Seimo narė dr. Laima Andrikienė iš Lietuvos Seimo tribūnos kreipėsi į Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, savo kolegas – šių valstybių parlamentarus, kviesdama laikytis tarptautinių susitarimų, kuriuos abi šalys yra pasirašiusios ir tuo būdu prisiėmusios įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti.

Savo pareiškime L. Andrikienė pabrėžė, kad „taika yra svarbiausias prioritetas ir tikslas, tai, ko dabar labiausiai reikia šioms dviem tautoms, valstybėms ir visam regionui.“

„ Vienas skaudžiausių klausimų, nuo kurio sprendimo turėtų prasidėti taikos kūrimas – tai žuvusiųjų palaikų grąžinimas šeimoms ir karo belaisvių sugrąžinimas, humanitarinė situacija šalyje. Žuvusiųjų palaikų grąžinimas, tarptautinius standartus atitinkantis elgesys su belaisviais, apsikeitimas belaisviais – tai paliaubas turintys sekti žingsniai, kurie suprantami be ilgų įrodinėjimų visame civilizuotame pasaulyje. Tarptautinės organizacijos – „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas, Jungtinės Tautos – su nerimu stebi ir laukia šio proceso pradžios, laukia, kada tai bus įvykdyta. Europos Sąjunga ir Lietuva – taip pat“, –  kalbėjo L. Andrikienė. 

L. Andrikienė atkreipė dėmesį, kad paliaubų susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano buvo pasirašytas lapkričio 10-ąją, šiandien – jau gruodžio 10-oji, Tarptautinė žmogaus teisių diena.

„Šia proga verta priminti, – sakė L. Andrikienė, – kad tarp žmogaus teisių – ir karo belaisvių, karinių konfliktų metu į nelaisvę paimtųjų, sužeistųjų teisės, visa tai – Ženevos konvencijoje, prie kurios yra prisijungusios abi minėtos valstybės. Belieka vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.“

Klimato kaitos padariniai jaučiami ir mūsų šalyje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 °C, 3–4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 °C šilumos, o Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 cm. Ekstremalių reiškinių padažnėjimas turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, infrastruktūrai ir šalies ekonomikai.

Katovicuose ir susitarta, ir ne

2018-ųjų gruodį Lenkijos Katovicų mieste dvi savaites vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurios metu, kaip skelbiama, sutarta dėl istorinės taisyklių knygos, kaip įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos sutartį. Tačiau nepavyko susitarti dėl nacionalinių pastangų siekiant sumažinti į aplinką išmetamų anglies dujų kiekį.

195 šalių pakte raginama apriboti Žemės temperatūros kilimą, kad šis būtų gerokai mažesnis už 2 °C, arba žemiau 1,5 °C, jei tai įmanoma. JT tikėjosi, kad šalys savanoriškai įsipareigos dar labiau mažinti anglies dvideginio išmetimo apimtis. Tačiau net jei tokie pažadai būtų įvykdyti, temperatūra pakils daugiau nei 3 laipsniais, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, o tai gali sukelti pasaulinį chaosą, sako mokslininkai. Įvertinus dabartines tendencijas, temperatūros augimas būtų dar spartesnis.

Įpareigojantys sprendimai atkakliai vengia aiškaus raginimo užsibrėžti ambicingesnius tikslus dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apimtis iki 2020 m., kai įsigalios Paryžiaus sutartis. Konferencijos dalyviai net negalėjo sutarti dėl Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės parengtos ataskaitos, kurioje raginama klimato šilimą riboti iki 1,5 °C, pasveikinimo.

Mokestis gali būti patvirtintas tada, kai yra protingas mokestis.

Neveikiantis susitarimas

2015 m. priimta Paryžiaus sutartis įpareigoja valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą. Šis 196 šalių susitarimas Prancūzijos sostinėje pasirašytas, kai JAV prezidentu buvo Barackas Obama.

Paryžiaus sutartis garantuoja besivystančioms šalims, kurios istoriškai yra nekaltos dėl pasaulinio klimato atšilimo, 100 mlrd. JAV dolerių (88,5 mlrd. eurų) per metus nuo 2020 m., kad jos galėtų pritaikyti savo ekonomikas susidoroti su būsima klimato įtaka. Šios taisyklės taip pat įpareigoja turtingąsias šalis labiau padidinti paramą per kitus dvejus metus ir pateikti duomenų, iš kur ateityje bus gaunama lėšų.

Klimato kaitai jautrios šalys taip pat tikėjosi sužinoti, kas vyks po 2025 m., kai baigs galioti 100 mlrd. JAV dolerių pažadas, taip pat apie abstrakčiai apibrėžtus įsipareigojimus užtikrinti atskirą finansavimo srautą, pavadintą "nuostoliai ir žala", kad šalys galėtų susidoroti su klimato poveikiu čia ir dabar.

Dar prieš konferenciją Katovicuose buvo duota naujų pažadų, įskaitant ir Vokietijos pažadą skirti 1,5 mlrd. eurų bei Norvegijos pažadą įmokėti 500 mln. eurų į Žaliojo klimato fondą. Šie nauji sprendimai bent iš dalies sumažins nuogąstavimus dėl būsimo finansavimo, nors ne po 2025 m.

