Ieškinys patenkintas iš dalies, o priteistą sumą sudaro kompensacija, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Nyderlanduose registruoto „Yukos“ fondo pranešimu.

Jame skelbiama, jog bylą išnagrinėjęs iš esmės arbitražas nutarė, kad „Rusija neteisėtai nusavino paskolas, kurias „Yukos Capital“ suteikė buvusiai savo patronuojančiai bendrovei „Jukos“, ir neleido triumfuoti teisingumui šią bylą nagrinėjusiuose Rusijos teismuose“.

„Jukos“ įmonės, iš „Yukos Capital“ gavusios milijardais JAV dolerių skaičiuotas paskolas, negalėjo jų grąžinti dėl bankrotų ir likvidavimų, kuriuos sukėlė Rusijos valdžios institucijos, teigusios, jog šios paskolos buvo fiktyvios, šios lėšos priklausė pačiai „Jukos“, kuri jas naudojo neteisėtoms finansinėms schemos bei mokesčių vengimui.

Rusijos generalinė prokuratūra pareiškė šį tarptautinio arbitražo sprendimą apskųsianti, pranešė agentūra „Interfax“.

„Arbitražas nusprendė iš Rusijos priteisti 2,6 mlrd. JAV dolerių dydžio kompensaciją plius palūkanas ir bylinėjimosi  išlaidas. Tokia nutartis dėl šios ieškinio dalies negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Rusijos generalinė prokuratūra būtinai ją apskųs“, – pabrėžė prokuratūros atstovas.

2005-aisiais „Jukos“ akcininkų bendrovės „Group Menatep Limited“ antrinės įmonės – Kipro „Hulley Enterprises“ ir Meno salos „Yukos Universal Limited“, kurioms priklausė 51 proc. „Jukos“ akcijų – Hagos teisme pateikė Rusijai ieškinį, reikalaudamos atlyginti 28,3 mlrd. JAV dolerių dydžio žalą. Visa šių pretenzijų suma, įskaitant „Jukos“ pensijų  fondo „Veteran Petroleum“ ieškinį, siekė 33,1 mlrd. JAV dolerių, o vėliau didėjo.

Šis arbitražo procesas prieš Rusiją buvo pradėtas 2013 metais, atskirai nuo pagrindinės tarptautinės „Jukos“ bylos, kurioje buvę likviduotos naftos bendrovės akcininkai siekė iš Rusijos prisiteisti beveik 60 mlrd. JAV dolerių.

Praėjusių metų pabaigoje Rusijos Konstitucinis Teismas faktiškai leido šalies vyriausybei nepaisyti Hagos tarptautinio arbitražo sprendimo, kuriuo ji buvo įpareigota buvusiems „Jukos“ akcininkams išmokėti 57 mlrd. JAV dolerių.

2006-ųjų vasarą Maskvos arbitražui pakako 14 minučių, kad priimtų sprendimą skelbti „Jukos“ bankrotą dėl valstybės pateiktų įspūdingo dydžio mokestinių pretenzijų. Po metų „Jukos“ turtas atiteko valstybės koncernui „Rosneft“, kuris iš aštuntos pagal dydį Rusijos naftos pramonės grupės tapo didžiausia šalyje.

Aršus Kremliaus kritikas, buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis ir jo verslo partneris Platonas Lebedevas buvo areštuoti bei nuteisti kalėti dviejose itin prieštaringai vertinamose bylose dėl sukčiavimo, vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo. 2013 metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas pagerinti jo šalies tarptautinį įvaizdį, suteikė malonę daugiau nei dešimtmetį kalėjime išbuvusiam M. Chodorkovskiui, kuris po to nedelsdamas išvyko iš Rusijos. L. Lebedevas iš kalėjimo netrukus buvo paleistas Rusijos Aukščiausiojo Teismo nurodymu.

PGNiG paskelbė, kad su „Gazprom“ antrine eksporto įmone pasirašė dujų tiekimo vamzdynu Jamalas-Europa sutarties priedą, pagal kuria šalys įsipareigojo dujų kainą derinti, o „Gazprom“ įsipareigojo arbitražo priteistą sumą į PGNiG sąskaitą perves iki liepos 1 dienos.

Stokholmo arbitražas kovo 30-osios nutartimi nurodė Rusijos dujų gigantui sumokėti Lenkijos įmonei apytikriai 1,5 mlrd. dolerių – dujų kainos sumažinimą tokia suma atgaline data nuo 2014-ųjų lapkričio.

