Skaičiai didėja
Šiuo metu Kauno mieste yra registruota 19,2 tūkst. užsienio šalių piliečių, Kauno rajone – 6,9 tūkst. užsieniečių. Prieš metus Kaune užsiregistravusių užsienio šalių piliečių buvo 18,4 tūkst., Kauno rajone – 6,2 tūkst.
2022 m. gegužės pabaigoje Kauno mieste buvo beveik 15 tūkst., Kauno rajone – 5,3 tūkst., 2021 m. gegužės pabaigoje Kauno mieste – 8,6 tūkst., Kauno rajone – 3,1 tūkst. užsiregistravusių svetimšalių.
Tokius duomenis „Kauno dienai“ pateikė Registrų centras. Kaip užsieniečiai pasiskirsto miesto ir rajono darbo rinkoje, informavo Užimtumo tarnyba (UŽT).
Šiuo metu Kaune ir Kauno rajone oficialiai įsidarbinę yra 13 tūkst. 611 užsieniečių (be ukrainiečių). Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo 8 tūkst. 155.
Atvykusių iš Ukrainos žmonių statistika apibendrinama atskirai. 2024 m. gegužės mėnesio duomenimis, Kauno mieste ir rajone dirbo 5 tūkst. 39 ukrainiečiai.
Gausiausia – vežėjų
Didžiausia dalis Kaune registruotų užsieniečių yra įsidarbinę vairuotojais tarptautinio krovinių vežimo transporto įmonėse – 7 050.
Betonuotojais dirba 275 svetimšaliai, suvirintojais dujomis ir elektra – 282, tinkuotojais – 121, elektrikais – 116, mūrininkais – 90, logistikos specialistais (vadybininkais) – 83, plataus profilio statybininkais – 76, virėjais – 72, kelininkais – 71, kompiuterių taikymo inžinieriais – 69, lošimo namų tarnautojais, krupjė – 53, Elektrinio krautuvo vairuotojais – 44, tinkuotojais apdailininkais – 42.
Gausiausią būrį Kauno mieste ir rajone dirbančių svetimšalių (be ukrainiečių) sudaro Baltarusijos piliečiai – 5 019, Uzbekistano – 1 749, Indijos – 1 133, Tadžikistano – 910, Kirgizijos – 822, Rusijos – 485, Sakartvelo – 391, Rumunijos – 326, Kazachstano – 266, Filipinų – 255, Turkijos – 254, Moldovos – 247, Azerbaidžano – 239, Lenkijos – 157, Latvijos – 139, Pakistano – 92, Bulgarijos – 77, Venesuelos – 53, Šri Lankos – 45, Zimbabvės – 13.
Tendencija: svetimšalių srautas į Kauną gausėja. / L. Steponavičiaus nuotr.
Tautybė – nesvarbu
Užsieniečiai dirba daugelyje didžiųjų Kauno įmonių. „Kauno tiltuose“ šiuo metų darbuojasi 34 užsienio šalių piliečiai – žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Irano.
„Tarp objektuose dirbančių subrangovų taip pat yra nemažai kitataučių. Jų pareigybės įvairios – tai betonuotojai, elektrikai, mechanizatoriai, yra darbų vadovas, kelininkų. Šiems darbuotojams mokamas toks pat atlyginimas kaip ir lietuviams, priklausantis nuo darbuotojo kompetencijų, darbo valandų, atliekamų funkcijų“, – paaiškino „Kauno tiltų“ personalo direktorė Jūratė Mališkienė.
Pasak jos, užsienio šalių piliečių įdarbinimas bendrovėje buvo suaktyvėjęs prasidėjus karui Ukrainoje. Šiuo metu situacija daugmaž stabili.
J. Mališkienė paaiškino, kad kitataučiai įsidarbina skirtingai – kai kurių specialybių profesionalus susiranda patys darbdaviai, kiti kreipiasi per įdarbinimo tarnybas arba savo iniciatyva.
Reikia komforto
„Kauno tiltų“ personalo direktorės pastebėjimais, kitataučių paklausa Kauno darbo rinkoje ateityje turėtų didėti.
„Tokią tendenciją lemia keletas priežasčių. Iš darbo rinkos išeina daugiau žmonių, nei ateina. Jaunimas bodisi fizinio darbo, juo labiau – lauko sąlygomis. Natūralu, kad šį stygių turės padengti alternatyvi darbo jėga, t. y. atvykstantys užsieniečiai. Bendrai mūsų šalyje įsivyrauja Vakarų pasaulio tendencijos – gyvename vis patogiau, nenorime atsisakyti šio komforto, taigi, ir dirbti fiziškai. Ir tai nėra susiję vien tik su atlygiu. Patogumas visomis prasmėmis šiandien natūraliai susiklosto kaip gyvenimo būdo prioritetas“, – pastebėjo J. Mališkienė.
