Suabejojo dar pavasarį

Pagal įstatymą, dukart per metus – iki spalio 1 ir iki kovo 1 d. – politinės partijos Teisingumo ministerijai turi pateikti savo narių sąrašus.

Narių privalo būti ne mažiau nei 2 tūkst.

Partijai gresia likvidavimas, jei dukart iš eilės narių skaičius bus mažesnis, nei reikalaujama, ir jei du kartus iš eilės partija nepateiks savo narių sąrašų iki nustatyto termino.

Šį kovą, paviešinus Lietuvos politinių partijų statistiką, paaiškėjo, kad "Rusų aljansas" savo narių sąrašų nepateikė.

Tai nutiko pirmąkart per visą partijos gyvavimo laiką.

Jos pirmininkė T.Lochankina tuomet dienraštį tikino, kad taip atsitiko dėl to, jog partijos narių suvažiavimo negalima sušaukti dėl pandemijos, bet ji nusiteikusi tai padaryti, kai tik aplinkybės leis.

"Mums svarbu išgirsti savo partijos narių nuomonę, ką jie mano apie tolesnę mūsų politinę veiklą. Mes turime apsispręsti, ar tęsime savo veiklą kaip partija, ar transformuosimės į asociaciją, ar galbūt visai trauksimės iš politikos lauko, nes viskam savas laikas, viskam savo vieta. Kitaip tariant, nauji laikai, naujos dainos. Turime viską gerai pasverti ir kolegialiai nuspręsti dėl "Rusų aljanso" ateities", – šių metų pavasarį žurnalistams kalbėjo T.Lochankina.

Tuomet esą jokių sprendimų nebuvo priimta.

T.Lochankina tada tikino, kad jų partijai priklauso lygiai 2 tūkst. narių, tiek, kiek ir reikalauja įstatymas.

Tamara Lochankina. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Partijos misija baigta?

Pasiteiravus, kodėl Teisingumo ministerijos jau antrą kartą iš eilės nepasiekė "Rusų aljanso" narių sąrašai, šįkart T.Lochankina pabrėžė: "Mes tai padarėme sąmoningai. Partija veikė 20 metų, mes baigėme darbus ir traukiamės, mes ne kokie konservatoriai, kurie atėjo amžiams. Buvo laikas, buvo idėjos, buvo užduotys, buvo problemos, mes jas sprendėme. Nors viešai apie mūsų darbus nebuvo daug rašoma, bet mes padarėme tikrai daug ir šiandien su ramia sąžine traukiamės. Tačiau tie partijos nariai, kurie neprarado intereso politikai, veikiausiai tęs darbus su kitomis politinėmis jėgomis."

T.Lochankina teigė, kad pati naujos partijos ar kokios kitos politinės jėgos nesteigs.

Kas dabar atstovaus mūsų rinkėjams? Na, tai jau pačių rinkėjų rūpestis.

Esą, kai buvo įsteigtas "Rusų aljansas", buvo daug svarbių bendruomenei klausimų – dėl rusiškų mokyklų, dėl rusiškos kultūros mieste, dėl socialinių reikalų – dabar tie reikalai daugmaž išspręsti.

"Mes juk tada kūrėmės kaip regioninė partija, bet faktiškai tapome vieno miesto partija. Mums dirbti sunku buvo visada, nors mes stengėmės būti ir tolerantiški, ir pozityvūs, tačiau kažkodėl žiniasklaidoje vis atsirasdavo straipsnių, kad mūsų partija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl to mes netgi kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą ir gavome departamento vadovo patvirtinimą, kad nesame valstybės priešai", – nemalonią istoriją prisiminė T.Lochankina.

Ilgametė politikė teigė, kad partijos veiklos nutraukimo priežastis buvo ne ta, tačiau esą didžiausias džiaugsmas, kad pavyko daug nuveikti miestiečių labui.

