„Lietuvos atvejis buvo stebimas ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir Jungtinių Valstijų (JAV). Taivane mes steigiame investicinius fondus investavimui į Lietuvą ir investuojame į Lietuvos technologijų įmones. Tikiuosi, kad kitais metais galėsime investuoti dar daugiau“, – Eltai teigė E. Huang.

Taivaniečių atstovo Lietuvoje nuomone, taikydama ekonomines sankcijas Kinija „užpuolė“ Lietuvą. Pasak jo, šioje situacijoje, Lietuva yra aukos pozicijoje.

„Visi matėme, kaip Kinija „užpuolė“ Lietuvą, taikydama ekonomines sankcijas ir taip pažeisdama tarptautinę teisę. Šioje situacijoje žmonės ėmė kaltinti auką – Lietuvą. Kodėl niekas nekaltino užpuoliko? Tai mane šokiravo, tačiau aš greitai supratau, kad tai tėra Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanija“, – sakė jis.

Lietuva – moralinė supergalia

E. Huang tikina, kad komunikacija tarp Lietuvos ir Taivano vyksta keliais sluoksniais. Dėl šios priežasties jis nesiruošia kritikuoti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, nusprendusio nesusitikti su lapkritį Vilniuje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu. Toks poelgis buvo kritikuojamas viešojoje erdvėje ir Seimo koridoriuose, tačiau E. Huang mano, kad tai tėra įprasta diplomatinė praktika. Atstovybės vadovas tikina, kad J. Wu žavisi Lietuva ir laiko ją moraline supergalia.

Šioje situacijoje žmonės ėmė kaltinti auką – Lietuvą. Kodėl niekas nekaltino užpuoliko? Tai mane šokiravo, tačiau aš greitai supratau, kad tai tėra Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanija.

„Galiu pasakyti, kad komunikacija tarp Taivano ir Lietuvos vyksta sklandžiai kiekvienu klausimu. Aš tikrai nekritikuosiu tik dėl šio vizito. Užsienio reikalų ministras J. Wu laiko Lietuvą moraline supergalia. Nors tai maža šalis, bet jos moralė yra daug didesnė nei daugumos kitų. Tai yra neįtikėtina“, – teigė E. Huang.

Pastarojo teigimu, Lietuva visam pasauliui rodo tinkamą pavyzdį ir paramos Ukrainai klausimu, kuriuo seka ir Taivanas.

„Akivaizdu, kad Lietuva formuoja visos Centrinės Rytų Europos nuomonę, tad tik prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjome taikyti mūsų gaminamų puslaidininkių sankcijas Rusijai. Mes jiems nesudarome galimybių naudotis pažangiais taivanietiškais lustais. Manau, kad čia didelis žingsnis, nes Taivanas yra didžiausias puslaidininkių gamintojas pasaulyje, tad tokiu būdu mes ribojame Rusijos pajėgumus“, – tikino taivaniečių atstovas.

Puslaidininkių plėtra Lietuvoje

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje atidaryta dar 2021 m. Savo ruožtu E. Huang tikina, kad, siekiant vystyti šalių prekybinius santykius, vienas iš raktinių elementų dėl kurių gali bendradarbiauti Vilnius ir Taipėjus yra puslaidininkiai.

„Naudojantis Taivano puslaidininkiais, Lietuva gali gauti daug privalumų ir augti technologiškai. Būtent dėl šios priežasties, mes norime plėsti veiklą šioje srityje, norime padėti draugams lietuviams. Privalome padėti jums susikurti technologijų galimybes sau“, – sakė jis.

Pasak atstovo, lietuviškos įmonės „Teltonika“ ir ITRI (Taivano pramonės technologijų tyrimų institutas) bendradarbiavimas yra vienas reikšmingiausių šiuo metu vykdomų bendrų projektų. Projektas suskirstytas į kelias pakopas, o pirmoji jų buvo baigta lapkričio mėnesį. Jis nurodo, kad „Teltonika“ investuos apie 5 mln. eurų į papildomo 50 tūkst. kv. m. objekto statybą Lietuvoje ir samdys apie tūkstantį darbuotojų, kurie dirbs puslaidininkių pramonėje.

„Puslaidininkiai yra naujoji XXI a. nafta. Laimei, mes tiekiame daugiau nei 60 proc. puslaidininkių visame pasaulyje. Tai yra pagrindinis Taivano lobis ir mes esame nusiteikę padėti Lietuvai, „Teltonikai“. Taip nusprendėme dėl turimo tarpusavio politinio pasitikėjimo“, – sakė jis, pabrėždamas, kad puslaidininkių klausimu Taivanas taiko itin aukštus demokratijos standartus bendradarbiauti norinčioms valstybėms.

„Mes Lietuvą laikome demokratijos teikėja ir mes norime šiai šaliai padėti tapti technologijų tiekėja“, – akcentavo E. Huang.

Paklaustas, kodėl šiuo metu tariamasi dėl Taivano lustų gamyklos statybų Vokietijoje, ne Lietuvoje, Taivaniečių atstovybės vadovas aiškina, kad tai skirtingi atvejai. Tačiau jis akcentuoja, kad Vokietijos ekonomika šiuo metu yra pažangesnė tokios gamyklos įkūrimui.

„Taivane vienai pažangiai gamyklai reikia bent 4 tūkst. inžinierių. Vokietija yra daug stipresnė ekonomiškai, tad elektros, žmogiškųjų resursų, technologijų reikalavimai bus daug aukštesniame lygyje“, – dėstė E. Huang.

