– Į pajūrį grįžote po ne vienerius metus praleistų metų sostinėje, kur gyvenimas sukosi kardinaliai skirtingose temose: svarbiausi įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje, interviu su įtakingiausiais šalies asmenimis. Dabar gal atsirastų tokių, kurie sakytų, jūsų akiratis susiaurėjo iki uostamiesčio ir vienos koncertų salės.

– Nepritarčiau teiginiui – susiaurėjo. Kaip tik atvirkščiai, anksčiau galėjau būti tik tuo, kuris kalbasi su priimančiais sprendimus, dabar pats toks esu. Man įdomūs procesai ir sprendimai, vykstantys viešojo sektoriaus įstaigoje, kurių iniciatoriumi ir vykdytoju pats galiu tapti. Čia turiu unikalią galimybę – sukauptą patirtį pritaikyti kultūros įstaigos modernizavime. Žinoma, tai visai kitoks procesas nei iki šiol turima vadovavimo patirtis privataus sektoriaus įmonėse, bet man padeda mano superkomanda. Šioje kelionėje esu su visu KKS kolektyvu, jų net 90. Turint tokį užnugarį jaučiuosi tikras dėl idėjų, planų ir svajonių įgyvendinimo. Beje, tai didžiausia Klaipėdos savivaldybės kultūros įstaiga.

– Kokios tos svajonės?

– Šį pavasarį su Klaipėdos kameriniu orkestru bei jo meno vadovu Mindaugu Bačkumi praplėtėme Klaipėdos koncertų salės ribas rengdami klasikinės muzikos koncertus netikėtose erdvėse tiek mums patiems, tiek klausytojams. Jau susitikome su jais viešbutyje pietų metu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, planuose pakviesti į naktinį pasimatymą Jūrų muziejuje – taip KKS tampa viso uostamiesčio koncertų sale, kurioje kuria klaipėdiečiai klaipėdiečiams. Svajoju, kad KKS taptų ne tik uostamiesčio, bet visos Lietuvos profesionalaus meno scena.

– Ambicingas planas.

– O kodėl ne? Mūsų komanda kaip niekada stipri ir stiprėjame toliau kiekvieną dieną. Optimizuojame, skaitmeniname vidinius procesus. Atsiveriame tarptautiniams projektams ir bendradarbiavimui. Matau, kad tuos įvykusius vidinius pokyčius įvertino ir klausytojai, vis dažniau praveriantys koncertų salės duris, o čia tikrai yra ką klausyti. Mūsų repertuaro atlikėjai patys geriausi arba žengiantys link to: „Grammy“ laureatai „Third Coast Percussion“ (JAV), vienas iš dešimties geriausių pasaulyje chorų – Estijos filharmonijos kamerinis, o kur dar Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio dalyviai – Raphael Wallfish iš Didžiosios Britanijos, prancūzas Jérôme Pernoo, su Lietuva šaknų turintis Davidas Geringas. Tarptautiškumo tik daugės, tai vienas iš mano prioritetų. Noriu, kad KKS scenoje vietą rastų ne tik lietuvių kūrėjai, kylantys talentai, bet ir užsienio atlikėjai. Netrukus vyksime į didžiausią pasaulyje klasikinės ir meninės muzikos sektoriaus profesionalų susitikimą „Classical: NEXT“. Mūsų įstaigos organizuojamas violončelės konkursas nuo šiol oficialus kandidatas tapti Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos nariu. Vykdome pasiruošimo darbus ir laukiame 2025 m. vyksiančio konkurso, kuriame lankysis sąjungos vertintojai ir priims galutinį sprendimą. Net neabejoju, kad įsitraukimas į šių organizacijų veiklą reikšmingai keis salės įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje, darys įtaką gerėjančiai repertuaro kokybei.

Apskritai šie keli metai Klaipėdos koncertų salės vadovo kėdėje man įrodė, kad klasikinė muzika skirta visiems. Net ir tiems, kurie įsitikinę nesuprantantys klasikinės muzikos. Noriu griauti stereotipus, kad ši muzika ne visiems, tiesiog skirtingai ją visi suprantame ir čia atrandame tai, kas gali būti labai artima ir priimtina. Norėtųsi greitesnių sprendimų, bet suprantu, kad tai neįmanoma dėl daugelio priežasčių, o pagrindinė jų – repertuaro planavimas dviem metams į priekį.