Šią bylą Lenkija inicijavo 2015 metais, reikalaudama pagal permainas rinkoje sumažinti kainą rusiškų dujų, tiekiamų vamzdynu Jamalas-Europa pagal 1996 metais pasirašytą ir iki 2022 metų galiosiančią sutartį.

Tai BNS patvirtino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Anot jo, sutarčiai su fondu jau yra pritarusi Vilniaus šilumos tinklų valdyba, ją ketinama pasirašyti artimiausiu metu.

„Numatoma, kad fondas finansuos iki 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, jo sėkmės mokestis priklausys nuo  prisiteistos sumos. Maksimali suma, į kurią gali pretenduoti „Profile Investment“, yra 21,5 mln. eurų“, – BNS sakė P. Poderskis.

Anot jo, nesėkmės atveju „Profile Investment“ negautų jokios pinigų sumos.

Maksimali suma, į kurią gali pretenduoti „Profile Investment“, yra 21,5 mln. eurų.

P. Poderskio teigimu, „Profile Investment“ suteiks tik finansavimą ir tiesiogiai bylinėjimosi procese nedalyvaus. Savivaldybės ir VŠT interesams arbitraže atstovauja advokatų kontora „TGS Baltic“ ir tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LLP“.

„Fondas finansavimą teiks pagal poreikį (...) Planuojame, kad visas arbitražo procesas tęsis bent jau iki 2021 metų. Kitąmet arbitraže vyks klausimai, tada jau tikimės kažkokio aiškesnio rezultato“, – sakė P. Poderskis.

„Profile Investment“ savo tinklapyje nurodo, kad jo steigėjai yra buvęs teisinių paslaugų finansavimo bendrovės „Vannin Capital“ vykdomasis direktorius ir generalinis ginčų patarėjas Iain McKenny (Janas Makenis) bei buvęs „La Francaise International Claims Collection“ vadovas Alainas Grecas (Alenas Grekas). Fonfas yra registruotas Liuksemburge, jo valdymo įmonė – Paryžiuje, tačiau ir jai taikomi Liuksemburgo įstatymai.

Teigiama, kad „Profile Investment“ paramą teikia daugiau kaip 70 mlrd. eurų valdanti „La Francaise’s Asset Management Group“ bei Paryžiuje įsikūręs „Acofi“ investicijų fondas.

Vilniaus valdžia šiemet sausį nusprendė ieškoti išorės partnerio ginčui su „Veolia“ finansuoti. Anot valdančiųjų, tai leis apsidrausti nuo rizikų, kad procesui politinę įtaką galėtų daryti kita miesto valdžia. Kritikai sako, kad laimėjus bylą fondas gautų nepagrįstai daug lėšų, kurios galėtų atitekti miestui.

Vilnius su prancūzais bylinėjasi Stokholmo arbitraže. Ginčas kilo dėl 2002–2017 metų įmonės investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos ūkį perimsiančios įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesutarimai gali pasiekti tarptautinį arbitražą, sako VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas, Vilniaus tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas.

„Aš manau, kad žiūrint į tai, kokias pretenzijas dėl galimai padarytų investicijų reikš „Vilniaus energija“, tas gali atvesti prie tarptautinių arbitražų. Lietuva tą patirtį turi su „Gazprom“ ir nemanau, kad savivaldybė, turėdama tikrai teisingą poziciją, turėdama nuomos sutartis, kuriose buvo įsipareigojimai mažinti šilumos kainą, manau, mes galime drąsiai ginti vilniečių pozicijas“, - BNS sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, į tarptautinį arbitražą galėtų kreiptis ir pati savivaldybė.

„Sunku pasakyti, kuri pusė kreipsis, bet abi pusės turi pakankamai rimtą interesą. Savivaldybė turi interesą, kad sutarties dvasia tikėtinai buvo pažeista. Aš vartoju labai atsargų žodį, nors iš tikro kai kurie dalykai yra akivaizdūs. Tokiu pagrindu galima prašyti, kad investuotojai, arba kita pusė („Vilniaus energija“ - BNS) atlygintų tuos nuostolius, kurie buvo padaryti vilniečiams“, - kalbėjo VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas.

A.Sekmokas nekonkretizavo kokiu pagrindu Vilniaus savivaldybė galėtų teikti skundą tarptautiniam arbitražui.