„Tačiau šie atvejai skiriasi. Vokietijoje bus plečiama Taivane įsikūrusi plieno kompanija, o Lietuvos atveju yra investuojama į lietuvišką įmonę, siekiant padėti jums kurti savo pačių technologiją su Taivano pagalba. Norint investuoti, mums reikia būti tikriems, kad visi reikalavimai bus išpildyti. Puslaidininkių pramonė yra dar nauja Lietuvai“, – pridūrė jis.

Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų autoritarizmo pergalę pasaulyje

Europoje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, įtampos nerimsta ir Pietų Kinijos jūroje. Taivanui didžiausia rizika išlieka Kinija. E. Huang tikina, kad Taipėjus yra pasiruošęs gintis nuo galimo agresoriaus.

„Mes nuolat stebime situaciją. Jie (Kinija – ELTA) daug kartų siuntė savo karinius laivus, kad apiplauktų aplink Taivaną, statė savo karinę techniką. Jų karinės technikos skaičius auga, agresyvėja veiksmai. Tačiau Taivanas turi labai stiprią gynybą“, – sakė atstovybės Lietuvoje vadovas.

„Mes labai ištobulinome savo karinę techniką, turime vienas pažangiausių raketų pasaulyje. Pritaikėme labai daug JAV ginkluotės prie savosios. Dabar baigėme savo pirmąjį karinį povandeninį laivą, planuojame statyti daugiau. Mes nuolat investuojame į savo ginkluotę ir gynybą“, – kalbėjo taivaniečių atstovas.

Tačiau, pasak atstovybės Lietuvoje vadovo, gynybos klausimu Taivanas dar turi ko pasimokyti iš Lietuvos.

„Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos. Manau, kad jūsų šauktinių sistema yra pasiteisinusi ir skatina jaunus žmones pasirengti ginti savo šalį“, – tikino E. Huang.

Anot taivaniečių atstovo, Kinijos ir Rusijos tarpusavio bendradarbiavimas kelia riziką visam pasauliui ir neturi jokių limitų. E. Huang mano, kad karas Ukrainoje gali būti susijęs su tolimesniais Kinijos veiksmais Taivano atžvilgiu, tad jie aktyviai palaiko ir remia Kyjivą.

„Čia nėra jokių limitų. Jie yra pasiryžę bet kokiam bendradarbiavimui. Mes jaučiame ryšį tarp situacijų Ukrainoje ir Taivane. Manome, kad jeigu Ukraina pralaimėtų, tai paskatintų Kiniją rizikuoti ir pulti“, – sakė jis.

„Rusijos laimėjimas reikštų autoritarizmo laimėjimą. Mes tikimės, kad Ukraina laimės ir palaikome ją“, – pabrėžė E. Huang.

Pekinas atstovybę taivaniečių pavadinimu priėmė kaip vienos Kinijos principo sulaužymą ir pareiškė, kad Lietuvą numuš kaip musę. Kinija sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadorių iki laikinojo reikalų patikėtinio. Be to, antra pagal dydį pasaulio ekonomika Lietuvai paskelbė prekybos karą, dalis verslo jautėsi vertybinės politikos aukomis.

„Yra gyvenančių kažkur visai kitoj visatoj. Tai, ta prasme, ne visiems tai atrodo svarbu“, – kalbėjo „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.

Ekonominiame kare Lietuvą užtarė Europos Sąjunga – kreipėsi į pasaulio prekybos organizaciją. Taip pat valdžia sakė, kad bus gerai, nes Taivanas gamina lustus.

Pirmą savo fabriką Europoje taivaniečiai atidaro Vokietijoje, o su praeitą savaitę Vilniuje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Džosefu Vu vykdomoji valdžia oficialiai nesusitiko. Tuo metu G. Landsbergis paklaustas, ar Lietuva derasi su Kinija dėl galimybės santykius normalizuoti ir vėl turėti šalių ambasadorius, atsakė, jog pokalbiai vyksta, nors nieko tiksliai įvardinti nenorėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nustebau, nes, dažniausiai, konservatoriai savo avantiūrų nepripažįsta, kad jie klaidas padarė. Tai buvo avantiūra ir tai labai aiškiai matosi“, – teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Tačiau Kinija žinoma kaip ilgai neatleidžianti šalis.

„Tai beveik neįmanoma. Na, reikia suprasti, kad kinai yra kitokie nei lietuviai“, – paklaustas, ar bus lengva susitaikyti su Kinija, atsakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Kai 2013 m. Lietuvoje viešėjo Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, su juo susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai irgi sukėlė Kinijos pasipiktinimą. Derybos įvairiais klausimais sustojo.

„Tai buvo labai sunku, ginant mūsų ekonominius interesus, labai sunku“, – prisiminė S. Skvernelis.

Bet santykius atkurti pavyko. Kai Dalai Lama į Lietuvą atvažiavo 2018 m., valdžia jau nesusitiko.

„Aš manau, kad tai užtruks 3-5 metus tikriausiai, nebus taip paprasta. Manau, kad pagrindinė sąlyga, kalbant apie Kiniją, tai rinkimai Lietuvoje ir kita valdžia“ – spėliojo S. Skvernelis.

„Jiems yra labai svarbu, kad būtų kažkas patikima. Lietuva parodė, kad ji yra nepatikima vieną kartą ir dabar antrą kartą tarsi vėl pykdamasi su Taivanu, kas visiems buvo labai netikėta“, – sakė S. Besagirskas.

Išsišokėliai. Buvom išsišokėliais šitam klausime.

Bet konservatoriai situaciją aiškina kitaip – esą tai Kinija siekia santykius normalizuoti, nes Lietuva prekybos karą prieš „drakoną“ laimėjo, o Pekinas dabar neva ieško, kaip iš situacijos išeiti oriai.

Seimo narys Mantas Maldeikis tvirtina, kad Lietuva taivaniečių atstovybės pavadinimo nekeis.

