinas) ir Chuckas Grassley'is (Čiakas Greislis), kartu su dar 23 respublikonų ir demokratų partijoms priklausančiais kolegomis, Atstovų Rūmuose rezoliuciją pristatė Baltijos draugų grupės vadovai Johnas Shimkus (Džnas Šimkus) ir Adamas Schiffas (Adamas Šifas) su 24 kitais Atstovų Rūmų nariais.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atstatantis nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Šalies vadovės teigimu, Šventojo Sosto dėmesys Lietuvai visada buvo ir išlieka stiprybės, įkvėpimo ir tikėjimo stiprinimo šaltiniu. Naudodamasi proga Prezidentė pakartojo savo ir visos Lietuvos žmonių kvietimą Popiežiui aplankyti mūsų šalį.

Pasak šalies vadovės, Šventasis Tėvas plačiu žvilgsniu ir rūpinimusi visais pasaulio regionais stiprina politinę valią spręsti aktualiausius mūsų dienų klausimus. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva vertina Popiežiaus dėmesį mūsų žemynui ir svarbiems iššūkiams, su kuriais šiandien susiduria visa Europa.

Popiežių Pranciškų Prezidentė taip pat pasveikino artėjančių šventų Kalėdų proga. Šalies vadovės teigimu, tai ypatingas metas ne tik pasaulio tikintiesiems, bet ir visiems žmonėms, laukiantiems prasmingų, taikių ir viltingų švenčių.

Jubiliejaus proga Popiežiui Lietuvos vadovė palinkėjo stiprios sveikatos, kantrybės ir visokeriopos ištvermės ganytojiškame kelyje skleidžiant įsiklausymo, atjautos ir taikos žinią.

Kviečia ir premjeras

Saulius Skvernelis šeštadienį tai pat pasveikino popiežių Pranciškų 80-mečio proga ir pakartojo kvietimą jam atvykti į Lietuvą.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad prieš 23 metus Lietuvoje lankęsis popiežius Jonas Paulius II sustiprino mūsų šalies laisvės ir demokratijos plėtrą, padėjo atrasti naujų valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimo perspektyvų.

Popiežius Pranciškus 1936 metų gruodžio 17 dieną gimė Buenos Airėse, Argentinoje. Jis popiežiumi išrinktas 2013 metais.