Vienas iš jų – ultra bėgiko Aleksandro Sorokino pasiektas vyrų 100 km bėgimo plentu rekordas, kai lengvaatletis 2023 m. gegužės 14 d. Vilniuje distanciją įveikė per 6 val. 5 min. 35 sek. Be to, buvo patvirtinti amerikiečio CJ Albertsono (50 km – 2 val. 38 min. 43 sek.) ir norvego Jakobo Ingebrigtseno (2000 m – 4 min. 43,13 sek.) rekordai.

Šviežiai iškeptas ne tik pasaulio, bet ir Europos rekordininkas A. Sorokinas oficialaus patvirtinimo laukė ilgiau nei pusmetį, tačiau tai džiaugsmo nesumažino: „Džiugu, kaip naujametinė dovana. Ilgokai nebuvo teigiamo atsakymo, nežinau kodėl, bet dabar esu labai patenkintas. Dėkoju Vilniaus miestui už organizavimą, žmonėms už palaikymą. Jie visi tapo rekordo dalimi, nes būtent palaikymas likus dviems valandoms iki finišo lėmė rezultatą. Paskutines valandas skridau kaip ant sparnų.“

Ankstesnis 100 km bėgimo plentu pasaulio rekordas priklausė japonui Nao Kazami, kai šis nuotolį 2018 m. įveikė per 6 val. 9 min. 14 sek. A. Sorokinas 2022 m. neoficialiai gerino šį rekordą, tiesa, tada šis buvo neužfiksuotas.

„Užpraeitais metais buvau pakviestas į Didžiąją Britaniją gerinti pasaulio rekordą stadione. Tuomet distanciją įveikiau per 6 val. 5 min. 41 sek. Visgi, yra dvi atskiros federacijos, ultra bėgikų („International Association of Ultrarunners“) ir tarptautinė lengvosios atletikos („World Athletics“). Pagal ultra bėgimo federacijos sąlygas rekordas buvo įskaitytas, o „World Athletics“ sprendimas buvo kitas. Jie parašė, kad stadione negalima bėgti, reikėjo bėgti plentu, o aš to nežinojau.  Tada atsirado sportinis pyktis, todėl organizavome „100 km powered by Nord Security“ varžybas Vilniuje, o kartu pavyko pagerinti ne tik pasaulio, bet ir savo paties neįskaitytą rekordą“, – neeiline istorija pasidalino A. Sorokinas.

Trečiadienį į pirmą šių metų sporto stovyklą Portugalijoje išvykęs rekordininkas artimiausią startą jau yra numatęs. Tai bus Lietuvos 100 km bėgimo plentu čempionatas, vyksiantis balandžio 21 d. Vilniuje. „Visada norisi geriau. Neatsisveikinu su mintimi šią distanciją įveikti greičiau nei per 6 val. Toks buvo pirminis tikslas ir jis nesikeičia“, – užtikrinai kalbėjo lengvaatletis.

Primename, kad olimpinei vicečempionei Austrai Skujytei iki šiol priklauso pasaulio ir Europos dešimtkovės rekordai, kai 2005 m. daugiakovininkė varžybose surinko 8358 taškus.

2015 metais Rusijai buvo uždrausta dalyvauti varžybose po to, Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) paskelbė ataskaitą, konstatuojančią „giliai įsišaknijusią dopingo vartojimo kultūrą“.

A.Mardare organizme rasta draudžiamo preparato enobosarmo. Įdomu tai, kad naujieną apie varžovo diskvalifikaciją pirmas sužinojo E.Matusevičiaus tėvas ir treneris Edmuntas.

„Tėtis naršė rezultatus ir pamatė, kad tarp geriausių penkių sezono rezultatų atsirado Universiada, kur parašyta pirma vieta. Tėtis pradėjo daugiau ieškoti bei pamatė, kad prie laimėjusio varžovo pavardės parašyta diskvalifikacija. Nesupratome, kas įvyko“, – pasakojo E.Matusevičius.

Neapolyje ieties metimo atrankoje lietuvis įrankį numetė 84,93 m bei pagerino šalies rekordą (po to jį dar kartą pakoregavo Lietuvos čempionate). Finale ietis nuskrido kukliau – 80,07 m, o tai atnešė antrą vietą. A.Mardare įrankį nusviedė 82,40 m.