„Lietuva nekeičia savo strategijos, mes niekur nenusileidinėjame, nes mes nieko blogo nepadarėm“, – teigė M. Maldeikis.

Konservatoriai sako, kad atstovybę taivaniečių vardu Lietuva atidarė pirma pasaulyje. Bet tam, kad būtum pirmas, turi varžytis bent du, o Lietuva vienintelė, neprisijungė net kitos Baltijos šalys. Estija paskelbė apie planus atidaryti atstovybę kitose Europos šalyse naudojamu Taipėjaus vardu.

„Kaip kažkada senelis iškovojo laisvai gyventi be Rusijos komunistų, taip Gabrielius iškovojo tą teisę laisvai, nevaržomai vystyti ekonominius, politinius ir kitokius santykius su ne komunistais jau Indijos ir Ramiojo vandenyno baseine. Mes nugalėjome „drakoną“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

S. Skvernelis buvo kitokios nuomonės.

„Išsišokėliai. Buvom išsišokėliais šitam klausime“, – sakė „Vardan Lietuvos“ lyderis.

„Iš Taivano galima buvo tikėtis daugiau, kadangi kai taivaniečiai kūrė savo atstovybę, buvo žadamos ir didžiulės investicijos į Lietuvą, ir ekonominės naudos, kol kas jų labai smarkiai nematyti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Tikimės, kad ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Taivano plėsis toliau, laikui bėgant turėsime daugiau taivanietiškų investicijų Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Lietuviškų prekių eksportas į Taivaną pirmąjį šių metų pusmetį išliko toks pat, kaip ir pernai ir siekė 11 mln. eurų.

Tuo metu lietuviškų prekių eksportui į Kiniją pirmąjį šių metų pusmetį išaugus keturis kartus, A. Skaisgirytė sako, kad tai galbūt rodo, kad grįžtama į normalias vėžes.

„Tai galbūt rodo, kad grįžta į normalias vėžes. Nesakyčiau, kad visiškai normali situacija, kadangi, kaip žinome, neturime ambasadoriaus Kinijoje, ir Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje taip pat nėra, tai visiškai tie santykiai nėra atstatyti. Tačiau būtų gerai, kad jie būtų bent palaikomi normaliame diplomatiniam lygyje“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Jeigu su ta Kinija būtų buvę taip blogai, tai Lietuvos ekonomikos augimas pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, nebūtų 4 proc. – jis būtų buvęs gerokai mažesnis. Eksportas Lietuvos į Kiniją ir taip buvo labai labai kuklus“, –  antradienį Seime pareiškė premjerė atsakydama į kai kurių Seimo narių kritiką dėl santykių su Kinija atšalimo pasekmių.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis pareiškė, kad Vyriausybė nesiima jokių priemonių atkurti ekonominių santykių su Kinija.

„Pati Vyriausybė kuria krizes ir jų nesprendžia arba sprendžia nepakankamai. Vyriausybė, opozicijos vertinimu, nesiima reikiamų politinių, teisinių ir diplomatinių priemonių ekonominiams santykiams su Kinija ir verslo patirtos žalos mažinimui bei nesprendžia problemos dėl sumažėjusios Klaipėdos jūrų uosto krovos ir „Lietuvos geležinkelių“ pervežimų“, – tvirtino L. Kukuraitis parlamentarams svarstant 2021 metų Vyriausybės ataskaitą. 

„Lietuvos geležinkelių“ apyvarta krito labiausiai dėl santykių su Baltarusijos verslo subjektais. Tikrai jau čia galėtumėte tos Kinijos neminavoti“, – į tai atsakė I. Šimonytė. 

Dėl tebevykstančio ekonominio karo su Kinija Vyriausybei priekaištavo demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Algirdas Butkevičius, o Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis kritikavo Vyriausybės vertybinę politiką su Kinija.

„Dabar kalbame apie vertybinę politiką su Kinija. Atrodo, nieko tokio čia Taivano atstovybės atidarymas. Taip, iš tikrųjų tai nieko tokio. Importas toliau keliauja, bet eksportas su Kinija yra nulinėje vietoje. Ar jums tai nieko tokio?“ – kalbėjo R. Žemaitaitis.  

Kinijos muitinės duomenys rodo, kad iš Lietuvos įvežamų prekių, daugiausia elektronikos, vertė kovą siekė 16,6 mln. eurų, vasarį ji buvo apie 8 mln. eurų, o sausį lygi nuliui.

Lietuvos eksportas į Kiniją kovą, palyginti su pernai kovu, buvo beveik dukart mažesnis (pernai – 31 mln. eurų). SEB banko analitikas Tadas Povilauskas anksčiau abejojo, ar kovo rezultatai gali būti ženklas apie Lietuvai atveriamą Kinijos rinką. Pasak jo, Kinijos prekių eksportas į Lietuvą vasarį buvo 4 proc. mažesnis nei prieš metus, o kovą – 11 proc. 

Nuo 2021 metų gruodžio Kinija, neinformavusi nei ES, nei Lietuvos institucijų, pradėjo smarkiai riboti ar net blokuoti importą iš Lietuvos ir eksportą į Lietuvą, taip pat su Lietuva susijusį importą ir eksportą.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Jos teigimu, užmegzti tarpusavio ryšiai yra „gyvi ir produktyvūs“.

„Nesigailiu, kad priėmėme sprendimą stiprinti ryšius su Taivanu, manau, kad jie yra pakankamai gyvi ir produktyvūs“, – „The Economist“ tinklalaidėje kalbėjo I. Šimonytė.

„Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio“, – akcentavo ji.

Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio.

