Nusilenkė iškilioms asmenybėms

Šventinį koncertą „Žalgirio“ arenoje papuošė jau septintus metus skaičiuojanti Kauno miesto iniciatyva – iškilminga apdovanojimų ceremonija „Aš – dalis tavęs“. Simboliniai ąžuolo motyvų trofėjai įteikti penkių nominacijų laureatams: „Laisva šalis“, „Šviesi šalis“, „Klestinti šalis“, „Stipri šalis“ ir „Unikali šalis“.

Savo dalyvavimu pagerbė ir visus susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Kaunas, pasak šalies vadovo, išlieka pavyzdžiu daugelyje sričių.

Pirmasis apdovanojimas „Laisva šalis“ skirtas meno ir kultūros mecenatui dr. Pranui Kizniui už iškilias iniciatyvas puoselėjant tautiškumą, išsaugant Lietuvos istorinį paveldą ir paramą kultūriniam palikimui. Jo dėka šiemet Kauną papuoš dar vienas Lietuvos istorijos ženklas – Aleksandro Jogailaičio skulptūra.

„Kiekviena tauta, saugodama ir gindama laisvę, pirmiausia turi branginti savo istoriją, puoselėti kultūrą ir meną. Didžiuokimės iškiliomis asmenybėmis, kurių pastangomis atminties ženklais įamžintas mūsų valstybingumas. Taip išsaugomas kultūrinis palikimas augančioms kartoms“, – apdovanodamas laureatą sakė Kauno miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės pavaduotojas Benjaminas Želvys.

Nemuno saloje gausių plojimų sulaukė ir dr. Vilija Dabrišienė. Neseniai „Metų mokytojos“ ir „Metų švietėjos“ titulus pelniusiai ir inovatyviausia šalies mokytoja išrinktai pedagogei apdovanojimu „Šviesi šalis“ padėkota už novatorišką požiūrį į švietėjišką veiklą padedant jaunajai kartai tobulinti matematinius įgūdžius.

Garsina Kauną ir visą šalį

„Vasario 16-oji yra viena iškiliausių ir svarbiausių datų mūsų tautai. Tokias dienas reikia švęsti. Didelė garbė padėkoti tiems, kurie savo darbais puoselėja bei stiprina Kauną ir visą Lietuvą“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Unikalios šalies“ laurai atiteko paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ sudarytojų komandai. Jos dėka Kaunas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

„UNESCO titulas – prestižinis pripažinimas mūsų miestui ir visai Lietuvai. Tarpukario modernizmas – ne vien puošni architektūra. Tai unikalus turtas ir iškili Kauno istorija. Ji saugo optimizmo idėjas, lūkesčius ir kūrėjus, dirbusius ir dirbančius, kad didinga miesto praeitis išliktų atvira ateičiai ir matoma visam pasauliui“, – teigė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Tarpukario architektūra, pastatų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms. Be to, Kaunas tapo vieninteliu Europos miestu, reprezentuojančiu didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.

Apdovanojimų vakarą pratęsė garbingi įvertinimai organizacijoms. Bendrovė „Teltonika“ sulaukė pripažinimo nominacijoje „Klestinti šalis“ už strategiškai svarbaus aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą ir nuoseklų inovacijų vystymą Lietuvoje.

Kiekviena tauta, saugodama ir gindama laisvę, pirmiausia turi branginti savo istoriją, puoselėti kultūrą ir meną.

„Stiprios šalies“ apdovanojimu įvertinta Lietuvos policija. Visos šalies pareigūnų bendruomenei padėkota už kasdienį darbą, ištikimą tarnybą bei kilnią misiją „Ginti. Saugoti. Padėti.“

„Bendruomenės saugumas nėra duotybė. Jį kuriame kiekvienas iš mūsų. Savo dažnai viešai nematomu, sunkiu darbu pareigūnai šį mūsų kūrinį tvirtai laiko ir augina. Augina pasitikėjimą valstybe, vieni kitais“, – įsitikinęs Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Muzikiniai sveikinimai Lietuvai

Patriotiškumo jausmą pakylėjantį renginį kūriniu „Dangus tau dovanojo aukštį“ pradėjo Raminta Naujanytė-Bjelle. Netrukus tautišką giesmę drauge su daugiatūkstantine arenos publika atliko Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“.