– Panašu, kad ambicingi jau įgyvendinti planai bei komandos palaikymas įkvepia tolesniems pokyčiams.

– Noriu, kad Klaipėdos koncertų salė būtų ne tik ta vieta, į kurią susirenka muzikantai pagroti sau, bet erdvė, kurioje savo natą atranda kiekvienas melomanas, nepriklausomai nuo to, kokio stiliaus muziką klauso. Todėl čia tikrai ne tik klasikinės muzikos namai, čia juntama ir šiuolaikinius poreikius atitinkanti erdvė, kuri leidžia sustoti bent akimirkai ir įsiklausyti į tai, ką Klaipėda turi geriausio. Siekiame atliepti klausytojo poreikius, orientuojamės ir į jaunąją auditoriją. Mes keičiamės ir tai matome ne tik mes, bet ir kiti. Štai prieš dvejus metus pirmą kartą įstaigos istorijoje pristatėme viso pusmečio repertuarą. Pakeitėme KKS išorinį rūbą, pristatydami naują vizualinį identitetą, nes šiandien įstaigai nepakanka turėti vien logotipą. Siekiant tinkamai reprezentuoti veiklą, vertybes skirtingose medijose, o ypač ir socialiniuose tinkluose, vizualinis identitetas itin svarbus. Rezultatai šiandien kalba patys už save: atnaujintas įvaizdis, pakeista komunikacijos linija, socialinių tinklų įvairovė, profesionalios muzikos mylėtojus kartą per pusmetį pasiekia pradėta leisti repertuaro knyga. Visai tai lemia kasmet stabiliai augantį lankytojų skaičių, besiplečiančią atvykstančių atlikėjų geografiją, nuolat didėjančią mūsų pačių gastrolių galimybę – keliauti toliau ir dažniau, taip garsinant miesto vardą toli už jo ribų. Štai ką tik KKS kolektyvas grįžo iš Ispanijos, kur jau tapo reziduojančiu orkestru festivalyje „Alborada Clásica“, o dar šiais metais laukia koncertai Italijoje. Lyg feniksas iš pelenų kyla profesionalus mišrus choras „Aukuras“. Nesigailiu sprendimu pakviesti Tomą Ambrozaitį eiti meno vadovo pareigas. Jo dėka kolektyvas grįžta į Lietuvos chorų elitą. Pirmą kartą per veiklos dešimtmečius į gastroles užsienyje vyko koncertų salės brass kvintetas, nuostabiai reprezentavęs įstaigą ir Klaipėdą Čekijos Libereco mieste minint Vasario 16-osios šventę.

– Planų ir svajonių daug, iki kadencijos pabaigos liko dar pustrečių metų. Spėsite?

– Kuo mažiau laiko, tuo daugiau padarai, nes tiesiog nėra laiko sėdėti ir laukti įkvėpimo. Tą įkvėpimą susikuri, nes žinai tikslą – KKS gali tapti traukos centru uostamiesčio link. Todėl planuose bendradarbiavimas su kitomis Klaipėdos kultūros įstaigomis, menų koloboracija, kuri vėlgi garsintų miestą, į kurį norisi atvykti ir čia pasilikti skambant gerai muzikai. Aš džiaugiuosi man suteikta galimybe, esu atsidavęs šimtu procentu tam, ką darau, kur dabar esu. Tikiuosi, tai įvertins ir kiti, nebūtinai dabar. Kai kurių pokyčių naudai suprasti reikia laiko, kaip sakoma, kad šiek tiek vandens nutekėtų.

Tačiau dabar statistiką pakeitusios profesionalių atlikėjų, renginių, projektų afišos. Jose – pasaulinio garso lietuvių kilmės violončelės virtuozas Davidas Geringas, taip pat kiti garsiausiose scenose koncertavę muzikantai: Raphaelis Wallfishas, Jérôme Pernoo, Enrico Dindo. Tai, neabejotinai, visos Klaipėdos koncertų salės komandos ir jai prieš daugiau nei metus pradėjusio vadovauti Tado Grabio įdirbio rezultatas.