Vyriausybės vadovė užsienio auditorijai pabrėžė, kad Kinijos reakcija, blokuojant ne tik lietuviškos kilmės prekių importą bei eksportą į Lietuvą, tačiau ir grasinant kitų šalių įmonėms nebesileisti jų produkcijos, jei šios naudos lietuviškus komponentus, kartu su Lietuva pasmerkė ir kitos Europos šalys.

„Svarbu, kad veiksmai, kurių Kinija ėmėsi prieš europietiškas įmones ir taip iš esmės įsikišo į bendrąją rinką, kur Pekino interesai užimti didelę rinkos dalį milžiniški, buvo pavadinti nepriimtinais ne tik mūsų, bet ir kitų Europos šalių ir institucijų“, – akcentavo premjerė.

Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Kinijos ginčas dabar sprendžiamas ten, kur juos turėtų spręsti „civilizuotos valstybės“ – Pasaulio prekybos organizacijoje.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.

I. Šimonytė: turime suprasti, kad Rusija per dieną nesugrius

Premjerė I. Šimonytė tikina, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijų tikslas yra sukelti spaudimą Rusijai. Pasak jos, Rusija bando pavaizduoti, kad sankcijos neveikia taip, kaip turėtų, rodydama atsigaunantį rublio kursą, tačiau toks rodiklis šiuo metu nieko neįrodo.

„Visi turime išlikti blaivaus proto ir suprasti, kad, kokias sankcijas beįvestų Vakarų šalys, Rusija per vieną dieną nesugrius. Tai neįvyks“, – „The Economist“ tinklalaidėje teigė I. Šimonytė.

„Kaip galima matyti iš dabartinio rublio kurso (atsigavimo – ELTA), bandoma tai pavaizduoti: „Žiūrėkite, sankcijos neveikia, nes rubliui sekasi“. Mes visi turime įsigilinti į detales ir suprasti, jog tai nėra tikra rinka, daugiau nebėra tikros rublio rinkos“, – pridūrė ji.

Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad svarbiausios sankcijos Rusijai yra energetinių išteklių ir finansų sektoriuose. Pasak jos, dėl dujų yra galimi sprendimai, ir Lietuva yra to pavyzdys, o energetiniai ištekliai yra pagrindinis Kremliaus pajamų šaltinis.

„Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę“, – tvirtino premjerė.

„Yra susitarimas dėl anglies, kai kuriose šalyse yra sprendimai dėl naftos, tarp jų ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje tai buvo savarankiškas naftos perdirbimo gamyklos sprendimas nebenaudoti rusiškos naftos gamybos pasiūlymams”, – sakė ji.

I. Šimonytė mano, kad sankcijų realus poveikis Rusijai gali užtrukti dėl jos ekonomikos dydžio.

„Taip neveikia, kad, šiandien įvedus sankcijas, rytoj karas būtų sustabdytas. Tai užtruks ilgiau, nes Rusija turi didelę ekonomiką, deja, dar turi erdvės judėti ir toliau tęsti karą”, – aiškino premjerė.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Tarp siūlymų yra įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

Nemano, kad E. Macrono pastangos kalbėti su V. Putinu kažkur veda

Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.

„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.

Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda.

„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.

ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.

Ji ragina Vyriausybę apsispręsti dėl atstovybės pavadinimo.

„Kaip suprantu, Vyriausybė neketina keisti pavadinimo, tačiau yra vienas dalykas – neatitikimas tarp lietuviško, angliško ir mandarinų kalba pavadinimo. Šitą neatitikimą turbūt, kad galima lengviausiai išspręsti ir tai yra kol kas dar nepadarytas darbas“, – ketvirtadienį LRT sakė A. Skaisgirytė.

„Negali būti kelių pavadinimų. Apsispręskime – toks tas pavadinimas ar kitoks“, – teigė ji.

Kinija pakeisti atstovybės pavadinimą ragina visomis kalbomis. Pasak Pekino, tai padėtų normalizuoti dvišalius santykius.

Negali būti kelių pavadinimų. Apsispręskime – toks tas pavadinimas ar kitoks.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua (Čiu Baihua) interviu BNS teigė, kad atstovybės pavadinime galėtų būti vartojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje.

Lietuvių ir anglų kalba pernai atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pasak Qu Baihua, salos vardo naudojimas atstovybės pavadinime kuria Taivano suvereniteto įspūdį. Pekinas Taivaną laiko separatistine savo teritorija, kurią ilgainiui žada susigrąžinti, prireikus – ir jėga.

A. Skaisgirytė taip pat sakė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo nariams galėtų paviešinti sausio pabaigoje prezidentui pristatytą vadinamąjį santykių su Kinija deeskalacijos planą.

Anot jos, tai padėtų Vyriausybei suburti bendraminčius ir lengviau ištaisytų padarytas klaidas.

„Tikrai jis nėra toks slaptas, kad nebūtų galima su juo supažindinti Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Tokie dalykai įgyvendinami tik bendromis pastangomis (...) Šiuo atveju bandant klaidas ištaisyti gerai yra suburti bendraminčių ratą“, – pridūrė prezidento patarėja.

Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje.

„Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis. Tai pirmas ir labai svarbus dalykas“, – interviu BNS sakė Qu Baihua, šiuo metu esantis aukščiausio rango diplomatu Lietuvoje.

Lietuvių ir anglų kalba pernai atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pasak Qu Baihua, salos vardo naudojimas atstovybės pavadinime kuria Taivano suvereniteto įspūdį. Pekinas Taivaną laiko separatistine savo teritorija, kurią ilgainiui žada susigrąžinti, prireikus – ir jėga.

Kinijos diplomato teigimu, oficialų Taivano ir Lietuvos santykių pobūdį taip pat įrodo šalių pareigūnų kontaktai.