Penktadienio vakarą, nuo 19.30 val., TV3 eteryje geras emocijas ir muzikinius linkėjimus žiūrovams taip pat siųs Liudas Mikalauskas, Merūnas Vitulskis, Jovani su Jurga Šeduikyte, Evgenya Redko ir Inga Jankauskaitė, Vidas Bareikis, Kayra ir kiti.

Šventinis koncertas Vasario 16-osios vakarą – ne vienintelė pramoga Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Kaune minėjimo renginiai prasidėjo dar išvakarėse, pagerbiant Nepriklausomybės Akto signatarų amžinojo poilsio vietas.

Penktadienį perpiet tūkstančiai kauniečių rinkosi į kasmetinį iškilmingą minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Taip pat šventinę dieną kauniečiai kviečiami nemokamai aplankyti muziejų ekspozicijas, dalyvauti įvairių miesto įstaigų koncertuose ir kitose programose.

Visa renginių programa: bit.ly/svenciamVasario16.

Penktadienį, Vasario 16-ąją, Kauno viešasis transportas visus keleivius veža nemokamai.

F. Mondelci su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks šventiškai nuteikiančią programą, kurioje skambės gerai žinoma XX–XXI amžiaus kūrėjų muzika: melodingi fragmentai iš populiarių kino filmų, originalūs ir efektingi kūriniai styginiams. Ypatinga renginio staigmena klausytojams – saksofonui ir styginiams aranžuota grupės The Beatles kūryba. Programą ir atlikėjus pristatys bei pakilią vakaro atmosferą kurs muzikologė Rasa Murauskaitė.

F. Mondelci – aktyvus šiuolaikinės muzikos propaguotojas ir grojimo saksofonu technikos novatorius. Jam dedikuotos kompozicijos, kurios skamba Europos ir Amerikos koncertų scenose. Atlikėjas dažnai koncertuoja ir kaip dirigentas.

Per pastaruosius 20 metų F. Mondelci įsitvirtino kaip vienas lyderiaujančių savo kartos saksofonininkų. Atlikėjo pasirodymai vyko Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV ir kitur. Jis koncertavo su garsiais orkestrais, tarp jų – Orchestra Filarmonica della Scala, BBC Philharmonic Orchestra ir kiti.

Šiemet veiklos 30-metį minintis Klaipėdos kamerinis orkestras muzikos kritikus ir melomanus stebina tiek originaliomis žinomų kūrinių interpretacijomis, tiek netikėtais meniniais eksperimentais, atlikdamas jam dedikuotus opusus.

Naujametis koncertas vyks gruodžio 31 d., 18.30 val., Klaipėdos koncertų salėje (KKS).

Tūkstantis po tris eurus kainuojančių bilietų į šiųmetį miesto gyventojams dovanojamą Vasario 16-osios koncertą ištirpo beregint.

Penktadienį priešpiet bilietai pradėti platinti tik Klaipėdos mieste esančiose "Tiketa" kasose. Vienas žmogus galėjo įsigyti ne daugiau kaip keturis bilietus.

Šeštadienį 300 bilietų buvo parduodami internetu.

"Penktadienį bilietai ištirpo per tris valandas. Internetu taip pat išpirko. Dabar bilietų jau nebėra", – patikino Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis.

Vasario 16-osios koncerte muzikuos Kauno bigbendas su solistais Merūnu Vitulskiu, Ieva Narkute ir Jurgiu Brūzga.

Šventinis koncertas šiemet rengiamas Žvejų rūmų salėje, o ne, kaip buvo įprasta, "Švyturio" arenoje, nes tomis dienomis joje vyks Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalinės varžybos. Todėl vietoj 7–8 tūkst. žiūrovų šiemet koncertą išvys tik tūkstantis.