"Pažiūrėkite, kaip šauniai dirba Tautinių kultūrų centras. Tai buvo mūsų partijos projektas, mes jį sukūrėme ir nesikišome į veiklą, o jie dabar puikiai atstovauja tautinėms miesto bendrijoms. Mūsų dėka pavyko atnaujinti rusiškas mokyklas. Kalbant apie socialinę sferą, praėjusią miesto tarybos kadenciją mūsų partijos iniciatyva trečdaliu pakeltos algos Klaipėdos socialiniams darbuotojams. Kas dabar atstovaus mūsų rinkėjams? Na, tai jau pačių rinkėjų rūpestis", – reziumavo T.Lochankina, pabrėžusi, kad jos vadovaujamos partijos misija baigta.

Permainos: buvusi Klaipėdos tarybos narė, "Rusų aljanso" atstovė I.Rozova (pirma kairėje) ne kartą buvo išrinkta ir į miesto tarybą, ir į Seimą, tačiau dabar pasitraukė iš politikos, T.Lochankina – ilgametė partijos vadovė aktyvioje politikoje irgi jau senokai nedalyvauja, V.Karmanovas taip pat atsisakė politikos, kai tapo savivaldybės įmonės "Naujasis turgus" direktoriumi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Susiskaldė ir pralaimėjo

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose, prieš dvejus metus, "Rusų aljansas" nedalyvavo, o 2019-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose, surinkę mažiau nei 4 proc. balsų, nelaimėjo nė vieno mandato.

Nors per 2015–2019 m. kadenciją jie turėjo net keturias vietas Klaipėdos miesto taryboje.

Tokius 2019 m. rinkimų rezultatus veikiausiai nulėmė tai, kad uostamiesčio rusakalbiai tuomet suskilo į tris politines jėgas, taip suskaidydami ir savo rinkėjų balsus.

Tad į šią miesto tarybą pateko tik du rusakalbių atstovai – visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" nariai – Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas.

V.Titovas tarybos nario mandato neteko dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo niekinimo tik pradėjęs kadenciją.

Jį Klaipėdos miesto taryboje pakeitė jo politinė bendražygė, trečioji sąraše buvusi Ela Andrejeva, kuri netrukus figūravo šnipinėjimo prieš Lietuvą Rusijos naudai byloje.

Naujosios Klaipėdos politikės veikla šią kadenciją buvo labai santūri, kaip ir jos kolegos J.Šeršniovo.

Nepanorusio viešumo rusakalbio klaipėdiečio teigimu, šie du "Titov ir teisingumas" komiteto nariai savo rinkėjų per visą kadenciją, kuri jau greitai baigsis, faktiškai neatstovavo.

Savo ketinimų neatskleidžia

Dienraščio žiniomis, Klaipėdos rusakalbių bendruomenė sutrikusi ir nežino, ar iš viso turės kandidatų pavasarį vyksiančiuose savivaldos ir merų rinkimuose.

Asmenys, kurie yra puikiai žinomi uostamiesčio rusakalbiams – Viačeslavas Karmanovas, Olegas Mariničius, T.Lochankina – dienraščio žurnalistams patvirtino, kad būsimuose savivaldos rinkimuose dalyvauti neketina.

Buvusi Seimo narė Irina Rozova, kuri ilgą laiką buvo "Rusų aljanso" veidas, mobiliuoju telefonu vakar buvo nepasiekiama, tad neaišku, ar ji sieks savivaldybės nario mandato.

Neatsiliepė ir kiti rusakalbių politinės jėgos atstovai – miesto tarybos narė E.Andrejeva, buvęs Klaipėdos tarybos narys V.Titovas, tad jų politinės karjeros planai taip pat neaiškūs.

Ketvirtą kadenciją Klaipėdos miesto taryboje dirbantis J.Šeršniovas irgi neatskleidė, ar jau apsisprendė dalyvauti rinkimuose.

Politikas tikino, jog kol kas dar galvoja, ir jei nuspręs, su kokia politine jėga kandidatuoti, informuos visuomenę.

Per praėjusius rinkimus su visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatavęs ir neišrinktas Klaipėdos totorių bendruomenės vadovas Ilfiras Gibadullinas nusiteikęs dar kartą pabandyti sėkmę, tačiau esą irgi dar nežinąs, su kokia politine jėga bandys kandidatuoti, nes rusakalbių partijų Klaipėdoje nebeliko.