– Praėjusią savaitę susitikote su parlamentaru Giedriumi Surpliu. Po susitikimo jis sakė, kad Taivaniečių atstovybės pervadinimas išspręstų Lietuvos ir Kinijos santykių problemas. Ar galite papasakoti plačiau, ką kalbėjote?

– Tai taip pat yra klausimai, kuriuos norėčiau paliesti su jumis paprasčiausiai dėl to, kad matome daug pastebėjimų, daug nuomonių tarp Lietuvos politikų, stebėtojų, net mokslininkų, verslo žmonių. Tai rodo, kad žmonėms iš tikrųjų rūpi Kinijos ir Lietuvos santykiai.

Tačiau matome, kad esama tam tikrų neatitikimų arba idėjų, kurios neatspindi faktų. Taip daugiausiai yra dėl to, kad žmonės nepakankamai žino apie Kinijos ir Lietuvos santykius, o kai kurie žmonės žino, bet apsimeta nežinantys.

Kalbant apie susitikimą, mes jį pakvietėme, tai normalu diplomatams. (...) Mūsų tikslas yra skatinti dvišalius santykius, todėl turime susirinkti grįžtamąjį ryšį iš visų visuomenės grupių.

Atsakant į jūsų klausimą, mums niekas nėra svarbiau nei Taivano klausimas. Pastebėjome, kad kai kurie politikai sako, jog mūsų santykių problemos nėra susijusios su Taivano klausimu, nėra susijusios su Taivaniečių atstovybės Vilniuje klausimu, galbūt yra susijusios su kažkuo kitu, (...) tačiau Taivano klausimas yra esminis Kinijos interesas, jis liečia Kinijos nacionalinį suverenitetą ir valstybės saugumą.

– Kaip Lietuva turėtų spręsti šį klausimą?

– Atstovybės pavadinimas yra esminis klausimas nuo pernai liepos, kai jūsų Vyriausybė leido įsisteigti Taivaniečių atstovybei. (...) Mes griežtai priešinamės tokio pobūdžio atstovybei Taivano pavadinimu.

– Ar galite daugiau papasakoti apie pagrindines priežastis, kodėl prieštaraujate atstovybei Taivano pavadinimu?

– Žodžių „Taivano“ ar „Taivaniečių“ naudojimas pavadinime kuria (Taivano) suvereniteto įspūdį. Be to, Taivanas tai (tokį pavadinimą – BNS) laiko sėkmingu proveržiu po daugelį dešimtmečių trukusių diplomatinių pastangų.

Jokia kita šalis, kuri palaiko diplomatinius santykius su Kinija, neleido Taivanui atidaryti savo biuro su žodžiais „Taivano“ ar „Taivaniečių“ jo pavadinime. Visos jos pavadintos Taipėjaus vardu.

Su jūsų Užsienio reikalų ministerija kalbėjome labai aiškiai. Mes net atspausdinome visų atstovybių kitose šalyse ir kitų šalių atstovybių Taipėjuje sąrašą. Niekas nenaudoja tokio pavadinimo. Todėl sakome, kad Lietuva padarė blogą precedentą pasaulyje. Tai žmonėms kuria klaidingą įspūdį, kad egzistuoja viena Kinija ir vienas Taivanas.

Atkreipėme dėmesį, kad kai kurie žmonės visa tai nuvertina ir sako, jog pakeitę pavadinimą, jūs nepasieksite jokio rezultato...

– Lietuvos užsienio reikalų ministerija argumentavo, kad yra įstaigų Taivano pavadinimu, pavyzdžiui, Taivano kultūros centras Paryžiuje. Tad kodėl jums svarbus būtent atstovybės pavadinimas?

– Užsienio reikalų ministerija pateikė tris ar keturis organizacijų pavyzdžius, kurių pavadinime yra žodis „Taivanas“. Tačiau šie biurai nėra atstovybės. Biuras Lietuvoje atstovauja Taipėjui, kultūros centras atstovauja tik kultūrai.

– Taigi, laikote tokius biurus kaip Lietuvoje de facto ambasadomis?

– Taip, tai kaip diplomatinis atstovavimas. Mes sutinkame, kad jūs palaikytume santykius su Taivano verslu, Taivano žmonėmis ne vyriausybiniu lygiu. Kai kalbame apie tinkamą Taivano klausimo sprendimą, turime omenyje, kad neturėtumėte turėti tiesioginių oficialių kontaktų.

Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis.

– Ar jums rūpi tik atstovybės pavadinimas kinų kalba?

– Ne. Pavadinimo pakeitimas kinų kalba iš „Taivano“ į „Taivaniečių“ nesuveiks. Mes su tuo nesutinkame. (...)

Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis. Tai pirmas ir labai svarbus dalykas. (...) Mūsų pozicija buvo labai aiški nuo pernai liepos: žodžiui „Taivaniečių“ pavadinime – ne. (...)

– Kokie turėtų būti kiti žingsniai?

– Kiti žingsniai – jums reikėtų laikytis „vienos Kinijos“ politikos. Tai reiškia, kad neturėtumėte turėti oficialių santykių su Taipėjumi. (...)

– Ką dar padarė Lietuva, anot jūsų, pažeisdama „vienos Kinijos“ politiką?

– Jūsų Vyriausybės pareigūnai lankosi Taivane, susitinka su Taivano atstovais, kviečia Taivano užsienio reikalų ministrą kalbėti įvairiuose formatuose, pernai lapkritį priėmėte Taivano delegacijos vadovą (Taivano nacionalinės plėtros tarybos pirmininką Ming-Hsin Kungą – BNS). Visa tai galima vadinti oficialiais santykiais. Be to, Lietuva sako, kad delegaciją priėmė Lietuvos įmonės, bet iš tikrųjų taip buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Visi tai žino. Be to, (...) pasirašėte memorandumus, ir tai suponuoja oficialų ryšių su Taivanu pobūdį.