Vis dėlto, ko vertas Paryžiaus susitarimas dėl kovos su klimato kaita, jei pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Amerika jo nesilaikys? Jungtinių Valstijų vadovas, kalbėdamas apie anglių gavybą, sakė, kad Paryžiaus susitarimas yra "aukščiausiu lygiu labai neteisingas Jungtinėms Valstijoms" – pagal jį leidžiama didinti anglių gavybą Kinijai ir Indijai, bet ne JAV.

Beje, net Lenkijos, kurioje vyko naujausia JT klimato kaitos konferencija, vadovai pareiškė, kad jų šalis taip pat neketina atsisakyti anglių naudojimo.

Vokietija nebekas anglių

O štai Vokietija elgiasi dviprasmiškai. Prieš 2018-ųjų Kalėdas nusprendė uždaryti paskutinę veikiančią savo akmens anglių kasyklą ir užbaigs anglių kasybos Rūro regione istoriją, kuri tęsėsi net du šimtmečius. Tačiau ši šalis neatsisakys deginti anglių, iškastų kitose valstybėse.

Ekspertai pripažįsta, kad nors akmens anglių kasykla "Prosper-Haniel" netoli vakarinio Botropo miesto uždaroma vis garsiau kalbant apie žalą, kurią aplinkai daro anglys, tikroji kasyklos uždarymo priežastis vis dėlto yra ne rūpestis dėl aplinkos, o pigesnės akmens anglys iš užsienio.

Pradėtos kurti XIX a. ir Rūro slėnį vakarinėje Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje kadaise nusėjusios anglių kasyklos, fabrikai ir plieno gamyklos ilgus metus buvo milžiniškos Vokietijos pramonės augimo šerdis, padėjusi šaliai atsigauti po Antrojo pasaulinio karo. 150 metų anglys buvo pagrindinis šalies energijos šaltinis ir svarbiausia žaliava. Tačiau Vokietijos dominavimas akmens anglių rinkoje praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje ėmė silpti, nes tapo pigiau juodojo aukso atsivežti iš kitų konkuruojančių valstybių.

Šiandien didžioji dalis akmens anglių, Vokietijoje naudojamų anglimis kūrenamose elektrinėse, įvežama iš Rusijos, JAV, Australijos ir Kolumbijos. O vidaus anglių pramonė ir dešimtys tūkstančių darbo vietų jau daugelį metų priklauso nuo vyriausybės subsidijų. Iškasti vieną toną akmens anglių Vokietijoje kainuoja 250 eurų, tačiau rinkoje tonos kaina yra vos 80 eurų. Vien tik 2017 m. Vokietijos vyriausybė akmens anglių kasybai palaikyti išleido per 1 mlrd. eurų.

Vokietijos atsisveikinimas su akmens anglių kasyba jokiu būdu nereiškia atsisveikinimo su anglių naudojimu šalyje, kurioje iškastinis kuras vis dar sudaro beveik 40 proc. energijos balanso, ir tai iš dalies lemia sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos.

Lietuvos indėlis

Lietuva kartu su kitomis ES šalimis Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje 2015 m. prisiėmė ambicingus įsipareigojimus kolektyviai iki 2030 m. CO2 emisijas sumažinti bent 40 proc. Tačiau Lietuvos pramonei akmens anglių naudojimas neaktualus. Mūsų šalis prie klimato kaitos susitarimų žada prisidėti mažindama automobilių išmetamų dujų taršą. Po Katovicų konferencijos buvo primintas Aplinkos ministerijos parengtas transporto taršos mokesčio projektas, tačiau jis, politologų pastebėjimu, dėl artėjančių rinkimų atidėtas. Vadinasi, ir Lietuva tarptautinių susitarimų neskubės laikytis.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad mokestis sužlugdytų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, – anot jo, Vyriausybė ketina skatinti žmones atsisakyti taršių automobilių, už tai mokant kompensacijas.

"Mokestis gali būti patvirtintas tada, kai yra protingas mokestis. Jeigu mes norime sužlugdyti didžiajai daliai Lietuvos žmonių gyvenimus ir juos palikti be transporto priemonės, tai tokį neparuoštą klausimą galima stumti. Tiesiog buvo ministrų apsisprendimas, kolektyvinis sprendimas, kad pradėkime nuo tų priemonių, kurios ne baudžia, o skatina, – teigė premjeras S.Skvernelis. – Žinant Lietuvos automobilių parko vidutinį amžių, būtų peilis daugumai gyventojų ir tiems, kurie gauna ne pačias didžiausias pajamas."

Anot premjero, savanoriškai atsisakydami taršių automobilių žmonės galėtų už tai gauti kelių šimtų eurų kompensaciją, kurią panaudotų įsigyjant mažiau taršų automobilį. Deja, dabar pinigų tam nebus, nes Vyriausybė iš klimato kaitos programos daugiau nei 10 mln. eurų skirs švietimo darbuotojų atlyginimams.

ES klimato kaitai mažinti skirtą finansavimą siūlo didinti 38 proc. iki 284 mlrd. eurų. Net 25 proc. šio biudžeto sumos ketinama investuoti į švariosios energetikos technologijų plėtrą. Tiesa, apie finansavimo didinimą siūloma pagalvoti nuo 2021-ųjų, nes ES 2014–2020 m. biudžetas jau baigiasi.