Tiesa, negavusiesiems bilietų pamatyti koncertą dar yra galimybė – renginio dieną jo transliaciją bus galima stebėti Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48).

Tik tūkstantis bilietų

Lietuvai svarbią datą Klaipėda pradės švęsti dar vasario 14-ąją. Tądien 15 val. Bendruomenės namuose vyks meno kolektyvų koncertas „Mes tikrai mylim Lietuvą“.

Pasak Bendruomenės namų kultūrinės veiklos koordinatorės Linos Papievytės-Krivickienės, senjorų šokių kolektyvo „Klaipėdos zunda“ kasmet inicijuojamas renginys įdomus ir prasmingas, nes suvienija jaunąją ir vyresniąją kartas bei sutraukia menininkus iš kitų miestų.

Vasario 15-ąją 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje pasirodys Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas). Koncerto „Ant kranto“ metu skambės rinktinės lietuvių autorių kompozicijos. Koncertas – mokamas, bilietus platina „Bilietai LT“.

Ne itin smagi žinia klaipėdiečiams, nekantriai laukiantiems pigių bilietų į pagrindinį Vasario 16-osios koncertą „Švyturio“ arenoje. Šiemet čia negalėsiantis įvykti renginys perkeliamas į kur kas ankštesnę Žvejų rūmų salę.

To prireikė dėl vasario 15–16 d. „Švyturio“ arenoje suplanuotos krepšinio šventės – Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalinių varžybų.

Žvejų rūmų Kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis apmaudavo, kad 7–8 tūkst. žmonių talpinančią areną teko iškeisti į vieno tūkstančio vietų salę.

„Šventinį koncertą miestiečiams dovanoja savivaldybė. Šįkart nugalėjo krepšinis. Intriga dabar turbūt bus dar didesnė, nes renginys turi sutilpti Žvejų rūmuose. Stengsimės kažkaip išsisukti“, – svarstė A.Peštenis.

Žvejų rūmuose (vasario 16-ąją 17 val.) koncertuos Kauno bigbendas su solistais Merūnu Vitulskiu, Ieva Narkute ir Jurgiu Brūzga.

Bilieto kaina – trys eurai. Per dvi dienas žadama parduoti tūkstantį bilietų.

Penktadienį (vasario 7-ąją) nuo 11 val. jie bus platinami tik Klaipėdos mieste esančiose „Tiketa“ kasose. Vienas asmuo galės įsigyti ne daugiau keturių. Šeštadienį ketinama parduoti likusius 300 bilietų internetu www.tiketa.lt.

Teks pavaduoti merą

Vasario 16-osios rytą, 10.30 val., tradiciškai bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Iškart po jų, 11.40 val., susirinkusieji dalyvaus eitynėse iki Atgimimo aikštės. Žygiuos Karinių jūrų pajėgų kariai, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ būrys, pareigūnai, muitininkai ir kiti.

Vidurdienį Atgimimo aikštėje prasidės iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas, tuo pat metu bus iškelta šalies trispalvė, taip pat įteiktas Klaipėdos mero apdovanojimas – simbolinė miesto vėliava – už reikšmingiausią praėjusių metų darbą Klaipėdos miestui.

Tiesa, dėl ligos Vytautą Grubliauską pavaduos vicemeras ar kitas miesto valdžios atstovas. Renginys bus verčiamas į gestų kalbą.

12.30 val. klaipėdiečiai turės progą pasiklausyti kariliono muzikos koncerto, o 12.40 val. M.Mažvydo alėjoje kariai pakeis Lietuvos istorinę vėliavą.

Karinių jūrų pajėgų viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui Ramūnas Kažerskas priminė, kad pernai Klaipėdos įgulos kariai savo lėšomis miesto centre įrengė stiebą ir pakėlė istorinę šalies vėliavą. Tačiau dėl vėjuotų uostamiesčio orų ją reikia nuolat prižiūrėti.