„Žinoma, norėjau laimėti tada, o dabar skirtumo ar antras, ar pirmas nebėra. Būtų buvęs geras rezultatas, būtų buvusi ir pirma vieta. To nebuvo, tai nebuvo ir vietos. Pirma vieta dabar nieko nekeičia, nors šiek tiek pradžiugino, – sakė E.Matusevičius. – Gaila, kad nelipau ant pirmos vietos pakylos. Bet Universiadoje negroja šalies himno, tik studentiškąjį, tad nelikau nuskriaustas. Būtų Lietuvos himnas, tada būtų skaudžiau, o dabar ne taip nuskriaudė.“

Geriausias 2019 metų Lietuvos lengvaatletis turėtų gauti ne tik aukso medalį, bet ir didesnę premiją. Tiesa, procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį – tarptautinė universitetų sporto federacija (FISU) savo protokolų dar nepakeitė, tad laukiama FISU rašytinio patvirtinimo.

Universiadoje medalius iškovojo keturi Lietuvos lengvaatlečiai. Be E.Matusevičiaus apdovanojimais pasidabino čempione tapusi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, bronzomis – šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas ir disko metikė Ieva Zarankaitė.

Atlikusi rungčių populiarumo tyrimą ir norėdama sutilpti į 90 min. televizijos transliacijas, IAAF iš pagrindinių Deimantinės lygos rungčių išbraukė disko metimo, 200 m sprinto ir 3000 m barjerinio bėgimo bei trišuolio rungtis.

200 m bėgimai ir 3000 m barjeriniai bėgimai vyks 10-yje etapų iš 15, o disko metimo ir trišuolio – vos dviejuose. Bet nei vienos iš šių rungčių nebus finaliniame 2020 metų etape.

„Mūsų tikslas yra sukurti greitesnę ir įdomesnę pasaulinę lygą, kuri bus mūsų sporto įvaizdis. Tai yra lyga, kurią transliuotojai nori rodyti, o žiūrovai – matyti. Bet suprantame sportininkus, kurių disciplinų nebebus 2020 metų Deimantinės lygos programoje, – sakė IAAF Deimantinės lygos vadovas Sebastianas Coe. – Norime padėkoti 10-iai Deimantinės lygos miestų, kurie rado būdų įtraukti 200 m bėgimo ir 3000 m barjerinio bėgimo rungtis į savo programas. Taip pat keturiuose etapuose bus galima išvysti disko metimo arba trišuolio rungtis. Šios rungtys bus Kontinentinėse vienos dienos varžybose, kuriose sportininkai galės iškovoti piniginius prizus. Stengsimės, kad šios rungtys būtų žinomos ir patrauklios“.

2017 metais Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius tapo Deimantinės lygos čempionu. Deimantinėje lygoje yra dalyvavusi ir Lietuvos trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty.

„Taryba patvirtino turbūt griežčiausią, kokią gavome iš laikinos darbo grupės, rekomendaciją, kad Rusija liktų suspenduota“, – sakė IAAF prezidentas Sebastianas Coe (Sebastianas Kou) po federacijos tarybos susirinkimo Dohoje prieš pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.

Nors VFLA tebėra diskvalifikuota, Rusijos atletai daug metų varžybose dalyvauja kaip neutralūs sportininkai. Penktadienį Dohoje prasidėsiančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate turi dalyvauti 118 rusų sportininkų.

Rusijai 2015 metų lapkritį buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse varžybose. Tai buvo padaryta pasirodžius informacijai apie rusų sportininkų sisteminį dopingo vartojimą per 2014 metų Sočio žiemos olimpiadą.

IAAF pranešimas pasirodė po to, kai Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) pirmadienį davė Rusijai tris savaites, per kurias ji turi paaiškinti tyrėjams pateiktų laboratorinių duomenų neatitikimus.

Jei rusai nepaaiškins, kodėl vieno paslapčių viešintojo perduotų įrodymų apie kai kuriuos teigiamus testus nėra tarp sausio mėnesį Maskvos antidopingo laboratorijos pateiktų duomenų, bus pripažinta, kad Rusija nesilaiko WADA reikalavimų.

Tokiu atveju iškiltų naujo draudimo šaliai galimybė – prieš 2020 metų Tokijo vasaros olimpiadą.

