"Šiemet rugsėjį Kauno rajono ugdymo įstaigose pradėjo dirbti septyniolika jaunų pedagogų. Tai didžiausias skaičius per pastaruosius metus: 2019-aisiais sulaukėme trijų jaunų pedagogų, pernai gretas papildė septyni", – džiaugėsi J.Petkevičius.
Pasklido visoje pakaunėje
Šie jauni specialistai pasklido po visą Kauno rajoną. Net po du mokytojus įsiliejo į Ringaudų pradinės mokyklos, Vilkijos gimnazijos ir Raudondvario lopšelio-darželio "Vyturėlis" kolektyvus. Jaunų pedagogų taip pat sulaukė VšĮ VDU Akademijos Ugnės Karvelis, Babtų, Karmėlavos Balio Buračo, Domeikavos gimnazijos, Garliavos Jonučių progimnazija, Zapyškio ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos, Užliedžių mokykla-daugiafunkcis centras, Akademijos mokykla-darželis "Gilė".
Septyniolika naujokų vaikus moko įvairiausių dalykų: anglų kalbos, fizikos, matematikos, technologijų ir informacinių technologijų, istorijos, pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos. Jų gretose yra logopedė, specialioji ir socialinė pedagogės, po dvi ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojas.
Prireikė nemažai pastangų
Toks proveržis įvyko ne be Kauno rajono savivaldybės pastangų, kuri ir toliau rūpinasi, kad mokyklose netrūktų specialistų, kad būtų kuo pakeisti į užtarnautą poilsį išeinančius pedagogus.
Šiemet liepos 1 d. Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą "Dėl pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajono mokyklas 2021–2025 m. tvarkos aprašo patvirtinimo". "Pagal patvirtintas priemones finansinė parama skirta 25 asmenims. Pagal studijų kainą finansuoti persikvalifikavimo ir / ar papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijas bus finansuojamos septynių asmenų perkvalifikavimo studijos; šešiems asmenims – 80 proc. studijų kainos finansuoti persikvalifikuojančių ir įgyjančių pedagoginę kvalifikaciją asmenų studijas; 200 eurų per mėnesį tikslines stipendijas gaus dvylika studentų, pasirinkusių pedagogines studijas mokomųjų dalykų, kuriems mokyti trūksta mokytojų", – skaičius vardijo Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.
Paulius Visockas: pagal patvirtintas priemones finansinė parama skirta 25 asmenims. / Asmeninio archyvo nuotr.
Šalia namų
Austėja Adomavičiūtė iš Zapyšio, būsimoji pradinio ugdymo mokytoja, yra viena iš dvylikos studentų, kurie gauna 200 eurų per mėnesį tikslinę stipendiją, nes pasirinko pedagogines studijas mokomojo dalyko, kuriam mokyti trūksta mokytojų.
"Buvo nemažai dvejonių, rinkausi tarp istorijos, geografijos ir pradinio ugdymo. Galiausiai nugalėjo pradinis ugdymas. Tai, kad pasirinkau būtent šias pedagogines studijas, tikslinė stipendija didelės įtakos neturėjo, tiesiog nusprendžiau pasinaudoti esama galimybe, nes po studijų grįšiu į savo kraštą, mokytojausiu Zapyškio arba Ežerėlio pagrindinėje mokykloje", – patikino A.Adomavičiūtė.
Kauno rajone II Jonučių kaime gyvenanti Sandra Visockienė naudojasi priemonės "80 proc. studijų kainos finansuoti persikvalifikuojančių ir įgyjančių pedagoginę kvalifikaciją asmenų studijas" parama. Sandros mama taip pat yra pedagogė ir nors pažįstami sakydavo, kad ir ji pasuks mamos pėdomis, mergina apsisprendė kitaip.
"Vytauto Didžiojo universitete baigiau lietuvių filologiją, tačiau netikėtai papuoliau į mokyklą. Išleidusi dukrytę į darželį, norėjau būti arčiau jos ir ieškojau darbo puse etato šalia darželio. Įsidarbinau Jonučių progimnazijoje ir suvokiau, kad man išties labai patinka dirbti su vaikais. Jaučiuosi savo vietoje, daugiausia dirbu su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, todėl nusprendžiau persikvalifikuoti ir įgyti logopedo specialybę", – pasakojo S.Visockienė.
Pasirinko mokyti
Lietuvoje pagal pedagogų pritraukimo programą "Renkuosi mokyti!" nuo šio rugsėjo pradėjo dirbti 27 mokytojai, iš jų du – Kauno rajone.
Neveronių gimnazijoje biologiją dėstanti Greta Griniūtė Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra įgijusi medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Greta prie programos "Renkuosi mokyti!" prisijungė dar studijuodama paskutiniame kurse, tačiau darbą mokykloje pradėjo jau baigusi medicinos studijas.
Nuomonė: pasak G.Bagdonavičiaus, programa "Renkuosi mokyti!" ne tik padeda kitų sričių specialistams ateiti į mokyklas dirbti, bet ir praplečia jų suvokimą, kas yra ugdymas. / Asmeninio archyvo nuotr.
G.Griniūtė tvirtino labai norinti išbandyti mokytojos profesiją tiek dėl vertybių tapatumo, tiek dėl jai labai artimo požiūrio į ugdymo procesą.
O štai Gytis Bagdonavičius, Vilniaus universiteto politikos mokslų bakalauras, tapo pilietinio ir neformaliojo ugdymo mokytoju Domeikavos gimnazijoje. Politikos studijų metu Gytis atliko praktiką savo mokykloje ir suprato, kad jo vieta – būtent čia.
"Dar būdamas septintoku norėjau tapti istorijos mokytoju, tačiau taip sutapo, kad įstojau į politikos mokslus su mintimi, kad būtent iš viršaus sprendžiamos visos švietimo bėdos. Maniau, kad užimdamas aukštą poziciją galėsiu maksimizuoti naudą visuomenei. Tačiau antrame kurse atlikdamas tyrimą su gimnazistais, suvokiau, kad visgi ne taip sprendžiasi bėdos. Dažnai, žvelgiant iš viršaus, kad ir kaip žiūrėsi, nematysi tam tikrų bėdų apačioje", – kalbėjo jaunas mokytojas.
Taip jau sutapo, kad prisiminęs paauglystės svajonę Gytis atrado "Renkuosi mokyti!" programą, kuri padeda kitų sričių specialistams ne tik ateiti į mokyklas dirbti, bet ir praplečia jų suvokimą, kas yra ugdymas.
"Dar studijuojant ir aptariant su kolegomis patirtis mokykloje, mane stebindavo, kokios jos buvo skirtingos, lyg būčiau Mėnulyje mokęsis, nors ten nėra mokyklų, – šypsojosi pašnekovas. Jaunas Domeikavos gimnazijos mokytojas tvirtino sieksiąs mokiniams kurti skirtingas patirtis, kad mokykla nebūtų demonizuojama kaip dvylikos metų vergovė.