– Bet Lietuvos Vyriausybės pareigūnai nesilankė Taivane, tik parlamentarai.

– Dar ne. Pastaruoju metu nematėme jūsų Vyriausybės atstovų, praeityje kiti pareigūnai yra buvę Taivane. Suprantu, kad kai kurie Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai palaiko labai artimą kontaktą su Taivano valdžia.

– Turite omenyje viceministrą Mantą Adomėną?

– Taip, vienas iš jų galėtų būti jis.

– O kurie kiti?

– Neįvardysiu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Ar Lietuva turėtų atsiprašyti Kinijos?

– Taip turėtų būti, jei klysti... Aš nesitikiu didelio atsiprašymo, tačiau manome, kad tai buvo klaida. Jei jau ši klaida buvo pripažinta Jo Ekscelencijos prezidento pono Nausėdos, reikia turėti drąsos klaidą ištaisyti.

– Prieš kurį laiką Užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad palaiko kontaktus su Kinija, siekiant deeskaluoti situaciją. Galite juos apibūdinti?

– Apie kokį laikotarpį kalbate?

– Vieno – dviejų mėnesių. Paklausiu kitaip – kada pastarąjį kartą susitikote su kuriuo nors Užsienio reikalų ministerijos pareigūnu?

– Turėtų būti apie gruodį. Nuo tada nesusitikome, tik matėme daug debatų apie Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimą, nesutarimus tarp prezidento ir Vyriausybės. Prezidentas prašė deeskalacijos plano, bet niekas pas mus neatėjo. Jeigu iš tikrųjų nori deeskaluoti, reikia turėti geresnius santykius su Kinija ir Kinijos žmonėmis. Mes esame čia tam, kad kalbėtumėmės.

Per susitikimus lapkritį, gruodį labai aiškiai sakėme, kad durys deryboms tarp Kinijos ir Lietuvos yra atidarytos. Sakėme tą užsienio reikalų viceministrui Egidijui Meilūnui kelis kartus. Kinija pademonstravo savo nuoširdumą, būtume laimingi visa tai išspręsti ir diskutuoti apie problemas.

– Kada pastarąjį kartą susitikote su kuriuos nors pareigūnu iš Lietuvos prezidento komandos?

– Gruodį turėjome vieną susitikimą.

– Ar jums pavyko rasti daugiau bendros kalbos su Prezidentūra nei Užsienio reikalų ministerija?

– Pastebėjome, jog prezidentas Nausėda pripažino, kad tarp jūsų šalies institucijų nebuvo išsamių konsultacijų apie Taivano atstovybės pavadinimą. Tai negerai, tai yra klaida. (...) Mes manome taip pat, bet, žinoma, laukiame konkretesnių veiksmų – pakeisti situaciją, ištaisyti klaidas.

– Derybos paprastai reiškia, kad kompromisus turi daryti abi pusės. Ką Kinija žada padaryti, jeigu Lietuva imsis veiksmų, kurių tikitės?

– Jeigu Lietuva iš tikrųjų imsis veiksmų situacijai pataisyti ir kartu dirbsime, kad normalizuotume dvišalius santykius, santykiai grįš į normalų lygį, toliau bus tęsiami visi mainai – prekyba, verslas, kultūra, aukšto lygio oficialūs vizitai, konsultacijos. Tai normalūs kanalai, normali dvišalių santykių raida.

Jau vien dėl to, kad dėl Taivano klausimo sumažinome diplomatinį atstovavimą iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, reiškia, jog savo veiklą sumažinome iki minimumo. Tokioje situacijoje negali tikėtis turėti pilnaverčių (...) santykių tarp Vyriausybių ir žmonių.

– Tačiau Kinija viešai neigė, kad jos Vyriausybė turi ką nors bendra su prekybos sutrikimais, kurie šiuo metu vyksta, o dabar jūs sakote, jog atstovybės pavadinimo pakeitimas grąžins situaciją į normalią.

– Dabar situacija nėra normali, teisingai? Diplomatinio atstovavimo lygis pažemintas. Kitas dalykas – pastebėjome skundus iš jūsų verslo, kad jie turi problemų su importu ir eksportu į Kiniją. Tai taip pat nėra normalu, teisingai? Abiejų šalių interesai nuo to kenčia.

– Tačiau Kinija teigia, kad prekybos trikdžiai nėra susiję su oficialia Pekino pozicija...

– Ne, jie nėra susiję. Kinijoje laikomės taisyklių. (...) Kai kas sako, kad Kinija Lietuvai taiko neoficialias ekonomines sankcijas. Ne, ne.

– Bet tuo pačiu jūs sakote, kad Kinijos Vyriausybė gali kaip nors pataisyti situaciją, jeigu Lietuvos ir Kinijos ryšiai grįš į normalų lygį.

– Taip, nėra klausimo. Jeigu turėsime normalius santykius, viskas vėl bus normalu. (...) Kai santykiai tarp valstybių yra tokie sudėtingi, tai nelieka nepastebėta. Taivano klausimui tapus dėmesio centre, tai žeidžia ne tik Vyriausybę, tai žeidžia 1,4 milijardo Kinijos žmonių.

Natūralu, kad verslo partneriai, kurie palaikė ryšius su Lietuvos įmonėmis, patys jaučia, jog nebėra gerai daryti verslą su Lietuva. Jeigu Lietuva nėra patikima, Kinijos verslui nėra gerai tai tęsti.

– JAV, Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė, Japonija nusprendė prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos konsultacijų su Kinija dėl jos veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Kaip tai vertinate?

– Daug apie tai nežinau. Kažkur skaičiau straipsnius, kad Kinijos atsakingos institucijos susitiko su Europos Sąjunga. Mes nesame prieš derybas, nes Kinija laikosi taisyklių. Mes nedarėme dalykų, kuriais mus kaltina jūsų Vyriausybė. Taip pat mes netikime, kad tai yra geras būdas spręsti Lietuvos ir Kinijos santykių klausimus. Egzistuojanti problema yra politinė, ji susijusi su Taivanu, ne ekonominė. (...)

– Kalbant apie situaciją tokią, kokia ji yra – jūs nuoširdžiai tikite, kad šis konfliktas gali būti išspręstas?

– Žinoma. Nesutarimai ir įtampos yra laikinos. Turime ilgą istoriją. (...) Kinija ir Lietuva neturi esminių nesutarimų, neturime interesų susikirtimų. Kinija niekada nelaikė Lietuvos maža šalimi ir nežiūri į ją iš aukšto. Taip kinai nesielgia. Kinija visada gerbia šalis, nesvarbu dideles ar mažas, mes pasisakome už taikų sambūvį.

– Ačiū už pokalbį.

„Ši krizė parodė, kad Europos priklausomumas nuo Kinijos yra pakankamai didelis. Atsiminkime kovido pradžią. Lietuvoje mes turėjome tik dvi gamyklas, kurios gamina apsaugos priemones, kaukes, respiratorius. O medikams tai buvo pirma, kas buvo reikalinga. Aišku, visa tai galėjo atkeliauti tik iš Kinijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Sinkevičius.

Už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys pažymi, kad ES turėtų aiškiai įvardinti, kuriose srityse nuo Kinijos ji yra per daug priklausoma, bei šią priklausomybę mažinti. Vis tik jis akcentuoja, kad toks rinkos perorientavimo procesas užtruktų, kadangi kai kurias Bendrijos valstybes, kaip Vokietiją, su Kinija sieja itin reikšmingi ekonominiai ryšiai.

„Europos Sąjungai labai svarbu identifikuoti taškus, kuriuose mes esame per daug priklausomi nuo Kinijos. Trumpinti tas vertės grandines, kelti jas į Europą. Bet tai nebus procesai, kurie įvyks per naktį. Tai yra procesai, kurie, be jokios abejonės, bus suderinti ir su tuo pačiu verslu. Turime matyti ir realybę. Ji yra tokia, kad kai kurios šalys narės yra ypač priklausomos nuo Kinijos rinkos. Kinija yra jų didžiausia prekybos partnerė ir tikėtis iš tų šalių narių kažkokių staigių veiksmų ir pokyčių būtų naivu“, – tikino eurokomisaras.

„Vokietija yra viena iš tų, kuri iš tiesų turi labai didelį ryšį. Ypatingai Vokietijos automobilių pramonė su Kinija, kur ne tik vyksta gamyba, bet ir pardavimai. Tai yra 70 proc. rinkos kai kuriems modeliams. Tai yra didžiulė rinka“, – pridūrė jis.

Vis tik V. Sinkevičius sako suprantantis ir Lietuvos įmonių atstovų išsakomus nuogąstavimus, kad verslui pirmiausiai yra reikalingos ne valstybės pagalbos priemonės ir finansinės išmokos, o rinka, dėl kurios jie dirbo ilgą laiką. Būtent glaudesnio šalies valdžios institucijų bendradarbiavimo su verslu ir sprendimų derinimo tarp pačių institucijų sako pasigendantis eurokomisaras.

„Pirmiausiai pritrūko tarpinstitucinio ryšio. Ta pati ekonomikos ir inovacijų ministrė ne kartą pabrėžė, kad sprendimas su ja nebuvo derintas. Be jokios abejonės, Prezidentūra (tai įvardijo – ELTA). Trečia, šalies verslas. Akivaizdu, kad nebuvo pasiruošta tokiam sprendimui, jis nebuvo derintas ir išdiskutuotas. Geras jis ar blogas, turbūt bus galima pasakyti tik gerokai vėliau“, – mano V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

„Prezidentas yra pasirinkęs poziciją konstatuoti ir komentuoti tai, kas daroma. Šioje situacijoje, kai krizių ir iššūkių yra ne vienas, pasigendu proaktyvių prezidento pasiūlymų“, – interviu „Delfi“ sako Seimo vadovė.

Kritikos dėl valdančiųjų užimtos laikysenos valdant pandemiją prezidentas pažėrė ir ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui. Šalies vadovas pažymėjo manąs, kad galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemiją. Prezidentas taip pat teigė, kad jau pribręsta permąstyti pandemijos valdymo politiką iš esmės. Jo teigimu, šiuo metu didesnę reikšmę reikėtų suteikti testavimui dėl COVID-19.

„Aš manau, mes dabar esame tam tikroje kryžkelėje, kurioje reikia permąstyti tą politiką, kurią vykdėme pastaruoju metu“, – LRT radijui sakė G. Nausėda.

Dabar tas nuomonių išsiskyrimas ir konfliktai, matomi ir tarptautinėje erdvėje, daro žalą Lietuvai ir rodo politikų atsakomybės stoką.

Nesutarimai dėl užsienio politikos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nėra vieno kalto dėl nesutarimų Lietuvos užsienio politikoje. Komentuodama pastaruoju metu vis išsiskyrusias Prezidentūros ir valdančiosios daugumos nuomones dėl Tavaniečių atstovybės ir kitų su užsienio politika susijusių klausimų, parlamento vadovė pažymi – šalies viduje kilę konfliktai daro žalą.

„Tokiomis situacijomis nebūna kaltas kuris nors vienas. Bet man net neįdomu analizuoti – kieno kaltė ir kas pirmas pradėjo. Dabartinėje sudėtingoje situacijoje, kai Rusijos pajėgos telkiamos prie Ukrainos sienos, turime Baltarusijoje Damoklo kardą, įtampas dėl Kinijos daromo spaudimo, labiausiai norėtųsi, kad užsienio politika grįžtų į tą temų sąrašą, kur nėra didelių nuomonių skirtumų. Dabar tas nuomonių išsiskyrimas ir konfliktai, matomi ir tarptautinėje erdvėje, daro žalą Lietuvai ir rodo politikų atsakomybės stoką“, – interviu „Delfi“ sako Seimo vadovė.

Kartu Seimo pirmininkė pažymėjo mananti, kad Lietuvos užimta ir trintis su Kinija sukėlusi laikysena Taivano atžvilgiu yra teisinga. Visgi, konstatavo V. Čmilytė-Nielsen, visos galimos pasekmės priėmus sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, nebuvo įvertintos.

„Ar šis žingsnis – teisingas, ar Lietuvos vertybinė pozicija – teisinga? Manau, kad taip. Ar buvo įvertintos visos galimos pasekmės ir kontekstas? Deja, greičiausiai nebuvo viskas įvertinta iki galo. Bet mes esame ten, kur esame, ir politikams – bergždžias reikalas žvalgytis atgal ir analizuoti, ar kažkas padarė klaidą. Nes dabar svarbiausia – kaip mes atlaikysime Kinijos spaudimą ir kokios bus to spaudimo pasekmės Lietuvai ir visai ES. Ar atsitiks taip, kad Kinija sukurs precedentą, kai galima priversti kurią nors neįtikusią ES šalį atsitraukti“, – teigė parlamento vadovė.

„Taivano atstovybės pavadinimas lietuvių, anglų ir mandarinų kalbomis nesutampa. Tai bent jau ištaisykime tuos dalykus, kurie yra aiškiai matyti juodu ant balto“, – interviu LRT ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad tai yra visiškai natūralu – nesvarbu, apie kokią instituciją bekalbėtumėme, ar apie įmonę, ar apie atstovybę: jei jos pavadinimai skirtingomis kalbomis skiriasi, tai kelia visiškai nereikalingus klausimus ir nereikalingas įtampas. Tai bent jau šitoje vietoje, aš manau, mes galime labai aiškiai susitarti“, – teigė jis.

Tai bent jau ištaisykime tuos dalykus, kurie yra aiškiai matyti juodu ant balto.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taibėjaus pavadinimu.

G. Nausėda pabrėžė, kad būtent Taivano atstovybės pavadinimas kinų mandarinų kalba „tapo labai svarbiu veiksniu“ konflikte su Kinija, o Vyriausybei priimant sprendimus, jie nebuvo tinkamai koordinuojami, taip pat nebuvo nuodugniai įvertintos visos Kinijos galimo atsako priemonės.

„Šiandien mes matome, kad Kinijos veiksmai eina vis gilyn. Žinoma, mes turime stengtis juos užkardyti pirmiausia ES lygiu, tačiau šiandien tai sukuria tam tikrus apčiuopiamus nuostolius daliai Lietuvos verslo ir su tuo mes taikytis negalime“, – kalbėjo šalies vadovas.

LNK reportažas:

Naujienų agentūra „Reuters“ antradienį remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis G. Nausėdai pasiūlė, kad įstaiga kinų kalba būtų vadinama „Taivano žmonių atstovybe“. G. Landsbergis tai paneigė.

„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas taip pat sako, jog ligšiolinis bendravimo su Kinija formatas Vidurio ir Rytų Europos šalių formatu „17+1“ yra „eismas viena kryptimi ir jisai neteikia tos naudos, kurios mes tikėtumėmės bendraudami būtent šiame formate“.

Anot šalies vadovo, tai skaldo Europą, todėl jis ragina su Kinija kalbėti visai ES.

„Štai kodėl aš parėmiau iniciatyvą ir pats ją iškėliau, kad ES kalbėtųsi su Kinija formatu „visi+1“, kitaip tariant, „27+1“ formatu. Tai, mano įsitikinimu, sukurtų gerokai vieningesnį balsą ES santykiuose su Kinija ir, ko gero, neleistų Kinijai skaldyti mūsų į dvi dalis: Rytų Europą ir Vakarų Europą“, – tvirtino G. Nausėda.

G. Nausėda taip pat paragino pasistengti, kad Lietuvos nuostoliai dėl krizės būtų „kiek galima mažesni ir jų laikotarpis būtų kiek galima trumpesnis“. Pasak jo, reikėtų imtis finansinių instrumentų verslui – paramos dėl apyvartinių lėšų, Ekonomikos gaivinimo fondo panaudojimo „verslui, o ne institucijų reikmėms“. Taip pat šalies vadovas sako, jog svarstoma parengti projektą Seimui dėl reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Jis sako, kad atsakomybė dėl situacijos tenka tiek Vyriausybei, tiek ir Prezidentūrai.

„Aš manau, kad atsakomybė pirmiausia yra ta, kad mes nepakankamai koordinavome savo veiklas. Valdžios institucijos: Vyriausybė, prezidentas, Užsienio reikalų ministerija nepakankamai koordinavo savo veiksmus nuo pat pradžių – ne nuo kažkurio etapo, ne nuo antrojo ar trečiojo kėlinuko, o nuo pat veiklos pradžios“, – kalbėjo prezidentas.

„Manau, kad tam tikrą dalį atsakomybės turime prisiimti visi“, – pridūrė jis.