Šuolininkė su kartimi Anželika Sidorova, sprinterė Kristina Sivkova ir kūjo metikas Oleksijus Sokirskis atitiko „ypatingus tinkamumo kriterijus“, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutralūs atletai, paskelbė IAAF paskutinę registracijos į kovo 3–5 dienomis Belgrade vyksiantį Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatą dieną.

Šie trys atletai prisijungs prie anksčiau leidimą dalyvauti varžybose gavusių šuolininkės į tolį Darjos Klišinos ir vidutinių nuotolių bėgikės Julijos Stepanovos, kuri anksčiau buvo dvejiem metams diskvalifikuota už draudžiamų preparatų vartojimą ir papasakojo pasauliui apie Rusijoje klestinčią dopingo vartojimo sistemą.

Rusijos lengvosios atletikos federacija (RusAF) dėl valstybės palaikomos dopingo vartojimo schemos lieka suspenduota, tačiau atskiriems atletams leidžiama dalyvauti varžybose kaip neutraliems sportininkams, jei patvirtinama, kad jie nevartoja draudžiamų preparatų.

„Jų dalyvavimas tarptautinėse varžybose neutralių atletų statusu tebėra atskiro atleto ir tų varžybų organizatoriaus sutikimo reikalas, pagal tų varžybų taisykles“, – rašoma IAAF pareiškime.

IAAF gavo iš viso 48 paraiškas iš Rusijos atletų, iš kurių 28 pritarė RusAF. Šešios paraiškos buvo atmestos, o likusios, „daugelis kurių yra dėl vėliau šiais metais vyksiančių varžybų, šiuo metu yra svarstomos“, priduriama pareiškime.

„Paraiškų dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose neutralių atletų statusu procesu siekiama paremti visų švarių atletų, įskaitant Rusijos sportininkus, kuriuos pavedė jų nacionalinė sistema, viltis bei siekius“, – sakė IAAF prezidentas Sebastianas Coe (Sebastianas Kou).

Pasaulio lengvosios atletikos čempionato (rugpjūčio 22-30 d.) Kinijos sostinėje išvakarėse naujuoju Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) prezidentu ketverių metų kadencijai trečiadienį 50-ame organizacijos kongrese išrinktas 58-erių metų britas Sebastianas Coe.

Buvęs 1500 m bėgimo olimpinis čempionas surinko 115 balsų ir šiame poste pakeis 82-erių senegalietį Lamine'ą Diacką, kuris IAAF vadovavo pastaruosius šešiolika metų.

Antrasis pretendentas į IAAF prezidentus 51-erių metų buvęs šuolininkas su kartimis ukrainietis Sergejus Bubka surinko 92 balsus. Vėliau olimpiniam čempionui iš Ukrainos, vadovaujančiam šalies olimpiniam komitetui, atiteko vienas iš IAAF viceprezidentų postų.

S.Coe - dukart olimpinis čempionas 1500 m rungtyje, vienas Londono olimpinių žaidynių organizatorių, 2020 metų Tokijo olimpiados koordinacijos komisijos narys.

"Esu giliai sujaudintas, jog mūsų sportas - lengvoji atletika - parodė pasitikėjimą manimi. Nėra jokio kito darbo, kurį norėčiau dirbti labiau nei šis", - sakė S. Coe.

Be S. Bubkos, IAAF viceprezidentais išrinkti katarietis Dahlanas Al Hamadas, kubietis Alberto Juantorena bei kamerūnietis Hamadas Kalkaba.

Net aštuoni europiečiai pateko į IAAF tarybą - S. Coe, S. Bubka, ispanas Jose Maria Odriozola, prancūzas Bernardas Amsalemas, olandė Sylvia Barlag, rusas Michailas Butovas, suomis Antti Pihlakoskis bei italė Anna Riccardi.

"Tai - gera diena Europos lengvajai atletikai. Džiaugiuosi išrinktais europiečiais bei kviečiu juos sunkiai dirbti, bendradarbiauti su kitų kontinentų atstovais vardan mūsų sporto šakos", - džiaugėsi "European Athletics" prezidentas Sveinas Arne'as Hansenas.

Kongrese Pekine dalyvavo ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis bei generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

IAAF kongresas oficialiai patvirtino Kosovo bei Pietų Sudano narystę organizacijoje, kuri šiuo metu vienija jau 211 pasaulio valstybių.