"Galbūt nelikus "Rusų aljansui" rusakalbiai klaipėdiečiai šį kartą nekurs jokių naujų darinių, o mėgins jungtis prie tradicinių partijų, taip būtų protingiau. Nes geopolitinis fonas dabar labai sudėtingas ir bet kokia politinė jėga, kurio pavadinime yra žodžiai "rusas" ar "rusakalbis", kelia nedviprasmiškų minčių", – dėstė viešumo nepanoręs ne lietuvių kilmės klaipėdietis.

Partijų sąrašai sumenko

"Rusų aljansui" Teisingumo ministerijai antrą kartą iš eilės nepateikus narių sąrašų, partijos likimas jau nulemtas.

Šiuo metu teisinį statusą "likviduojama" turi trys šalies partijos – Lietuvos politinių kalinių partija, "Tvarka ir teisingumas", taip pat Tautos vienybės sąjunga, bet tarp jų "Rusų aljanso" dar nėra.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo registruotos 77 politinės partijos, dabar veikia 24, kurioms priklauso 100 675 nariai.

Per pastaruosius penkerius metus politinėms partijoms priklausančių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 12 tūkst.

Pačios gausiausios pagal narių skaičių Lietuvoje šiuo metu yra trys partijos – socialdemokratų (14,5 tūkst. narių), konservatorių (12,8 tūkst.) ir Darbo partija (9,7 tūkst. narių).

Jau rytoj, spalio 7-ąją, pradedamas savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas, kuris vyks iki gruodžio 12 d.

Tą pačią dieną, iki rinkimų likus 83 dienoms, prasidės kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimas.

Šiuo laikotarpiu ir paaiškės, ar Klaipėdos rusakalbių bendruomenės nariai bandys siekti savivaldybės tarybos mandatų.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos ir politiniai komitetai, kurie planuoja kelti kandidatus į merus ar kandidatų sąrašus artėjančiuose rinkimuose, taip pat teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į merus.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.

Mohikanas rašo knygas

Bene ryškiausiam uostamiesčio politikui, vienam Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų, buvusiam parlamentarui, pirmajam miesto tarybos pirmininkui ir ilgamečiui savivaldybės tarybos nariui Vytautui Čepui pastarieji savivaldybių rinkimai turbūt buvo vieni nesėkmingiausių.

Visuomeninis rinkimų komitetas "Už pokyčius Klaipėdoje", su kuriuo V.Čepas dalyvavo rinkimuose, liko tik vienuoliktas, tad V.Čepas, už kurį balsavo 265 klaipėdiečiai, nepateko į miesto tarybą.

"Ką dabar veikiu? Žolę pjaunu ir knygas rašau – darbo pakanka. Lapkričio pradžioje Vilniuje M.Mažvydo bibliotekoje bus mano naujos knygos pristatymas. Rašau dar vieną knygą. Rašymas yra pagrindinė mano veikla. Politikos nepasiilgstu. Ko ten pasiilgti? Politika labai suvaržo žmogaus laisvę, o aš to nemėgstu. Todėl mane ir išmetė iš Sąjūdžio ir iš trijų partijų. Kai kas sako, kad aš partijas keičiu, aš jų nekeičiu. Partijos mane keičia", – šmaikštumo nestokojo V.Čepas.

Žolę pjaunu ir knygas rašau – darbo pakanka.

Jis neslėpė, kad politika – jaunų žmonių reikalas. Vis dėlto pridūrė, kad bent keli vyresni žmonės politinėse organizacijose arba partijose yra būtini, kad jaunimas "nepaleistų žirgų į lankas".

"Patirtis vis dėlto yra labai svarbus dalykas. O pas mus partijose ir apskritai politikoje trūksta normalių konstruktyvių diskusijų. Iš esmės pas mus politika yra bjauri. Be to, ir politikų reikšmė žymiai sumažėjo, žmonės juos nelabai vertina", – kalbėjo V.Čepas, pridūręs, kad į politiką grįžti neketina.