– Prie Klaipėdos koncertų salės vairo stojote palikęs žiniasklaidos areną – daug metų buvote informacinių laidų įvairiose žiniasklaidos priemonėse rengėjas ir vedėjas. Kaip šiandien vertinate savo karjeros pasikeitimus?

– Klaipėdos koncertų salė mano namais tapo prieš beveik dvejus metus, kurie man kaip žmogui buvo labai įdomūs, kaip vadovui – tikrai nelengvi. Sakoma, kad pirmoji krizė, ištinkanti santykius, ateina po trejų metų, tai sakyčiau, kad manoji viešojoje erdvėje prasidėjo tik atėjus: buvo kaltinamų, kad vadovo konkursas vyko neskaidriai, pradėjus dirbti nemažai pagalių buvo kišama į būsimų pertvarkų ratus.

Tačiau rezultatai šiandien kalba patys už save: atnaujintas įvaizdis, pakeista komunikacijos linija, siekiant pritraukti naujos auditorijos, atsirado socialinių tinklų įvairovė, profesionalios muzikos mylėtojus kartą per pusmetį pasiekia pradėta leisti repertuaro knyga. Čia kone kasdien vyksta po renginį, būna ir po kelis per dieną, o mūsų rengiamų koncertų ir renginių klausytojais ir žiūrovais, skaičiuojame, tapo kas antras klaipėdietis. Taigi rezultatai kalba patys už save, aš – tik konstatuoju faktus.

– Žvelgiant į artimiausius ir tolimos ateities planus – koks faktas labiausiai džiugina?

– Pradėjus vadovauti įstaigai, mano asmeninė ambicija buvo, kad bent kartą per mėnesį bilietai į renginį būtų išparduoti šimtu procentu. Tokių koncertų tikrai yra, o ir atlikėjai neslepia, kad būti scenoje, kai salėje nėra laisvų vietų – didžiulis malonumas. 

Visa mūsų komanda turi daug vizijų, link jų judame palengva, negriaudami nusistovėjusių tradicijų, tačiau įnešdami kiek naujų vėjų: bandome atliepti dabartinio klausytojo poreikius, taip pat orientuojamės ir į jaunąją auditoriją, puikiai suprasdami, kad turime ją pratinti prie klasikinės muzikos. Norime, kad ir jie šią salę atrastų kaip nuolatinę kultūros erdvę uostamiestyje. Neabejoju, kad tokiu akį ir ausį traukiančiu dalyku taps gegužę vykstantis jau trečiasis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis, skirtas ir jaunam, ir jau brandžiam klausytojui.

– Tai gegužės viduryje vėl paleisite uostamiestyje violončelės virusą?

– Tikrai taip – šiuo virusu šį pavasarį siūlau ir net rekomenduoju užsikrėsti. Trečią kartą vykstantis festivalis iš naujo pakvies atrasti tūkstančio veidų instrumentą – violončelę, kuri Klaipėdoje kaskart pavasarį skleidžiasi vis naujais netikėtais muzikiniais pavidalais. Laukia begalės renginių ir koncertų – didžioji dalis jų – nemokama šventė klasikinio meno gerbėjams.

Festivalio pradžią gegužės 8 d. paskelbs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus. Atidarymo koncerte „Violončelė ir britų kompozitoriai“ grieš lietuvių kilmės šiuo metu Vokietijoje gyvenantis D. Geringas, Lietuvos publikai pažįstamas violončelininkas, dirigentas, profesorius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Šalia jo – muzikantai iš Didžiosios Britanijos R. Wallfishas bei Prancūzijos J. Pernoo.

Labai retai Lietuvoje skamba „Oskaro“ laimėtojo, žymaus kinų kilmės JAV kompozitoriaus Tano Duno kūriniai, o štai gegužės 10 d. nuskambės net du – tai „Snow in June“ („Sniegas birželį“) ir viena įspūdingiausių kompozicijų „Crouching Tiger Concerto“ („Sėlinantis tigras“) violončelei ir orkestrui, sukurta pagal puikiai žinomo Ango Lee filmo „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ muziką, už kurią T. Dunas ir pelnė „Oskarą“. Sulauksime ir provokacijų – klasikos provokacijų, kurias įgyvendins žinomo violončelininko Valterio Pūces suburtas penkių šiuolaikiškų muzikantų ansamblis „Dagamba” koncerte „Bach against the machine“ („Bachas prieš mašineriją“).