Nemokamas muziejaus lankymas

Vasario 16-ąją 13 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje skambės Klaipėdos jaunųjų atlikėjų koncertas „Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai“.

Tuo pat metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje rengiama diskusija apie Lietuvos konstitucijų raidą 1918–1940 m. Pranešėjas – Klaipėdos universiteto istorikas Vytautas Jokubauskas. Be to, nuo 11 val. iki 16 val. klaipėdiečiai galės nemokamai lankyti muziejų.

Nespėję įsigyti bilietų į Žvejų rūmuose vyksiantį šventinį koncertą, jo tiesioginę transliaciją kviečiami nemokamai stebėti Bendruomenės namuose. Čia taip pat veiks tautinės atributikos paroda – savo kūrybos darbus pristatys Bendruomenės namų meno kolektyvai. Eksponatais bus galima ne tik pasigrožėti, bet ir juos paragauti.

Jaunosios kartos žvaigždės

D. Dėdinskaitė yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių. Ji koncertuoja daugelyje Europos valstybių, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, griežia solo su simfoniniais ir kameriniais orkestrais.

G. Pyšniakas groja garsiausiose pasaulio salėse, pasirodo solo su įvairiausiais orkestrais. Kartu su Čiurlionio styginių kvartetu ir kitais kolegomis Glebas atlieka daug kamerinės muzikos.

Grįžę po studijų Vienoje Dalia ir Glebas kurį laiką dirbo Klaipėdos kameriniame orkestre, o dabar įsikūrė Vilniuje. „Svajonių duo“ – taip Nyderlandų laikraštis „Noordhollands Dagblad“ apibūdino D. Dėdinskaitės ir G. Pyšniako duetą.

T. Motiečius aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų, įsitraukdamas į unikalius projektus, bendradarbiaudamas su įvairialypiais kūrėjais. Jis atlieka muziką nuo klasikos ir modernių kompozicijų akordeonui iki subtiliojo džiazo.

Jis su tango sujungė džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūrė vadinamą „naująjį tango“.

Sulaukė didelio pripažinimo

A. Piazzolla laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi. Jis su tango sujungė džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūrė vadinamą „naująjį tango“ (Nuevo tango).

Per savo ilgametę karjerą muzikas rengdavo pasirodymus su įvairiais orkestrais, susilaukė didelio pripažinimo ir buvo pramintas „El Gran Astor“.

Jo muzikinį stilių suformavo pažintis su džiazo muzika vaikystėje gyvenant Niujorke. A. Piazzolla mokėsi groti akordeonu, o skambinti fortepijonu jį mokė pats Sergejus Rachmaninovas. Nors pradžioje A. Piazzolla grojo tradicinį tango, tačiau vis labiau linko prie to, kad tango skirtas ne šokiui, o klausymuisi. Kompozitorius dirbo Buenos Airių Kolono teatre, rengė koncertus Lotynų Amerikos, Europos, JAV miestuose. Per paskutiniuosius 10 savo gyvenimo metų A. Piazzolla sukūrė daugiau nei 300 tango, 50 melodijų kino filmams, muzikos spektakliams, baletams. 1992 m. jo kūrinys „Oblivion“ nominuotas „Grammy“ apdovanojimui geriausios instrumentinės kompozicijos kategorijoje.

Skambės rinktiniai kūriniai

Koncerte „Vien tik Piazzolla“ skambės rinktiniai kompozitoriaus kūriniai. Tai „Metų laikai Buenos Airėse“, orginaliai kurtas kaip keturios atskiros kompozicijos. Kaip ir nurodo pavadinimas, šiuo opusu autorius pasakoja apie metų laikus Argentinos sostinėje. „Oblivion“ – vienas populiariausių A. Piazzollos tango, plačiausiai išgirstas Marco Bellochi filmo apie karalių Henriką IV garso takelyje. „Ave Maria“ specialiai sukurta kitam to paties režisieriaus filmui. „Le Grand Tango“ kompozitorius skyrė violončelininkui Mstislavui Rostropovičiui, kuris daug metų į tai dėmesio nekreipė, tačiau vėliau netikėtai liko sužavėtas A. Piazzollos talentu. Tik po aštuonerių metų jis šį kūrinį atliko viešai, o dar vėliau ir įrašė. „Le Grand Tango“ atskleidžia tikrąją „naujojo tango“ dvasią, kurioje susijungia tradiciniai tango ritmai ir džiazo įkvėptas sinkopavimas.