Įsiliejo į stebėtojų tarybą

Dar vienas žinomas miesto politikas, mediko išsilavinimą turintis Valdemaras Anužis į Klaipėdos tarybą buvo išrinktas keturis kartus, tačiau politikos atsižadėjo.

Pastaruosiuose rinkimuose nebedalyvavęs buvęs miesto tarybos narys atsiribojo nuo partinės veiklos.

Buvęs ilgametis Klaipėdos "Sodros" vadovas ir iš šių pareigų dėl amžiaus cenzo pasitraukė dar pavasarį.

Kaip pats teigė, nusprendė eiti į pensiją.

"Ką ketinu veikti? Veiklos man netrūksta. Tačiau iš politikos pasitraukiau, su partijomis nebenoriu turėti jokių reikalų. Noriu pagaliau pabūti laisvas ir nepriklausomas", – gegužę dienraščiui kalbėjo V.Anužis.

Vis dėlto V.Anužis netrukus po to tapo savivaldybės įmonės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos pirmininku ir kol kas tai yra pagrindinė jo veikla.

"Skaitau, gilinuosi į "Klaipėdos vandens" reikalus, domiuosi biologinio valymo procesais, mane labai domina, kas vyksta šioje įmonėje, nes tai labai glaudžiai susiję su tuo, ką dariau ir anksčiau, – su žmonių sveikata. Manau, kad šį tą dar galiu pasiūlyti savo gimtajam miestui", – teigė V.Anužis.

Ieško darbo ir nekomentuoja

Ne toks optimistiškas buvo kitas politikas, buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius, šį pavasarį tikėjęsis patekti į miesto tarybą.

Rinkėjai nebuvo palankūs jo partijai "Rusų aljansas".

Ši politinė jėga rinkimuose liko septinta ir mandatų negavo, nors už O.Mariničių ir balsavo net 693 klaipėdiečiai.

Vytauto Petriko nuotr.

Nepaisant šios nesėkmės, O.Mariničius kurį laiką buvo įvardijamas vienu potencialiausių kandidatų tapti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Buvęs karo jūrininkas O.Mariničius dar praėjusios tarybos kadencijoje pakeitė iš Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo posto pasitraukusį savo partijos kolegą Aleksandrą Michailovą.

O likus kelioms dienoms iki kadencijos pabaigos laikinai pakeitė ir nuo pareigų nušalintą buvusį tuometį administracijos direktorių Saulių Budiną.

O.Mariničius savivaldybės administracijai vadovavo iki šių metų gegužės 23 d.

Vis dėlto nauju savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju jis netapo, nes gerokai užsitęsė jo tinkamumo šioms pareigoms tikrinimas.

Prieš mėnesį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą užėmė "Gintaro" sporto centro direktorė Asta Dirgėlienė.

Dienraščio vakar kalbintas O.Mariničius buvo itin nekalbus: "Aš nelabai noriu kalbėti, kol kas ieškau darbo. Daugiau nieko nesakysiu."

Rūpinasi bažnyčios reikalais

Dar viena ilgametė tarybos narė, socialdemokratė Lilija Petraitienė šįkart taip pat nepateko į tarybą.

Po pastarųjų rinkimų socialdemokratų partija liko aštuntoje vietoje.

Nors už L.Petraitienę balsavo 497 klaipėdiečiai ir ji sąraše pakilo iš antros į pirmą vietą, tarybos nario mandatui to nepakako.

"Kaip laikausi? Sudėtingai, bet gyva. Dabar pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinuosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais. Savaitgalį turėjome labai gražų projektą su Romos katalikais Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Daugiausia užsiimu visuomenine veikla, dalyvavau seniūnaičių rinkimuose. Partinėje veikloje esu tik skyriaus tarybos prezidiumo narė ir faktiškai veikloje dalyvauju tik simboliškai", – kalbėjo L.Petraitienė.

Dabar pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinuosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais.

Seimo rinkimuose L.Petraitienė teigė nedalyvausianti, nebent – savivaldybių rinkimuose, jei "nepraeis noras".

