Praėjusią savaitę Vašingtonas davė Ukrainai leidimą su tam tikromis išlygomis naudoti vakarietišką ginkluotę atakuoti tam tikrus karinius taikinius Rusijos teritorijoje, siekdamas palengvinti Kyjivo pastangas atremti priešų atakas rytiniame Charkivo regione.

„Na, tai nėra šimtaprocentinis leidimas. Jam yra nustatyta tam tikrų taisyklių, kurių turime laikytis“, – pasakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, dalyvaudamas su kolega iš Estijos surengtoje bendroje spaudos konferencijoje.

„Mes toliau dirbsime su mūsų sąjungininkėmis, siekdami išplėsti jo taikymo sritį“, – pridūrė jis.

Šis klausimas sukėlė susiskaldymą tarp Ukrainos rėmėjų – kai kurie iš jų nenorėjo leisti Ukrainai pulti kitoje sienos pusėje esančius objektus, baimindamiesi, kad dėl to būtų patys įtraukti į tiesioginį konfliktą su Maskva.

D. Kuleba taip pat minėjo, kad Rusija naudoja trijų dalių taktiką, kad įtikintų šalis nedalyvauti šį mėnesį Šveicarijoje įvyksiančiame viršūnių susitikime taikos Ukrainoje klausimui aptarti.

Jo teigimu, Rusija siekia viešai diskredituoti viršūnių susitikimą, įtikinti šalis į jį nevykti, o tas, kurios rengiasi jame dalyvauti – į susitikimą siųsti žemo rango atstovus.

„Tokie mėginimai sutrikdyti viršūnių susitikimą yra sistemingi ir neregėtai didelio masto, o tai dar kartą patvirtina, kad mes viską darome teisingai“, – pasakė D. Kuleba.

Jis pridūrė, kad Rusijos pastangos yra orientuotos į Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalis.

Kremlius ne kartą teigė, kad bet kokios derybos dėl taikos Ukrainoje užtikrinimo turėtų vykti Rusijai dalyvaujant, tačiau ji į šį viršūnių susitikimą pakviesta nebuvo.

Jis taip pat netiesiogiai pagrasino šalims, leidžiančioms Ukrainos pajėgoms naudoti Kyjivo sąjungininkių suteiktą ginkluotą Rusijai atakuoti.

Prancūzijos televizijos stočiai LCI jis sakė, kad taip pat pritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymui siųsti į Ukrainą karinius instruktorius.

„Nuo pat pradžių suklydome ribodami ukrainiečius, nes tai galėjo būti vertinama kaip eskalacija“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukrainos sąjungininkus itin veikia Rusijos baimė.

Pasak G. Landsbergio, ukrainiečiams turi būti leista naudotis jiems suteikta įranga, kad jie galėtų siekti strateginių tikslų.

„Jie turi turėti galimybę smogti Rusijos teritorijai, tiekimo linijoms ir kariniams daliniams, besiruošiantiems pulti Ukrainą, – teigė ministras. – Tik vienai pusei taikomos taisyklės. Privalome atsisakyti šių taisyklių, kurias patys sukūrėme.“

Vakarų šalių kariuomenės instruktoriai, buvę Ukrainoje prieš 2022 metais prasidėjusią Rusijos invaziją, anot jo, turėtų sugrįžti ir paspartinti naujų karių rengimą.

„Lietuva yra pasirengusi vėl prisijungti prie, pavyzdžiui, Prancūzijos vadovaujamos koalicijos ir apmokyti ukrainiečių karius Ukrainoje“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat pasiūlė, kad prancūzai galėtų imtis lyderystės dislokuodami priešlėktuvinės gynybos elementus Baltijos šalyse ir įtikindami kitus sąjungininkus vadovauti rotacijoms.

Tačiau G. Landsbergis teigė nepritariąs idėjai prašyti Pekino spausti Maskvą nutraukti karą, sakydamas, kad tai gali sukelti priklausomybę nuo Kinijos.

„Nemokamų pietų nebūna, Kinija visada reikalaus kainos, – kalbėjo jis. – Prašydami Kinijos išspręsti konfliktą Ukrainoje, mes atiduotume savo saugumo raktus į jos rankas, patys neišspręsdami situacijos.“