„Labai laukiame šio koncerto. Programa – šventinė, pakili. Smagu prieš Kalėdas aplankyti savo brangius draugus ir pažįstamus Klaipėdoje. Visų labai lauksime koncerte“, – sakė koncerto „Vien tik Piazzolla“ atlikėjai.

Šis šventinės klasikos festivalio „Salve Musica“ koncertas gruodžio 17 d. 18.30 val. skambės Klaipėdos koncertų salėje.

– Kalėdų vakarą Vilniaus „Siemens“ arenoje rengiate šventinį koncertą. Koks jis bus ir kuo nustebinsite žiūrovus?

– Gruodžio 25-osios vakarą Vilniuje rengiame teatralizuotą gyvos muzikos koncertą su rinktiniu bigbendu. Šiam ypatingam kalėdiniam koncertui Vilniuje norime sukurti jaukią atmosferą, tarsi leistume vakarą žvakių šviesoje.

Tam rengiame ne tik ypatingą muzikinį šou, bet ir stulbinančias scenos dekoracijas. Joms medžiagas atsisiuntėme iš tolimų kraštų. Kuriame didelį sietyną, kuris yra mano ūgio, o mano ūgis – beveik 190 cm. Ši didelė, iš 300 metrų ilgio žibančių krištolo karoliukų sukurta dekoracija, taps mūsų šventinio koncertų turo simboliu ir papuoš Kalėdų vakarą.

Kalėdos mūsų visai grupei yra labai didelė šventė, todėl norime sukurti ypatingą atmosferą.

– Jūsų kalėdinio koncerto repertuare – daug pasaulinių ir lietuviškų hitų: Frank Sinatra, Elvis Presley, Dean Martin, Vytauto Kernagio, Stasio Povilaičio, legendinių grupių „Hiperbolė“ ir „Nerija“. Kuo šis koncertas bus išskirtinis?

– Svarbiausia mūsų koncerto idėja – suteikti žiūrovams pačių geriausių emocijų ir jausmų, todėl sudarėme įvairiapusį repertuarą, kuriame bus ir romantiškų kūrinių, ir dainų, kurios sukelia norą šokti, ir visiems gerai žinomų kalėdinių hitų.

Šis pasirodymas bus kitoks. Šventinį Kalėdų vakarą garsių atlikėjų dainos skambės kitaip, naujai, akompanuojant rinktiniam bigbendui. Pastaraisiais metais daug koncertavau su Šiaulių ir Kauno bigbendais, o šiemet subūrėme rinktinį orkestrą, su kuriuo keliaujame po Lietuvos miestus. Dar niekuomet lietuviškos dainos, kurias atliksiu Kalėdų vakarą, neskambėjo akompanuojant pučiamiesiems. Kūriniams sukurtos naujos orkestruotės, suteikiančios prabangos ir naujo skambesio įspūdį. Taip pat kartu su šokėjomis rengiame įspūdingą teatralizuotą choreografiją, tad tikiuosi, žiūrovams suteiksime tikrai gerų emocijų. Kalėdos mūsų visai grupei yra labai didelė šventė, todėl norime sukurti ypatingą atmosferą.

– Žiūrovus jūs jau esate išlepinęs savo pasirodymais, kuriuose ne tik dainuojate, tobulai įsikūnijate į žinomas pasaulio ir Lietuvos žvaigždes, bet ir šokate. Kuo dar nustebinsite šį kartą?

– Man, manau, nereikės įsikūnyti į garsių atlikėjų, kurių dainos skambės koncerte, vaidmenį, galėsiu būti tiesiog Martynas. O kuo nustebinsime – labai kviečiu visus ateiti ir pasižiūrėti, juk Kalėdos – stebuklų metas.