„Sutarties dvasia yra tikrai galimai pažeista. Toliau reikia atlikti detalią teisinę analizę pagal straipsnius, pagal punktus, kas buvo atlikta, kas neatlikta, kokie įsipareigojimai įvykdyti, kokie galimai neįvykdyti. (...) Aš pasakiau tokią labiau politinę poziciją, o toliau reikalinga teisinė analizė ir teisinės išvados“, - aiškino A.Sekmokas.

Jo teigimu, kol kas anksti kalbėti apie konkrečią „Vilniaus energijos“ padarytą žalą: „Kol nebus atliktas detalus vertinimas, negalime kalbėti apie kažką konkretaus“.

A.Sekmoko teigimu, ginčai į tarptautinį arbitražą galėtų persikelti ne anksčiau kaip kitąmet.

„Manau, kad tai nebus šiais metais. Kitais metais, o galbūt net nusitęs į 2017 metų pradžią“, - prognozavo A.Sekmokas.

2002 metų vasarį pasirašyta Vilniaus savivaldybės šilumos tinklų nuomos sutartis su nuomos konkursą laimėjusia Prancūzijos „Dalkia“ baigiasi 2017 metais. Pagal ją visą išnuomotą šilumos ūkį VŠT turi perimti Iki 2017-ųjų balandžio 1-osios.

Nuomos sutartyje numatyta, kad ginčai tarp šalių sprendžiami derybų būdu, o nepavykus juos sprendžia arbitražas, vadovaudamasis Stokholmo prekybos rūmų arbitražo taisyklėmis.

Joje taip pat nurodoma, kad paskutiniais sutarties metais - tai yra nuo 2016-ųjų vasario - savivaldybė turės teisę skirti savo nuolatinį atstovą „Vilniaus energijoje“, kuris turės galės visą informaciją apie įmonės veiklą, įrengimus ir objektus.

Šiemet kovą VŠT pasamdė konsultantus „KPMG Baltics“, kurie turėjo įvertinti perimamo turto balansinę vertę. Nuo to priklausys, ar savivaldybė turės kompensuoti investicijas atlikusiai „Veolia“, ar „Vilniaus energija“ turės kompensuoti miestui.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS anksčiau teigė, kad perimamo turto vertė 2017 metais, įvertinus jo nusidėvėjimą ir investicijas, turi atitikti 2002 metais išnuomoto turto vertę.

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos nariui, koncerno „Icor“ vadovui Andriui Janukoniui, buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir bendrovės prezidentui bei „Icor“ akcininkui Linui Samuoliui. Jie įtariami, kad neteisėtai manipuliuojant dujų kainomis, vartotojams buvo padaryta daugiau nei 2,9 mln. eurų žalos.

Be to, Kainų komisija kaltina „Vilniaus energiją“ permokėjus už biokurą, kai bendrovė jį pirko ne biržoje, o iš „Icor“ valdomos bendrovės „Pirmoji galimybė“ (buvusi „Bionovus“).

Kainų komisija šiemet nusprendė, kad dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos kainų, 2009 metais investavus į biokuro katilo ekonomaizerį antrojoje termofikacijos elektrinėje, „Vilniaus energija“ vartotojams turės grąžinti 430 tūkst. eurų.

Kita vertus, „Vilniaus energija“ per teismą iš Vilniaus savivaldybės bando atgauti 27 mln. eurų skolos už šilumą ir karštą vandenį.

Antra pagal dydį Rusijos gamtinių dujų importuotoja Turkija pateikė tarptautiniam arbitražui ieškinį, kuriuo siekia priversti koncerną „Gazprom“ sumažinti kainą.

Apie tai pranešė agentūros „Bloomberg“ ir „Interfax“, remdamosis Turkijos energetikos ministerija.

Ankara ir Maskva dar prieš metus susitarė dėl rusiškų dujų kainos Turkijai sumažinimo, tačiau „Gazprom“ šį susitarimą ignoruoja, tvirtindamas, jog jis tiesiogiai susietas su naujo Rusijos eksporto dujotiekio „Turkish Stream“ projektu, kuris stringa.

Spalio pradžioje „Gazprom“ planuojamą dujotiekio „Turkish Stream“ pajėgumą sumažino perpus iki 32 mlrd. kubinių metrų per metus, prieš tai pristatęs per Baltijos jūrą nuteisto dujotiekio „Nord Stream“ plėtros planus.

Praėjusių metų pabaigoje Kremlius, apkaltinęs Europos Sąjungą dirbtinai trukdžius tiesti dujotiekį „South Stream“ per Juodąją jūrą, aplenkiant Ukrainą, anonsavo keturių gijų dujotiekio „Turkish Stream“ projektą, kuriuo į Turkiją ir toliau – per Graikiją, Makedoniją, Serbiją, Vengriją iki Baumgarteno dujų skirstymo centro Austrijoje – per metus būtų tiekiama 63 mlrd. kubinių metrų dujų.

Rusija privalės kompensuoti Nyderlandams nuostolius „su palūkanomis“ dėl gamtosauginės organizacijos „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“, plaukiojusio su Nyderlandų vėliava, sulaikymo 2013 metais per protestus prieš naftos ir dujų gręžinius Arktyje, paskelbė pirmadienį tarptautinis arbitražas.

Nuolatinis arbitražo teismas „nustatė, kad Nyderlandams priklauso gauti kompensaciją su palūkanomis už materialią laivui „Arctic Sunrise“ bei jo įgulai padarytą žalą“, sakoma Hagoje veikiančio tarptautinio teismo pranešime.

Minėtas laivas buvo laikomas arešte nuo 2013-ųjų rugsėjo iki 2014-ųjų rugpjūčio – Rusijos pareigūnai jį užėmė per „Greenpeace“ protesto akciją prie vienos naftos platformos Barenco jūroje ir suėmė 30 jame buvusių žmonių.

„Greenpeace“ yra nusistačiusi prieš naftos gavybą Arkties vandenyno šelfe, argumentuodama, kad tokia veikla gali sutrikdyti trapias ekosistemas mažai žmogaus veiklos paliestame arktiniame regione.

„Arctic Sunrise“ įgula ir laive buvę žurnalistai iš pradžių buvo apkaltinti piratavimu ir kelis mėnesius buvo laikomi Rusijos kalėjimuose po arešto netoli platformos „Prirazlomnaja“.

Vėliau kaltinimai buvo sušvelninti iki chuliganizmo, o aktyvistai buvo paleisti prieš prasidedant vasarį vykusiai Sočio žiemos olimpiadai.

Taikos sutartimi tarptautiniame arbitraže netrukus bus baigta viena Lietuvos byla su "Gazprom", sako buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

"Šiuo metu esame per žingsnį nuo oficialaus susitarimo su "Gazprom" dėl jų ieškinio arbitraže, kuriame jie ginčijo mūsų dujų sektoriaus reformą iš principo", - trečiadienį interviu "Verslo žinioms" teigė J.Neverovičius.

Kokiomis sąlygomis "Gazprom" rengiasi atšaukti savo ieškinį, buvęs ministras dienraščiui nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad tai "bus labai geros žinios valstybei".

UNCITRAL arbitražas prie JTO nagrinėja "Gazprom" ieškinį dėl esą Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo - "Gazprom" teigia, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, įgyvendindama "Lietuvos dujų" veiklos atskyrimą pagal Trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus.

"Gazprom" šiemet birželį pasitraukus iš "Lietuvos dujų" ir "Amber Grid" akcininkų, ginčas neteko prasmės. Lietuvos dujų sektoriaus pertvarka, kuriai "Gazprom" labai priešinosi, bus galutinai baigta spalio pabaigoje, nuo bendrovės "Lietuvos dujos" atskyrus dujų tiekimo veiklą.

Tuo metu Lietuvos Vyriausybė Stokholmo arbitraže reikalauja šalies vartotojams grąžinti apie 4,5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Vyriausybės vadovai iki šiol teigė, kad šio ieškinio Lietuva neatsiims, o galutinis sprendimas gali būti paskelbtas tik 2015-ųjų rudenį.

"Daugelis arbitražo bylų baigiamos, šalims radus protingus kompromisus, o ne paskelbus sprendimą", - "Verslo žinioms" apie galimą pastarosios bylos baigtį sakė J.Neverovičius.

Buvęs Lietuvos prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas yra teigęs, kad taikos susitarimas su "Gazprom" yra galimas, jei susitarimo sąlygos būtų geresnės nei tikėtinas bylinėjimosi rezultatas.

"Lietuvos dujos", gegužės pradžioje iš "Gazprom" gavusios apie 20 proc. dujų kainos nuolaidą, atsisakė ketinimų pateikti koncernui naują ieškinį tarptautiniam arbitražui.