Ji apgailestavo, kad sunkumų dėl darbo rankų trūkumo nešvelnina šalies imigracijos politika.
„Nuolat keičiama, griežtinama migracijos tvarka ar ilgai trunkantis dokumentų tvarkymas tikrai kliudo prisitraukti darbo jėgos iš išorės“, – pabrėžė „Kauno tiltų“ atstovė.
Jaunimas bodisi fizinio darbo, juo labiau – lauko sąlygomis. Natūralu, kad šį stygių turės padengti alternatyvi darbo jėga, t. y. atvykstantys užsieniečiai.
Vežioja miestiečius
Darbuotojų iš užsienio poreikį „Kauno dienai“ akcentavo ir visuomeninio transporto įmonių specialistai.
Priemiestiniais ir užmiesčio maršrutais keleivius vežiojančioje „Kautroje“ dirba apie 10 užsienio šalių piliečių.
„Jie dirba kvalifikuotus darbus – tokius kaip autobusų vairuotojo, serviso darbuotojų ir pan.“, – pabrėžė „Kautros“ atstovas Justinas Vadluga. Jo nuomone, kitataučių poreikis ateityje didės.
Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovė Greta Makūnaitė atkreipė dėmesį į ukrainiečių įdarbinimą.
„Šiuo metu bendrovėje dirba 25 Ukrainos piliečiai, 24 iš jų – autobuso vairuotojai ir vienas techninės srities darbuotojas.
Svarbu paminėti, kad autobusų ir troleibusų vairuotojomis dirba net šešios ukrainietės moterys“, – pabrėžė G. Makūnaitė.
Atvyksta ir šeimos
Į Kauną atvyksta dirbti ne tik tradicinių specialybių atstovai, bet ir šiuolaikinių aukštųjų technologijų profesionalai.
Tendencijas šioje srityje „Kauno dienai“ apibendrinęs VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas sakė, kad aukštųjų technologijų srityje darbo rinkos globalumas ir su tuo susijęs užsieniečių gausėjimas Kaune tapo ypač akivaizdus.
„Specialistų iš užsienio poreikis pastebimai padidėjo į Kauną atėjus tokiems stambesniems investuotojams kaip „Continental Automotive Lithuania“, „Hella Lithuania“ lietuviško kapitalo įmonei „Teltonika Networks“. Jose daug užsieniečių“, – pabrėžė A. Veršinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „Continental Automotive Lithuania“, „Hella Lithuania“ atsivežė nemažai inžinierių elektronikų iš Filipinų, Meksikos, Turkijos.
„Žinau atvejų, kai iš Filipinų persikėlė beveik apypilnės komandos. Iš viso aptariamoje srityje yra apie 20 tautybių, tai tikrai nemažai. Neretai jie atvažiuoja su šeimomis, nepaisant to, kad tik vienas dažniausiai iš jų dirba. Padaugėjo vokiečių, jie maždaug kas trejus metai rotuojasi“, – pasakojo A. Veršinskas.
Transportas: didžiausia dalis Kaune registruotų užsieniečių dirba vairuotojais tarptautinio krovinių pervežimo įmonėse. / T. Biliūno / BNS nuotr.
Vilioja uždarbis
A. Veršinskas apibūdino dar vieną priežastį, pritraukiančią užsieniečių.
„Kita svarbi aplinkybė – verslo paslaugų centruose vykdomi globalūs perdavimai, todėl tokiose bendrovėse kaip, pavyzdžiui, „Teltonika Networks“ reikia ne tik specifinių kalbos, bet ir tam tikrų kultūros srities žinių, būtent todėl šiose pozicijose darbuojasi nemažai užsieniečių, nes yra didelis privalumas, jei kas nors moka, pavyzdžiui, ispanų kalbą“, – sakė „Kaunas IN“ atstovas.
Jis atkreipė dėmesį į atsirandančias naujas tendencijas.
„Telesofto“ įmonė prieš kelis metus visai sėkmingai atsirinkinėjo kandidatus iš Nigerijos. Nigeriečiai čia buvo atvažiavę tarsi mainams, pasibandymui, bet galiausiai prigijo ir žinau, kad dalis pasiliko. Taigi atsiranda žmonių ir iš egzotiškų šalių Be to, šioje Afrikos šalyje buvo atidarytas įmonės padalinys.“, – reziumavo pašnekovas.
Jo pastebėjimu, Kauno darbo rinkos patrauklumą didina ir uždarbis.
„Mes daromės konkurencingesni ir atlyginimais. Kaune per paskutinius septynerius metus vidutinis darbo užmokestis padvigubėjo ir gyvenimo kokybė didėja, tad nenuostabu, kad tarptautiniai talentai renkasi ir Kauną“, – sakė A. Veršinskas.
Kalba – svarbu
Svetimšaliams Kaune svarbu ne tik įsidarbinti, bet ir rasti kokybiškų integracijos galimybių. Ypač daug galimybių integracijai suteikia kalbos mokėjimas
„Kauno autobusų“ atstovė G. Makūnaitė pabrėžė, kad lietuvių kalbos pagrindai ypač svarbūs visuomeninio transporto vairuotojams.
„Vairuotojo darbo specifika apima keletą darbo funkcijų ir viena iš jų – nuolatinis bendravimas su keleiviais ir bilietų pardavimas. Dėl šios priežasties pagrindinis reikalavimas užsieniečiams, norintiems įsidarbinti vairuotojais, – lietuvių kalbos mokėjimas A1 lygiu. Atvykusiems iš kitų šalių lietuvių kalba neretai tampa pagrindiniu trukdžiu įsidarbinti, todėl dirbančių kitos tautybės vairuotojų bendrovėje mažai. Visgi prieš daugiau nei dešimtmetį Kauno gatvėmis keleivius vežiojo vairuotojai ir iš Pietų Amerikos, ir iš Indijos – tiesa, jie laisvai kalbėjo lietuvių kalba“, – pastebėjo bendrovės „Kauno autobusai“ atstovė.
Lietuvių kalbos žinios tampa nemenku išbandymu iš užsienio atvykusiems aukštųjų technologijų specialistams.
„Bendrovių viduje jie bendrauja angliškai, tad čia jokių problemų neatsiranda. Lietuvių kalbos mokosi, jei yra noro ir toliau į ateitį siekiančių planų. Gerą įtaką padaro vaikai. Kiek teko girdėti, jie greičiau įsisavina kalbą mokyklose, darželiuose. Teko girdėti, kad parduotuvėse vaikai tėvams padeda susišnekėti. Be to, yra toks kaip ir socialinis klubas „Pick Up“, kuris padeda mokytis lietuvių kalbos. Jie ir gyvai bendrauja, ir organizuoja susitikimus. Klubas įkurtas tarptautinių studentų, atvykusių į Kauną ir čia likusių“, – pasakojo A. Veršinskas.
Nemokami kursai
Apie svetimšaliams sudaromas galimybes mokytis lietuvių kalbos „Kauno dieną“ informavo Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM).
UŽT kviečia mokytis lietuvių kalbos nemokamai. Lietuvių kalbos kursai vykdomi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Juose gali dalyvauti ir dirbantys, ir nedirbantys trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra užsiregistravę UŽT ir turi leidimą gyventi Lietuvoje.
Pagrindinis kalbos mokymosi tikslas – integracija į darbo rinką ir socialinį gyvenimą.
Asmenys per UŽT dalyvavę lietuvių kalbos mokymuose. Ukrainiečiai: 2022 m. – 99 asmenys. 2023 m. – 2 020, 2024 m. – 1 040. Baltarusiai: 2022 m. – 1, 2023 m. – 379, 2024 m. – 96.
Kitų šalių: 2022 m. – 3, 2023 m. – 379, 2024 m. – 1 040.
Tendencijos Lietuvos mastu
2024 m. sausio 1 d. (t. y. pasibaigus antrajam 2023 m. pusmečiui) Lietuvoje iš viso gyveno 221 848 užsieniečiai.
Per ketvirtį, t. y. 2024 m. sausį–kovą užsieniečių sumažėjo. Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyveno 216 682 užsieniečiai.
Lietuvoje iš viso gyvena užsieniečiai iš 157 skirtingų pasaulio valstybių. Daugiausia jų yra iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Indijos.
Parama pinigais
SAMD informavo, kad Individualus integracijos planas yra sudaromas pabėgėlio statusą gavusiems asmenims – vertinamos jų galimybės ir potencialas, rizikos, šeimos sudėtis, pažeidžiamumas, sveikata, išsilavinimas.
Pasitelkus kuratorius teikiama individuali asmeniui ar šeimai skirta pagalba, siekiama skatinti pabėgėlių socialinius ryšius su vietos bendruomene, jų įsiliejimą į darbo ir švietimo sistemas, ugdyti šių asmenų savarankiškumą ir mokyti lietuvių kalbos.
Įgyvendinant integracijos planą, periodiškai vertinama asmens daroma pažanga. Atsižvelgus į rezultatus ir motyvaciją (pavyzdžiui, mokytis lietuvių kalbos) atitinkamai skiriama mėnesinė integracijos išmoka gali nekisti arba mažėti. Šį procesą koordinuoja Pabėgėlių priėmimo centras.
2023 m. paramą integracijai gavo 1 001 prieglobstį gavęs užsienietis. Šiais metais paramą gauna 767.
Užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, vaikams, besimokantiems mokyklose, gali būti skiriama socialinė parama (nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams), nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie gyvena Lietuvoje.
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (socialinė pašalpa, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos) teikiama įvertinus asmens (šeimos) nuosavybės teise turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitas sąlygas, kurioms esant skiriama ši parama.
Be to, savivaldybės gali teikti socialinę paramą nenumatytais atvejais (skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.).
