„Šiuo rekonstrukcijos etapu bus baigtas ilgai lauktos mūsų strateginės kelių jungties su Vakarais tvarkymas ir jau kitų metų antroje pusėje Varšuvą galėsim pasiekti aukščiausio lygio 40 kilometrų ilgio magistralės atkarpa, kurios itin trūko“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) pirmadienį pranešė, kad  darbai šiame ruože turėtų prasidėti birželį ir baigtis 2025 metų antroje pusėje.

„Planavimo etapas baigėsi, lieka nemažiau svarbūs darbai – užtikrinti, jog likusių ir ilgiausių dviejų atkarpų darbai būtų atlikti ir užbaigti laiku”, – pranešime sakė „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Bendrovės teigimu, atkarpoje numatyta pastatyti po tris tunelinius pravažiavimus ir praėjimus gyvūnams, du viadukus, 82 metrų ilgio žaliąjį tiltą gyvūnų migracijai, įrengti 10 žiedinių sankryžų, nutiesti apie 15 kilometrų jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių, penkių kilometrų ilgio akustinę sieną, atnaujinti prie išvažiavimo iš Lietuvos esančią automobilių aikštelę.

„Kauno tiltų “ generalinis direktorius Aldas Rusevičius teigė, kad pernai bendrovė baigė trečiojo „Via Baltica“ ruožo rekonstrukciją.

Anot M. Skuodžio, baigus šį projektą visas dėmesys bus skiriamas „Via Balticos“ rekonstrukcijai Latvijos link ir  karinio mobilumo jungčiai nuo Lazdijų iki Alytaus ir Vilniaus.

„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvos teritorijoje.

Vyriausybė patvirtino nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą.

Tai leis pradėti rengti kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), Panevėžio aplinkkelio (A17) ir kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šie ruožai yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Susisiekimo ministerija teigia, kad „Via Baltica“ atkarpa tarp Sitkūnų ir sienos su Latvija yra viena avaringiausių Lietuvoje – čia daug sankryžų, intensyvus krovininio transporto eismas, trūksta laukinių gyvūnų judėjimą ribojančių priemonių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius yra sakęs, kad iki 2030 metų ruožas turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms. 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius sako, kad iki 2030 metų ši atkarpa turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms. 

„Turi būti tęsiama „Via Balticos“ modernizacija, iki 2030 metų įvykdytas įsipareigojimas Europos Sąjungai, kad tas kelias atitiktų visus keliamus reikalavimus magistralei“, – sakė R. Lipkevičius.

Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą – tai, pasak R. Lipkevičiaus, pirmas žingsnis link rekonstrukcijos.

Turi būti tęsiama „Via Balticos“ modernizacija, iki 2030 metų įvykdytas įsipareigojimas Europos Sąjungai.

 

„Čia yra pradžių pradžia, bet laiko ir daug, ir nedaug. Tie septyni metai atrodo ilgas terminas, bet procedūros yra pakankamai ilgos, projektavimas gali būti apie dveji metai, žemės paėmimas apie dveji metai, po to techninis projektas, statybos. Turime spėti iki 2030 metų“, – aiškino LAKD atstovas.

Priėmus Vyriausybės nutarimus bus pradėti rengti kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), Panevėžio aplinkkelio (A17) ir kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planai. Šie ruožai yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot R. Lipkevičiaus, po rekonstrukcijos šie keliai turėtų atrodyti taip pat, kaip ir atnaujinama ir naujai statoma „Via Balticos“ atkarpa tarp Kauno ir sienos su Lenkija.

„Jis turi būti lygiai toks pat, kaip dabar statoma „Via Balticos“ dalis nuo Kauno iki Lenkijos sienos: keturios juostos su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu, kitais kelio elementais būtinais, parkavimo aikštelės turi būti įrengtos, kad vairuotojai nestotų degalinėse“, – aiškino LAKD atstovas.

Nutarimų projektuose taip pat pažymima, kad „Via Balticos“ atkarpa tarp Sitkūnų ir sienos su Latvija yra viena avaringiausių Lietuvoje – čia daug sankryžų, intensyvus krovininio transporto eismas, trūksta laukinių gyvūnų judėjimą ribojančių priemonių.