– Kokios bus jūsų Kalėdų šventės, ar liks laiko vakarui su šeima?

– Man, kaip ir daugeliui atlikėjų, šventinis periodas yra pats darbymetis. Tačiau tuo pačiu turime ir labai didelę prabangą šventes sutikti su dideliu būriu žmonių, kurie ateina į mūsų pasirodymus. Todėl esu jiems be galo dėkingas.

Nors Kalėdos bus šiek tiek kitokios, bet labai džiaugiuosi, kad šalia bus ir visi man brangūs žmonės.

Kūčių vakarą praleisiu su šeima, o Kalėdų dieną visi keliausime į Vilnių, kur vakarą praleisime mano koncerte. Salėje bus ne tik mano žmona, bet ir mūsų tėvai, giminių ir draugų būrys, atvažiuos net mano seneliai. Nors Kalėdos bus šiek tiek kitokios, bet labai džiaugiuosi, kad šalia bus ir visi man brangūs žmonės. Juk tai ir yra svarbiausia, kad per gražiausias metų šventes, visi galime būti su savo artimaisiais.

– Ar jau esat pagalvojęs apie kalėdines dovanas savo artimiesiems, o gal jau ir spėjote jomis pasirūpinti?

– Aš toks žmogus, kad tikrai nepamirštu pagalvoti apie kiekvieną man brangų žmogų ir kokia dovana jį galėtų nudžiuginti. Tačiau dažniausiai taip nutinka, kad dovanomis puolu rūpintis paskutinę akimirką.

– Kokias gražiausias savo Kalėdas prisimenate?

– Neseniai žmona parodė nuotrauką, darytą gal prieš dešimt ar aštuonerius metus. Tuomet savo būsimąją žmoną Rusnę pakviečiau pas savo tėvus į svečius ir pirmą kartą Kūčių vakarą bei Kalėdas sutikome kartu. Tas šventes prisimenu kaip vienas ramiausių ir jaukiausių. Todėl labai vertinu laiką, kai galime pabūti kartu su šeima ir ne tik per Kalėdas ar kitas šventes.

Kurdami gražų reginį žiūrovams, šventę susikuriame ir sau.

Gruodis daugeliui, o ypač scenos žmonėms, tampa iš tiesų kupinas įtampos ir bėgimo. Tačiau kurdami gražų reginį žiūrovams, šventę susikuriame ir sau. Tad labai kviečiu vilniečius Kalėdas sutikti kartu, artimų žmonių rate ir pasimėgauti stebuklų kupinu šventiniu vakaru.

M. Kavaliausko ir rinktinio bigbendo šventinis koncertas Vilniuje vyks gruodžio 25-osios vakarą „Cozy by Siemens arena“ erdvėje. 

Kiekvienas iš koncerte dalyvavusių atlikėjų atstovavo apskričiai, kurioje arba gimė, arba užaugo.

Koncertas prasidėjo pučiamųjų orkestro „Trimitas“, vadovaujamo Ugniaus Vaiginio, atliekamu kūriniu „Lietuva nenugalėta“.

Koncerte taip pat pasirodė Alytaus apskričiai atstovavusi Veronika Povilionienė, Kauno kraštą atstovavęs Merūnas Vitulskis, Klaipėdos apskrities atstovas Steponas Januška.

Marijampolės apskrities atstovas Saulius Prūsaitis publiką šildė daina „Būkim draugais“. Jis pats sau akomponavo akustine gitara.

Panevėžio apskričiai atstovavo menininkė Valerija Iljinaitė. Ji itin jausmingai atliko dainą „Paukščiai“.

Duetas – Rapolas Meškauskas su mama Aurelija – pristatė Šiaulių kraštą, o Tauragės apskričiai atstovavusi Gintarė Jautakaitė atliko dainą „Į tave einu“.

Česlovas Gabalis pristatė Telšių apskritį, Utenos apylinkes – Milda ir Teresė Andrijauskaitės. Lietuvos sostinei atstovavo Jurgis Brūzga.

Koncertą vainikavo vėl į sceną žengęs Merūnas Vitulskis su Migle Pivoriūnaite. Kartu jie atliko dainą „Tai gražiai mane augino“.

Į koncertą susirinko minia tautiečių ir svečių iš užsienio – jie negailėjo ne tik plojimų, bet šūksnių „Lietuva“.

Užsienio klausytojų pripažinimą pelnęs latvių kolektyvas išraiškingai atlieka suomišką polką, airišką džigą ir graikišką sirtakį, "Coldplay" hitą "Clocks", grupės "Black Eyed Peas" superkūrinį "I gotta feelin‘", "Europe" legendinį "Final Countdown" ir daugybę kitų. Kuo dar gali nustebinti violončelė ir kas iš tiesų slepiasi po "Melo-M" pavadinimu – pokalbis su šios grupės nariais Karliu Auzanu (K.A.), Mikeliu Dobičinu (M.D.) ir Janiu Paulu (J.P.).

– Kaip susibūrėte į "Melo-M"?

K.A.: Iš tiesų mūsų susikūrimas buvo gana spontaniškas ir nelabai romantiškas – "Melo-M" sumaniau kaip eksperimentą. 2005-aisiais, ką tik įgyjęs kultūros ir žiniasklaidos vadybos magistro laipsnį, norėjau praktiškai pritaikyti studijose įgytas žinias, sukurdamas masinei auditorijai patrauklų projektą, kurio dar viena sąlyga – praktiškumas.

"Melo-M" toks ir buvo: trys violončelės – nestandartinis derinys, tačiau gana kompaktiškas kelionėms. Pradžioje nei apie koncepciją, nei apie tolesnius konkrečius planus tikrai negalvojome – pradėjome nuo visiško nulio, grodami keturių populiarių dainų aranžuotes. Tačiau mūsų pirmasis opusas, vos pasirodęs viešumoje, masinėse informacinėse sklaidos priemonėse ėmė sklisti raketos greičiu. Ir ta raketa skrieja iki šiol – todėl mes vis dar grojame kartu.

– Muzikiniame pasaulyje tuomet buvo labai populiarus violončelių kvartetas "Apocalyptica". Galbūt jis tapo savotiška inspiracija ir jums?

K.A.: "Apocalyptica" ir mes panašūs tik tuo, kad esame violončelininkų kolektyvai. Tačiau mūsų atliekama muzika vis dėlto yra labai skirtinga: jie – metalo grupė su atitinkamu įvaizdžiu ir repertuaru. Mes muzikinių stilių atžvilgiu esame labai lankstūs – grojame viską nuo klasikos iki folkloro ar roko. Tiesa, smagu prisiminti, kad 2005-aisiais, kai buvome ką tik susibūrę į "Melo-M", Rygoje apšildėme čia koncertavusius "Apocalyptica" – tai buvo vienintelis mūsų artimesnis ryšys.

– O koks jūsų įvaizdis ir repertuaras?

J.P.: Visas "Melo-M" pavadinimas yra "Melody Mania" – jame užkoduota ir mūsų grupės koncepcija: svarbiausias elementas mums visuomet yra melodija. O pagrindinis mūsų tikslas – interaktyvumas ir žaismingumas. Nuolatos ieškome būdų, kaip pralinksminti ir nustebinti publiką.

– "Melo-M" – populiariosios muzikos grupė. Vis dėlto kiekvieno jūsų išsilavinimas yra klasikinis. Ar šalia "Melo-M" grojate ir akademinės muzikos kolektyvuose?

J.P.: Nesame labai nutolę nuo savo klasikinio išsilavinimo – aš esu Latvijos nacionalinės operos ir baleto violončelininkas, o Mikelis groja kameriniame orkestre.

K.A.: Aš taip pat groju klasikinę muziką su kolegomis gitaristu ir mandolininku. O šalia atlikėjiškos veiklos gana intensyviai kuriu muziką filmams ir teatrui. Nemažai mano opusų skamba ir "Melo-M" koncertuose.

– Ką veikiate, kai nemuzikuojate?

K.A.: Kadangi esu ne tik atlikėjas, bet ir kompozitorius, laisvo nuo muzikos laiko lieka išties nedaug, tad jį leidžiu su savo šeima. Taip pat labai mėgstu keliauti.

M.D.: Mano tėtis yra gana žinomas skulptorius, tad, sekdamas jo pėdomis, skulptūros menu šalia muzikos užsiimu ir aš.

J.P.: Su šeima turime namą kaime, kur ir praleidžiu didžiąją dalį savo laisvalaikio.

– Jūsų muzikoje maišosi klasikinė ir populiarioji muzika. Kokios šių mišinių variacijos: tik populiariosios muzikos aranžuotės klasikiniams instrumentams ar ir klasika kitaip?

K.A.: Daugiausia grojame mūsų sudėčiai pritaikytus populiariosios muzikos kūrinius, tačiau repertuare turime ir klasikos – tam skyrėme net visą albumą, pavadintą "Phantasy of the Opera". Jame skamba pačios populiariausios operų melodijos, atliekamos kitaip. Mums labai svarbi ir mūsų originali muzika, kurios didžiąją dalį kūriau aš.

– Teigiate, kad grojate viską, net ir pačius neįtikėčiausius, keistus ar sudėtingus kūrinius. Gal artimiausiu metu į savo repertuarą įtrauksite ir ką nors labai avangardiško – pavyzdžiui, kokį nors Johno Cage‘o opusą?

K.A.: Šiek tiek dar luktelėsime – kai publikai reikės radikalaus avangardo, į repertuarą įtrauksime ir jį. Tačiau pažadu – mūsų koncertuose publika liks nustebinta ir be J.Cage‘o kūrinių: išgirsite ir pamatysite tai, ko tikrai nesitikite iš klasikinį išsilavinimą turinčių violončelininkų.

– Latvijoje yra ir daugiau grupių, kurios maišo klasikinę ir populiariąją muziką – kad ir Lietuvoje ne kartą lankęsi "Dagamba". Lietuvoje šis žanras, regis, nėra labai gajus. Gal tai kokia latviška tradicija?

Visas "Melo-M" pavadinimas yra "Melody Mania" – jame užkoduota ir mūsų grupės koncepcija: svarbiausias elementas mums visuomet yra melodija.

K.A.: "Dagamba" yra mūsų pasekėjai. Tikriausiai lietuviai nežino, kad du jų nariai kadaise grojo kolektyve "Melo-M". Tad, jei kalbėtume apie tradiciją, jos pradininkai neabejotinai buvome mes.

– Koncertų Lietuvoje anotacijoje teigiate, kad lietuviams pademonstruosite ateities violončelės skambesį, grodami roką ir folkpopą. Koks yra tas ateities violončelės skambesys?

K.A.: Futuristinė violončelė – tai tam tikras technologijų ir garso efektų mišinys. Kas tai yra tiksliai, sužinosite atėję į mūsų koncertus, kuriuose atsivešime tai, ką turime geriausio. Lietuviškų koncertų repertuaras juk labai platus – nuo roko klasikos iki originalių kompozicijų ir folkloro melodijų.

– "Melo-M" koncertai Lietuvoje numatyti ypatingu – šventiniu laikotarpiu. Ko palinkėtumėte lietuviams artėjančių gražiausių metų švenčių proga?

K.A.: Labai nuoširdžiai linkime taikos ir ramybės šiame globalinių pokyčių kontekste. Ir, žinoma, meilės – muzikai, šeimai ir aplinkiniams.

Kas? "Melo-M" koncertas.

Kur? Kauno kultūros centre.

Kada? Gruodžio 29 d. 20 val.

Kur? "Vaidilos" teatre.

Kada? Gruodžio 30 d. 20 val.