Džiugina, kad yra žanrų įvairovė kiekvieno skoniui, o renginiai vyks netikėtose vietose visame mieste nuo ryto iki vakaro ir didžioji dalis jų – nemokami.

– Tai pavasarį baigsite su trenksmu?

– Pavasarį su trenksmu ir gera įžanga į vasaros laikotarpį. Jau per Jonines pakviesime į tradicinį Klaipėdos kariliono festivalį Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Varpais skambins koncertų salės karilionininkai, jaunieji talentai, ugdomi Lenkijos mokytojų specialioje įstaigos edukacinėje programoje, taip pat laukiame ir svečių iš svetur. Taigi, šios varpų fiestos siūlau nepraleisti, tikiu, man pritars buvę ankstesniuose festivaliuose.

Birželio gale prasidės Vasaros koncertų ciklas, liepą laukiame iš Šveicarijos į gimtąją Klaipėdą sugrįžtančios pianistės Akvilės Šileikaitės, kuri surengs pasirodymą kartu su šveicarų perkusininku Fabianu Ziegleriu. Ir tai dar tikrai ne viskas – jei dabar tektų vėl ruošti žinias, tai sakyčiau, kad naujienų nepritrūksime. Ruduo irgi bus įspūdingas – jis Klaipėdos koncertų salei  bus dvidešimtas, todėl šiai progai ruošiame ne vieną staigmeną.

– Melomanų laukia išties geri vakarai prie jūros, o pačiam ar dar laiko užtenka pasimėgauti puikia muzika?

– Norėtųsi daugiau, kita vertus – puikiai suderinau darbą su malonumu: muzika Klaipėdos koncertų salėje skamba ne tik renginių metu, bet ir čia nuolat vykstančiose repeticijose. Kai einu koridoriais, jaučiuosi grįžtantis į vaikystės ir paauglystės metus, kai būnant muzikos mokykloje prie kiekvienų durų girdėdavosi vis kita muzikinė istorija. Tai įkvepia ir tikiu, kad Klaipėda tampa klasikinės muzikos uostu.

Naujiems iššūkiams pasiruošęs įstaigos vadovas pasakoja: „Mano siekis ir tikslas dirbant šiose pareigose yra padaryti tai, kad Klaipėdos koncertų salė būtų žinoma visoje Lietuvoje. Įstaiga turi būti matoma dar labiau, kad apie ją kalbėtų, kad į ją važiuotų ne tik vietos žmonės. Reikia didinti įstaigos ir meninių programų populiarumą, žinomumą, tad aš to ir sieksiu.“

T. Grabys – žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas, komunikacijos ekspertas, renginių vedėjas ir organizatorius, radijo ir televizijos projektų prodiuseris, gerai žinomas žiniasklaidos srityje, dešimt metų dirbo didžiausiose šalies visuomenės informavimo priemonėse. Baigė viešojo administravimo magistro studijas Mykolo Romerio universitete, skaitmeninės komunikacijos kursą reklamos mokykloje „The Atomic Garden“. T. Grabys reikšmingai prisidėjo rengiant Tarptautinį menų festivalį „Ruduo Gargžduose“, „Pavasario gaida“, kitus įvairaus žanro ir masto kultūrinius renginius.

Radijo laidų vedėjas, išbandęs TV reporterio ir redaktoriaus darbą, „Info dienos“ eteryje darbuosis kartu su patyrusiais TV vedėjais Rasa Tapiniene, Indre Makaraityte ir Viktoru Jakovlevu.

„Siūlymas prisijungti prie vienos profesionaliausių žinių tarnybų Lietuvoje man buvo netikėtas, bet malonus. Bus įdomu išbandyti save ne tik radijo, bet ir televizijos eteryje“, - sako T. Grabys.

T. Grabys buvo „Info TV“ laidos „Diagnozė. Valdžia“ redaktorius, veda laidas „Žinių radijuje”.

Naujasis „Info dienos“ vedėjas darbą pradeda jau šį penktadienio vakarą.

„Info diena” - ilgiausia žinių laida Lietuvoje. Svarbiausi dienos įvykiai, interviu su dienos herojais ir komentarai – kasdien nuo 17 val. iki 21 val.

„Info TV“ nuotr.