Pastatė paminklą atamanui
Šv. Jurgio juosta yra dvispalvis kaspinas, naudojamas su šv. Jurgio ordinu. Ši juostelė pastaruoju metu yra tapusi Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją simboliu.
Ir pirmadienį Klaipėdoje per Pergalės dienos minėjimą skambėjo kaltinimai esą čia norima perrašyti istoriją, negerbiami veteranai. Panašu, kad istorijoje pasiklydę žmonės painioja faktus ir kartais fetišizuoja savo pačių priešus.
Juodos ir oranžinės spalvų dryžuotą juostelę bei ordiną prie jos nešiojo ir Sovietų Sąjungos priešininkai paskutiniame kare.
Istorijos žinovams jokia paslaptis, kad nemažai ne tik pavienių rusų, bet ir visi jų kariniai junginiai kariavo Vokietijos pusėje.
Šiandien Rusijoje jiems statomi paminklai. Vienas tokių – Piotras Krasnovas, Dono kazokų atamanas, Antrojo pasaulinio karo metais kovęsis prieš Raudonąją armiją.
Karo metais darytose nuotraukose atamanas užfiksuotas vilkintis vokišką uniformą, o jo krūtinę puošia šv. Jurgio ordinas, kurio juostelę taip uoliai šiomis dienomis segėjo pergale didžiavęsi Raudonosios armijos karių palikuonys.
Šis atamanas nuo pat Spalio revoliucijos 1917 m. viešai deklaravo, kad yra sąmoningas ir aktyvus tarybų valdžios priešas.
Šios asmenybės įamžinimo paminklas 2006 m. iškilo Rostovo srityje, Šolochovo rajone. Dono kazokams atminti pastatytas visas memorialas, o jo centre – P.Krasnovo figūra. Atidengiant šį memorialą dalyvavo aukšti Stačiatikių bažnyčios atstovai, vietos administracijos žmonės bei kazokai – vermachto veteranai.
O štai Maskvoje, Visų Šventųjų cerkvės šventoriuje, pastatytas paminklas 15-ojo kavalerijos korpuso kazokams, kovojusiems Vokietijos pusėje. Vienais metais prieš gegužės 9-ąją kažkas šį paminklą sudaužė. Policija pradėjo tyrimą dėl vandališkų veiksmų.
Suomijos karinis ir politinis veikėjas baronas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas – Rusijos imperijos kariuomenės generolas leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas taip pat buvo šv. Jurgio ordino kavalierius ir tuo pačiu Suomijos karo metu kovojo prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę. Jo uniformą puošė du kryžiai – šv. Jurgio ir vokiškas.
Prieš sovietus – visos armijos
Rusijos istorikas Valerijus Diominas yra išvardijęs, jog Vokietijos pusėje prieš Sovietų Sąjungą karo metais kovojo generolo Andrejaus Vlasovo vadovaujama Rusijos išsivadavimo armija, Rusijos nacionalinė armija, vedama Boriso Smyslovskio, Rusijos liaudies nacionalinė armija, vadovaujama Sergejaus Ivanovo ir Konstantino Kromiadi, Rusų savanoriškoji Nikolajaus Sachnovskio divizija.
Taip pat Rusų išsivadavimo liaudies armija, vadovaujama Bronislavo Kaminskio, vėliau performuota į 29-ąją SS grenadierių diviziją, Rusų korpusas, vedamas į priekį Boriso Šteifono, 1-oji kazokų kavalerijos divizija, vadovaujama Helmuto fon Panvico, Pirmoji ir Antroji kazokų brigados, vėliau tapusios divizijomis.
Jaunimui – atskira uniforma
Rusų karo istorikas Dmitrijus Žukovas rašė: "SS daliniai, kaip žinia, buvo laikomi vieningosios Europos karinių pajėgų elitu kovoje su bolševizmu". Šiuose daliniuose kovėsi daugybė slavų.
Iš 39 SS divizijų penkios buvo išskirtinai slaviškos. Pirmuoju rusų SS padaliniu tapo savanoriškasis SS pulkas "Variagas".
Pirmosios rusiškosios nacionalinės SS brigados "Družina" kariai vilkėjo rudus marškinius, pilkus švarkus, ant rankovių turėjo antsiuvus "Už Rusią!", o galvos apdangalus puošė tradicinė kaukolė.
SS padaliniuose kovėsi ir rusų vaikinai bei merginos. Nuo 1944 m. jiems buvo sukurta speciali organizacija "SS auklėtiniai". Jie nešiojo panašią į hitlerjugendo uniformą, ant kairės rankovės – baltos, mėlynos ir raudonos spalvų raištį, kurio viduryje buvo rombas su Andriejaus vėliava (dvi susikryžiavusios mėlynos juostos baltame fone). Jie nešiojo ir juodą trikampį su SS emblema.
Žuvusieji jų nesuprastų
Karo istorikai yra suskaičiavę 30 rusų tautybės aukštų karininkų bei eilinių karių už karinius nuopelnus bei žygdarbius gavusių apdovanojimus su šv. Jurgio juostele.
Kai kurie jų senatvės sulaukė Vakarų Europoje ar Amerikoje ir ten buvo palaidoti, kiti buvo nuteisti mirties bausme Sovietų Sąjungoje ir sušaudyti iškart po karo.
Tie, kas žino šiuos faktus, supranta, kad šv. Jurgio juosta neturi nieko bendra su Sovietų Sąjungos pergale prieš hitlerinę Vokietiją.
Tad žmones, kurie Pergalės dieną ateina pagerbti savo žuvusių tautiečių, prisisegę dryžuotas juosteles, galima įtarti šventvagyste. Juk šią juostelę už ypatingus nuopelnus kartu su ordinu buvo gavę ir nuožmūs jų priešai.
Karą pradėjo drauge
"Labai seniai galvoju apie šio simbolio naudojimą. Man į galvą ateina tik viena mintis – jo reikėjo tam, kad būtų lengviau užmiršti ar supainioti tikrąją istoriją, – svarstė Antrojo pasaulinio karo žinovas Egidijus Kazlauskis. – Šie žmonės jau yra užmiršę tikrąją istoriją. Jie tiesiog neturi kaip pateisinti tikrosios tiesos. Vienintelis dalykas, ką jie dar gali pasakyti: "Mes laimėjome". Iš tiesų laimėjo visas pasaulis, apie 60 valstybių. Kažkodėl dabar nebekalbama, kad sovietai kartu su vokiečiais pradėjo Antrąjį pasaulinį karą."
1939 m. rugsėjo 1 d. vokiečiai užpuolė Lenkiją, o po 17 dienų sovietai puolė Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Lenkiją.
E.Kazlauskis priminė, kad šv. Jurgio juostelė ne pirmą kartą imta eksploatuoti. Ji atsirado dar Jekaterinos II laikais, ją turėjo ypatingai gerai paruošti elitiniai gvardijos ekipažų daliniai. Vėliau ją nešiojo jūreiviai.
"Manoma, kad tuometės Rusijos teritorijoje galėjo būti iki šešių milijonų Sovietų Sąjungos piliečių, kariavusių prieš bolševizmą, kariavusių vokiečių pusėje. Jie taip pat priėmė tą šv. Jurgio juostelę. 1943 m. J.Stalinas, matydamas, kad karinė moralė krinka, pakeitė uniformą, grąžino blizgančius caro armijos antpečius, atsisakė minties jėga nešti į pasaulį Trečiojo internacionalo idėjas ir įsteigė Šlovės ordiną, panaudodamas tą pačią šv. Jurgio juostelę, tokią pat, kokia buvo Georgijaus kryžiaus juostelė, – pasakojo E.Kazlauskis. – Tuo metu Vlasovas taip pat perima šį simbolį."