Nuo politikos neatitoko

Buvęs Klaipėdos tarybos narys, buvęs liberalas, po Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo partijoje suspendavęs savo veiklą, vėliau ją visai palikęs Algirdas Grublys irgi nepateko į naująją miesto tarybą.

A.Grublys rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už pokyčius Klaipėdoje". Už jį balsavo 254 rinkėjai – triskart mažiau, nei reikėjo gauti mandatui.

A.Grublio pasiteiravus, kuo šiuo metu užsiima, buvo lakoniškas: "Gyvenu."

Vis dėlto jis nuo politikos neatitoko ir yra komiteto "Už pokyčius Klaipėdoje" atsakingasis sekretorius.

"Užsiimu visuomenine veikla, turiu individualios veiklos pažymą, konsultuoju verslininkus. Kol kas į didžiąją politiką eiti neplanuoju. O į mažąją? Kol kas irgi neplanuoju, sprendimą priimsiu kitų metų rudenį, nors jau turbūt nereikėtų to daryti", – teigė A.Grublys.

Be mandato likęs dar vienas politikas liberalas Audrius Vaišvila per šių metų savivaldybių rinkimus taip pat nesurinko pakankamai balsų (už jį balsavo 525 rinkėjai), bet tikisi į politiką dar sugrįžti.

"Dabar nuo politikos esu toliau, tačiau turiu savo verslą, dirbu, bet domiuosi ir miesto gyvenimu. Po nesėkmingų rinkimų vakuumo nebuvo, kad atitokęs nuo politikos neturėčiau ką veikti. Dabar tik tiesiog turiu daugiau laiko. Esu Liberalų sąjūdžio narys, bet ta aktyvumo stadija kita", – tvirtino A.Vaišvila.

Ketina dar sugrįžti

Dar viena žinoma politikė, autoritetinga "Rusų aljanso" partijos narė Tamara Lochankina pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvavo ir mano, kad tai buvo klaida.

Tąkart jos partija pirmąkart po ilgų metų negavo mandatų miesto taryboje.

Dienraščiui pasiteiravus, ar viena įtakingiausių "Rusų aljanso" partijos narių neketina grįžti į aktyvią politiką, T.Lochankina atviravo: "Nuo politikos neatsitraukiau. Pastarąjį kartą asmeniškai rinkimuose nedalyvavau, mano pavardės sąrašuose nebuvo. Ir manau, kad tai buvo klaida. Galvojau, kad esu jau solidaus amžiaus, todėl turėčiau atsitraukti ir vietą užleisti jaunesniems. Tačiau mums pritrūko bent 85 balsų, kad gautume mažiausiai dvi vietas miesto taryboje. Net neabejoju: jei būčiau dalyvavusi rinkimuose, mes tuos balsus būtume gavę", – įsitikinusi T.Lochankina.

Tiesa, ankstesniuose rinkimuose ji, laimėjusi mandatą, ne kartą perleisdavo jį kitam partijos kolegai, tačiau esą tik dėl to, kad suteiktų šansą politikoje dalyvauti jaunesniems politikams.

T.Lochankina tvirtina, kad būsimuose rinkimuose būtinai dalyvaus.

Ir tikisi, kad "Rusų aljansas" vėl laimės mažiausiai du mandatus miesto taryboje.

Beje, pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavęs T.Lochankinos partijos kolega, buvęs tarybos narys garbaus amžiaus Vladimiras Vlasovas tikino, kad kituose rinkimuose tikrai nebedalyvaus, esą jam jau pakaks.

"Ką dabar veikiu? Esu pensininkas ir rašau knygą, tiesa, kol kas "į stalčių". Tai bus romanas. Idėjų semiuosi iš savo jaunystės laikų. Dabar darau tą, ką visada norėjau daryti jaunystėje", – pasakojo buvęs politikas, pagal profesiją inžinierius V.Vlasovas.

Dabar darau tą, ką visada norėjau daryti jaunystėje.

A.Šulcas mėgaujasi laisve

Dar vienas buvęs politikas, kuris tikina, kad tikrai negrįš "į tą pačią upę", yra liberalas Artūras Šulcas.

Gerokai prieš metus iki pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų jis garsiai deklaravo, jog rinkimuose nebedalyvaus.

"Ką veikiu? Ogi dirbu, nors visi mano, kad iš politikos pasitraukęs žmogus turėtų mirti badu ir sėdėti ranką ištiesęs, kad į ją kas nors ką nors įdėtų, nes jis daugiau nieko nesugeba. Taigi aš verčiuosi visai neblogai. Dirbu IT ir rinkodaros srityje, mano misija – į Lietuvos rinką įvesti vieną naują prekės ženklą", – teigė A.Šulcas.

Jis juokavo: jei nevogei, nesukčiavai dirbdamas valdišką darbą, tai turtų nesukrovei ir turi dirbti toliau.

"Išlaikiau "nekaltybę" per šiuos rinkimus ir tikrai politikoje nedalyvavau, tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. Tiems, kurie nepateko į tarybą, galiu pasakyti, kad gyvenimas tik prasideda. Spyris į užpakalį taip pat yra postūmis gyventi ir ieškoti naujų dalykų. Juk nesibaigia visas gyvenimas tik politika ir viešuoju sektoriumi", – įsitikinęs A.Šulcas.

Klaipėdietį Aleksandrą pašiurpino Baltijos prospekte šalia specialios pagrindinės mokyklos tvoros augantis nuodingas augalas. Vyras įsitikinęs, kad prie mokymo įstaigos išsikerojo įspūdingo dydžio Sosnovskio barštis.

Patvorys – mokyklos rūpestis

"Aplinkui yra pievos, o prie pat mokyklos "Svetliačiok" auga kone 2 metrų aukščio, mano manymu, Sosnovskio barštis. Kažkas turėtų nušienauti šį augalą, nes jo sėklos tuoj pat pasklis po visą pievą", – nuogąstavo vyras.

Klaipėdos nevalstybinės specialiosios pagrindinės mokyklos "Svetliačiok" steigėja Tamara Lochankina tikino, kad ji matė prie tvoros augantį barštį.

"Aš kaip tik galvojau, kad reikia jį nupjauti. Esu skaičiusi ar net televizijos laidą mačiusi apie Sosnovskio barštį. Tai labai nuodingas augalas", – sakė T.Lochankina.

Tačiau moteris pareiškė, kad galbūt namų valdų darbuotojai galėtų nupjauti odos nudegimus sukeliančią piktžolę.

Tačiau apie mokyklas ar darželius, penkių metrų spinduliu, žolę turi nusipjauti pačios ugdymo įstaigos.

"Teks nupirkti specialias žirkles. Aš mėginau aiškintis, kam priklauso ši teritorija. Ji lyg ir ne mūsų. Tačiau netrukus pas mus atvyks savanorių iš užsienio. Mes kartu su jais ir sugalvosime, kaip išnaikinti šį augalą", – pažadėjo T.Lochankina.

Pjaus savanoriai

Ugdymo įstaiga vasarą neveikia, todėl T.Lochankina mano, jog mažai tikėtina, kad koks vaikas galėtų nukentėti nuo Sosnovskio barščio.

Šiemet Klaipėdos savivaldybė sulaukė tik kelių pranešimų apie mieste augančius Sosnovskio barščius.

"Žmonės nelabai pažįsta Sosnovskio barštį. Skambina ir pranešinėja net nežinodami, ar tai tikrai šis augalas. Teko reaguoti ir į klaidingus pranešimus", – aiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Naikino visame mieste

Aptikus nuodingą augalą, būtina ne tik jį nukirsti ar nupjauti, bet ir chemikalais nupurkšti šaknis, kad augalas neatželtų, o stiebus su žiedynais ir sėklomis būtina sunaikinti.

"Šiemet nemažai naikinome šių augalų. Buvo pranešimas iš Kretingos gatvės, Girulių. Šiuos augalus sunku išnaikinti, todėl negalime nereaguoti į gyventojų pranešimus", – sakė I.Šakalienė.
Sosnovskio barštis sunkiai pasiduoda išnaikinamas dėl giliai – iki 60 cm – įleidžiamos šaknies. Nupjautas augalas iš šaknų vis atželti gali net 13 metų.

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus.