Visgi jis nenurodė Izraeliui sustabdyti karinį puolimą Gazos Ruože, kaip to prašė bylą inicijavusi Pietų Afrika.

Izraelis privalo imtis „neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos teikti skubiai reikalingas pagrindines paslaugas ir humanitarinę pagalbą palestiniečių gyvenimo sąlygoms gerinti“, pareiškė Teismas sprendime

Jis taip pat pareiškė, kad Izraelis turi užkirsti kelią bet kokiam galimam genocido kurstymui.

Izraelis turi imtis „visų jam priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam ir viešam kurstymui vykdyti genocidą ir už tai nubaustų“, pareiškė TTT.

Teismas taip pat nusprendė, kad Izraelis turi stengtis apriboti žūtis ir žalą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) genocido bylą pavadino piktinančia ir sakė, kad jo šalis ir toliau darys „viską, kas būtina“, kad apsigintų.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ penktadienį pasveikino TTT sprendimą, pavadino jį svarbiu ir teigė, kad jis „prisideda prie Izraelio izoliacijos“.

„(Tarptautinio) Teisingumo Teismo sprendimas yra svarbus įvykis, kuris padeda izoliuoti Izraelį ir atskleisti jo nusikaltimus Gazoje“, – sakoma grupuotės pareiškime.

Laikinosios priemonės

Dabar Teismas nesprendė, ar Izraelis vykdė genocidą Gazos Ruože, o tik priėmė sprendimą dėl Pietų Afrikos prašymo taikyti laikinąsias priemones.

Nors Izraelis prašė teismo atmesti bylą, teismo pirmininkė Joan Donoghue (Džoan Donohju) sakė, kad 17 teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ji turi tinkamą jurisdikciją, todėl „negali patenkinti Izraelio prašymo atmesti bylą“.

Šešios laikinosios priemonės, kurių JT teismas nurodė Izraeliui imtis siekiant sumažinti civilių aukų skaičių Gazos Ruože, sulaukė plataus 17 teisėjų, tarp kurių buvo ir Izraelio atstovas, pritarimo.

Izraelio teisėjas Aharonas Barakas atskirojoje nuomonėje rašė, kad „nors esu įsitikinęs, jog genocido faktas nėra tikėtinas“, jis balsavo už dvi priemones. Jis sakė, kad prisijungė prie daugumos, nurodžiusios Izraeliui susilaikyti nuo viešo kurstymo, „tikėdamasis, kad ši priemonė padės sumažinti įtampą ir atgrasys nuo žalingos retorikos“.

Jis sakė, kad balsavo už priemonę dėl humanitarinės pagalbos užtikrinimo, tikėdamasis, kad ji „palengvins ginkluoto konflikto pasekmes labiausiai pažeidžiamiems asmenims“.

Per valandą trukusį teismo sprendimo skaitymą Hagoje Izraelis buvo kritikuojamas dėl nepaprasto jėgos panaudojimo Gazos Ruože, dėl to, kad aukščiausi pareigūnai kurstė visuomenę, dehumanizuodami palestiniečius, ir dėl dešimčių tūkstančių žuvusių ir sužeistų civilių teritorijos gyventojų.

J. Donoghue pradėjo posėdį Hagoje pažymėdama, kad Izraelio karas prieš „Hamas“ „lemia didžiules civilių aukas, plataus masto civilinės infrastruktūros sunaikinimą ir didžiosios daugumos Gazos gyventojų perkėlimą.

„Teismas puikiai supranta regione vykstančios žmogiškosios tragedijos mastą ir yra giliai susirūpinęs dėl tebesitęsiančių žmonių žūčių ir kančių“, – sakė teisėja.

Pietų Afrika sprendimu patenkinta

Pietų Afrika penktadienį pasveikino JT teismo sprendimą, kad Izraelis turėtų padaryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią bet kokiems genocido veiksmams Gazos Ruože.

„Šiandiena žymi lemiamą tarptautinės teisinės valstybės pergalę ir svarbų etapą siekiant teisingumo palestiniečių žmonėms“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

Sprendimas dėl esminio klausimo, ar gali būti, kad Izraelis vykdo genocidą, veikiausiai užtruks ne vienerius metus.

Pietų Afrika inicijavo bylą, tvirtindama, kad Izraelis pažeidžia 1948-aisiais po Holokausto pasirašytą Jungtinių Tautų genocido konvenciją.

Pretorija norėjo, kad TTT penktadienį priimtų vadinamąsias laikinąsias priemones – skubius nurodymus apsaugoti palestiniečius Gazos Ruože nuo galimų konvencijos pažeidimų.

TTT sprendžia valstybių ginčus, bet, nors jo sprendimai yra teisiškai privalomi ir negali būti skundžiami, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti. Pavyzdžiui, praėjus mėnesiui nuo invazijos į Ukrainą pradžios jis nurodė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą, tačiau nesėkmingai.

B. Netanyahu jau anksčiau užsiminė, kad nesijaustų saistomas jokios TTT nutarties.

„Hamas“ savo ruožtu nurodė, kad laikytųsi paliaubų Gazos Ruože vykstančiame kare su Izraeliu, jei TTT įsakytų nutraukti pastarajam ugnį, o žydų valstybė paisytų tokio nurodymo.

Karas Gazos Ruože prasidėjo precedento neturinčiais „Hamas“ išpuoliais spalio 7 dieną, per kuriuos Izraelyje žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiai, paremti oficialiais Izraelio duomenimis.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Atsakydamas į tai, Izraelis vykdė nesiliaujantį karinį puolimą, kurio metu, „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos ketvirtadienio duomenimis, Gazos Ruože žuvo per 26 tūkst. žmonių, iš jų apie 70 proc. moterų ir vaikų.

Tikėtina, kad šį verdiktą atidžiai stebės visas pasaulis.

Hagoje įsikūręs TTT gali nurodyti Izraeliui nutraukti karinę kampaniją Gazos Ruože, kurią sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis spalio 7 dieną.

Pietų Afrika inicijavo bylą, tvirtindama, kad Izraelis pažeidžia 1948-aisiais po Holokausto pasirašytą Jungtinių Tautų genocido konvenciją.

Pretorija nori, kad TTT priimtų vadinamąsias laikinąsias priemones – skubius nurodymus apsaugoti palestiniečius Gazos Ruože nuo galimų konvencijos pažeidimų.

TTT sprendžia valstybių ginčus, bet, nors jo sprendimai yra teisiškai privalomi ir negali būti skundžiami, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti. Pavyzdžiui, praėjus mėnesiui nuo invazijos į Ukrainą pradžios jis nurodė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą, tačiau nesėkmingai.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) jau užsiminė, kad nesijaustų saistomas jokios TTT nutarties.

„Niekas mūsų nesustabdys – nei Haga, nei Blogio ašis, nei kas nors kitas“, – jis sakė sausio 14 dieną, turėdamas mintyje Irano remiamų ginkluotų grupuočių aljansą Libane, Sirijoje, Irake ir Jemene, pramintą „pasipriešinimo ašimi“.

Teismas priims sprendimą tik dėl Pietų Afrikos prašymo taikyti nepaprastąsias priemones, o ne dėl esminio klausimo, ar gali būti, kad Izraelis vykdo genocidą, – tai užtruks ne vienerius metus.

TTT sprendimas prieš Izraelį padidintų politinį spaudimą šiai šaliai, o daugelis spėja, kad jis galėtų tapti sankcijų pretekstu.

Žydų valstybė pažadėjo sunaikinti „Hamas“ po kovotojų spalio 7 dieną surengtų beprecedenčių išpuolių Izraelio teritorijoje, per kuriuos, remiantis oficialiais izraeliečių duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 140 žmonių, daugiausia civilių.

Kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad apgultame anklave liko maždaug 132 įkaitai, įskaitant mažiausiai 28 žuvusiųjų kūnus.

Tokiomis aplinkybėmis vargu ar gali būti melagingesnis ir piktavališkesnis kaltinimas nei kaltinimas Izraeliui genocidu.

Atsakydamas į išpuolius Izraelis pradėjo nesiliaujantį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 25,7 tūkst. žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, rodo naujausi anklavo sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

„Genocido veiksmai“

Pietų Afrika galėjo paduoti Izraelį į TTT, nes abi šalys yra pasirašiusios Genocido konvenciją, o su ja susiję ginčai turi būti sprendžiami šiame teisme.

Duodama parodymus didingose Taikos rūmų salėse, esančiose toli nuo kenčiančiųjų Gazos Ruože ir Izraelyje, Pretorija pripažino, kad kaltinant Izraelį genocidu tenka „ypatinga atsakomybė“.

Tačiau PAR advokatai teigė, kad Izraelio bombardavimo kampanijos tikslas buvo „sunaikinti palestiniečių tautą“ ir privesti žmones „prie bado slenksčio“.

„Genocidas niekada nepaskelbiamas iš anksto, tačiau šis teismas turi 13 pastarųjų savaičių įrodymų, kurie neginčijamai rodo elgesio modelį ir su juo susijusius ketinimus, pagrindžiančius patikimą teiginį dėl genocido veiksmų“, – sakė advokatė Adila Hassim (Adila Hasim).

Izraelis atkirto, kad jis nesiekia sunaikinti palestiniečių tautos, ir atmetė Pietų Afrikos bylą kaip „labai iškreiptą faktinį ir teisinį vaizdą“.

„Izraelis vykdo gynybinį karą prieš „Hamas“, o ne prieš palestiniečius“, – TTT sakė vyriausiasis teisininkas Talis Beckeris (Talis Bekeris).

„Tokiomis aplinkybėmis vargu ar gali būti melagingesnis ir piktavališkesnis kaltinimas nei kaltinimas Izraeliui genocidu“, – kalbėjo T. Beckeris.

Šis nuosprendis laikomas svarbiu tarptautinio teisingumo išbandymu ir bus atidžiai stebimas visame pasaulyje.

Jungtinės Valstijos jau atmetė PAR ieškinį, o Vokietija pareiškė, kad įstos į bylą kaip trečioji šalis Izraelio pusėje, kai teismas nagrinės platesnę genocido bylą.

Berlyno pareiškimas sulaukė aštraus priekaišto iš buvusios kolonijos Namibijos, kuri Pretorijos bylą pavadino „moraliniu kaltinimu“.

Namibijos prezidentas Hage Geingobas (Hagė Geingobas) užsipuolė „Vokietijos nesugebėjimą pasimokyti iš savo siaubingos istorijos“.

„Kaltinant žydų valstybę genocidu peržengiama moralinė riba. Genocido sąvoka negali būti naudojama politiniams tikslams“, – parlamente sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežiurnė).

Praėjusią savaitę Pietų Afrika inicijavo skubią bylą TTT, tvirtindama, kad Izraelis pažeidžia 1948-aisiais po Holokausto pasirašytą JT genocido konvenciją.

Pietų Afrika nori, kad TTT nedelsdamas priverstų žydų valstybę nutraukti kovas apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo to laiko per Izraelio bombardavimus ir antžemines operacijas Gazos Ruože žuvo mažiausiai 24 448 palestiniečiai, iš jų – apie 70 proc. moterų ir vaikų.

Izraelis ir jo sąjungininkė JAV atmeta bylą kaip nepagrįstą.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) pareiškė, kad Pietų Afrikos žingsnis nėra pagrįstas. Anot jo, būtent „tie, kurie įnirtingai puola Izraelį, ir toliau atvirai ragina sunaikinti Izraelį“.

Tuo metu Vokietijos vyriausybė atmetė Pietų Afrikos kaltinimus ir pavadino juos „politiniu JT genocido konvencijos panaudojimu“, neturinčiu jokio pagrindo.

Buvusi Vokietijos kolonija Namibija išreiškė susirūpinimą dėl Berlyno pozicijos ir kritikavo jo „nesugebėjimą pasimokyti iš savo siaubingos istorijos“.

Vokietija yra atsakinga už 1904–1908 metais Namibijoje įvykdytas daugiau kaip 70 tūkst. vietinių Herero ir Nama genčių žudynes. Istorikai šiuos įvykius laiko pirmuoju XX amžiaus genocidu.

Tai, kad Keiptaunas remiasi paties Izraelio inicijuota JT konvencija dėl genocido – teisiniu atsaku į holokaustą, puikiai atskleidžia civilizuoto pasaulio principus. Tarptautiniai susitarimai turi būti aukščiau kasdienės politikos, tad teisės įrankiai visada muša abiem galais. Kitas klausimas, ar šiuo atveju apskritai esama priežasties, kodėl tą vėzdą reikėjo traukti iš teisinių ginklų saugyklos.

Galutinį verdiktą TTT brandins veikiausiai ne vienus metus, tačiau teisėjai jau artimiausiu metu gali pareikalauti iš Izraelio skubiai stabdyti operaciją Gazoje. Pelus nuo grūdų, tiesą nuo posttiesos atskirti gebanti žmonijos dalis neabejoja: į „Hamas“ valdomą teritoriją Izraelis žengė naudodamasis JT chartijoje įtvirtinta teise gintis ginkluoto užpuolimo atveju, o Izraelio politikų viešinamos citatos iš Toros – tai ne oficialus planas sunaikinti Gazą.

Lazda muša abiem galais. Savo nauju išsišokimu PAR pademonstravo ne turinti išskirtinį teisingumo jausmą (kaip neprisiminsi Keiptauno laviravimo tarp įsipareigojimų Rusijai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui, išdavusiam areštą suimti Vladimirą Putiną), bet prijaučianti blogio ašiai. Pradėjęs formuotis Rusijai užpuolus Ukrainą šis blokas ryškius kontūrus įgijo po spalio 7-ąją „Hamas“ atakos prieš Izraelį.

Pateikdamas ieškinį prieš Izraelį Keiptaunas ne tik suteikė progą kritiškai nemąstančioms minioms paskanduoti genocidu dvokiantį „Hamas“ nuostatuose įtvirtintą šūkį „From the river to the sea“, bet ir velia TTT į geopolitinį žaidimą. Kad ir koks būtų TTT sprendimas, Izraelio ryžto pagaliau sunaikinti jam mirtiną grėsmę keliančius Gazos teroristus, išlaisvinti jų laikomus įkaitus jis niekaip nepakeis. Kaip nepakeis ir blogio ašies požiūrio į civilizuotą teisinę kalbą.

„Izraelio valstybė kaltinama genocidu tuo metu, kai ji kovoja su genocidu“, – teigė premjeras.

„Teroristinė organizacija įvykdė baisiausią nusikaltimą prieš žydų tautą nuo Holokausto laikų, o dabar kažkas ateina jos ginti Holokausto vardu? Koks įžūlus įžūlumas. Pasaulis apsivertė aukštyn kojomis“, – pareiškė B. Netanyahu.

Pietų Afrikos, kurią nuo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karo skiria ištisas žemynas, teisininkai teigė, kad naujausias karas Gazos Ruože yra dešimtmečius Izraelio vykdomos palestiniečių priespaudos dalis, ir paprašė įpareigojamų preliminarių nurodymų Izraeliui, įskaitant nurodymą tuojau pat sustabdyti karinę kampaniją Gazos Ruože.

Izraelis tokius argumentus kategoriškai neigia.

TTT tikriausiai prireiks ne vienos savaitės, kol jis priims sprendimą dėl nurodymo Izraeliui sustabdyti karo veiksmus.

Per Izraelio puolimą Gazos Ruože jau žuvo daugiau kaip 23,4 tūkst. palestiniečių, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija. Teigiama, kad maždaug du trečdaliai žuvusiųjų yra moterys ir vaikai.

Per spalio 7-osios atakas, kai palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ kovotojai užpuolė kelias bendruomenes Izraelyje, žuvo per 1,1 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o dar maždaug 250 žmonių paimti įkaitais. Vėliau beveik pusė įkaitų buvo paleisti.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) paskelbė, kad Azerbaidžanas privalo sudaryti sąlygas visiems, norintiems grįžti į Kalnų Karabachą, tai padaryti „saugiai, netrukdomai ir greitai“.

Rugsėjo viduryje Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas Kalnų Karabacho regione.

Po mažiau nei parą trukusių kovų Azerbaidžanas atgavo visišką šio kalnuoto regiono kontrolę.

Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo per kelias dienas siaury Lačino koridoriumi pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Jerevanas kaltina Baku „etniniu valymu“ Kalnų Karabacho regione, o Azerbaidžanas tai griežtai neigia.

TTT taip pat pareiškė, kad Azerbaidžanas privalo leisti visiems norintiems išvykti iš teritorijos ir užtikrinti, kad joje likę žmonės „negalėtų naudoti jėgos ar būti bauginami“.

Armėnija kreipėsi į TTT su prašymu taikyti vadinamąsias laikinąsias priemones, kad priverstų Azerbaidžaną nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais „siekiama (...) iškeldinti likusius etninius armėnus iš Kalnų Karabacho“.

TTT sprendžia valstybių ginčus, tačiau, nors jo sprendimai yra teisiškai privalomi, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti.

Netrukus po to, kai 1979 metų islamo revoliucija nuvertė Vakarų remiamą šachą, Irano studentai šturmavo JAV ambasadą Teherane ir 444 dienas įkaitais laikė daugiau kaip 50 amerikiečių.

Studentai ragino išduoti nuverstą šachą, kuris buvo gydomas Jungtinėse Valstijose.

1980 metų balandį Vašingtonas mėgino išlaisvinti įkaitus vykdydamas visiškai slaptą operaciją „Erelio nagai“, kuri, susidūrusi su smėlio audromis ir mechanikos gedimais, baigėsi katastrofa.

Išlaisvinimo pajėgoms atsitraukiant, susidūrė du JAV orlaiviai ir žuvo aštuoni kariai.

Ketvirtadienį paskelbtame teismų naujienų agentūros „Mizan Online“ pranešime teigiama, kad operacijos metu JAV pajėgos „atakavo“ autobusą su keleiviais iraniečiais. Išsamesnės informacijos ten nepateikiama.

„JAV operacijos „Erelio nagai“ aukų šeimoms pateikus skundą, teismas nurodė JAV vyriausybei sumokėti 420 mln. dolerių“, – teigė „Mizan“, nepatikslindama aukų skaičiaus.

Irano žiniasklaida pranešė, kad Irano pajėgos atsitiktinai nušovė vietos Revoliucinės gvardijos vadą, kuris saugojo per operaciją amerikiečių paliktą karinę įrangą.

Praėjus penkiems mėnesiams po įkaitų krizės, Vašingtonas nutraukė diplomatinius santykius ir įvedė Teheranui embargą. Įkaitai buvo paleisti 1981 metų sausio mėnesį.

Rugpjūčio mėnesį Teherano teismas nurodė JAV vyriausybei sumokėti 330 mln. dolerių kompensaciją už „perversmo planavimą“ 1980 metais prieš besikuriančią islamo respubliką.

Ieškiniai Vašingtonui Irano teismuose pateikti po to, kai JAV teismai priteisė daugiamilijardines kompensacijas iš Teherano.

JAV Aukščiausiasis Teismas 2016 metais nurodė, kad šalyje esantis įšaldytas Irano turtas turėtų būti išmokėtas nukentėjusiesiems nuo išpuolių, dėl kurių Vašingtonas kaltino Teheraną, įskaitant 1983 metais įvykdytą JAV jūrų pėstininkų kareivinių sprogdinimą Beirute ir 1996 metų sprogimą Saudo Arabijoje.

Šių metų kovo mėnesį Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nusprendė, kad Vašingtono įvykdytas kelių Irano fizinių asmenų ir bendrovių lėšų įšaldymas buvo „akivaizdžiai nepagrįstas“. Tačiau teismas taip pat nusprendė, kad neturi jurisdikcijos atblokuoti beveik 2 mlrd. dolerių vertės Irano centrinio banko lėšų, esančių JAV.

Teheranas, kuris neigia bet kokią atsakomybę už išpuolius, dėl kurių jį kaltina Vašingtonas, teigė, kad JAV teismų sprendimais nukentėjusiesiems iš viso priteista 56 mlrd. dolerių kompensacijų.

„Mažiau nei prieš devynis mėnesius stovėjau šioje tribūnoje ir perspėjau, kad Azerbaidžanas rengia planą etniškai išvalyti Kalnų Karabachą nuo visų etninių armėnų“, – sakė Armėnijos atstovas TTT.

„Ponia Pirmininke, man labai skaudu konstatuoti, kad dabar jis jau įgyvendintas“, – pridūrė Jegišė Kirakosianas.

Procesas TTT vyksta praėjus vos kelioms savaitėms po žaibiško Azerbaidžano puolimą, kuriuo jis pirmą kartą per tris dešimtmečius perėmė ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos kontrolę.

Po žaibiškos operacijos iš Kalnų Karabacho pabėgo didžioji dauguma iš maždaug 120 tūkst. šiame regione gyvenusių etninių armėnų.

Rugsėjo pabaigoje separatistinė vyriausybė paskelbė, kad 2024-ųjų sausio 1 dieną niekieno nepripažinta Kalnų Karabacho Respublika nustos egzistuoti.

„Nors tūkstantmečius jie sudarė Kalnų Karabacho gyventojų daugumą, šiandien Kalnų Karabache beveik neliko etninių armėnų. Jei tai nėra etninis valymas, tai nežinau, kas yra etninis valymas“, – sakė J. Kirakosianas.

Dar yra laiko užkirsti kelią negrįžtamam etninių armėnų priverstiniam perkėlimui ir apsaugoti nedaugelį Kalnų Karabache likusių etninių armėnų.

Baku griežtai neigia bet kokius kaltinimus etniniu valymu ir viešai ragina teritorijos gyventojus armėnus pasilikti ir reintegruotis į Azerbaidžaną.

Azerbaidžano atstovas TTT atsakymą pateiks vėliau ketvirtadienį.

„Saugus ir greitas pabėgėlių grįžimas“

Armėnija kreipėsi į TTT, prašydama įpareigoti Azerbaidžaną „išvesti visą karinį ir teisėsaugos personalą iš visų civilinių įstaigų Kalnų Karabache“.

Jerevanas taip pat paragino šį Jungtinių Tautų teismą užtikrinti, kad Baku „susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, (...) dėl kurių likusieji etniniai armėnai būtų iškeldinti (...) arba būtų užkirstas kelias saugiam ir greitam pabėgėlių grįžimui“.

„Dar yra laiko užkirsti kelią negrįžtamam etninių armėnų priverstiniam perkėlimui ir apsaugoti nedaugelį Kalnų Karabache likusių etninių armėnų“, – sakė J. Kirakosianas.

„Šiandien jūs vis dar galite reikšmingai pakeisti padėtį vietoje“, – sakė jis teisėjams.

TTT sprendžia valstybių ginčus, bet, nors jo sprendimai yra teisiškai privalomi, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti.

Ketvirtadienį Hagoje prasidėję teismo posėdžiai yra naujausias žingsnis ilgai besitęsiančioje teisinėje kovoje tarp dviejų varžovių.

Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus JT sutartį – Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (ICERD).

Po rugsėjį įvykusios karinės operacijos Jerevanas apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją, kurios tikslas – iš Kalnų Karabacho pašalinti armėnų tautybės gyventojus.

Šis kalnuotas regionas, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, laikantys jį savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.

Visgi 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo kaip respublikos nepriklausomybę.

Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 ir antrąjį 2020 metais.

Pastarasis šešias savaites trukęs karas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį buvo dislokuotas 2 tūkst. karių taikos palaikymo kontingentas.

Tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino nepriklausoma pasiskelbusios respublikos.

Po praėjusio mėnesio Azerbaidžano operacijos Armėnijos įstatymų leidėjai žengė reikšmingą žingsnį link prisijungimo prie kito svarbaus Hagoje įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT).

Šie Jerevano ketinimai papiktino istorinę Jerevano sąjungininkę Maskvą, pavadinusią juos itin priešiškais.

Kremlius sukritikavo Armėnijos žengtą žingsnį link prisijungimo prie TBT, kuris yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

„Rusija nėra aukščiau įstatymo. Ji turi būti patraukta atsakomybėn“, – Jungtinių Tautų teismui sakė Ukrainos atstovas Antonas Korynevyčius, Taikos rūmuose Hagoje sėdėjęs vos už kelių metrų nuo savo oponentų iš Rusijos.

„Jūs turite galią paskelbti, kad Rusijos veiksmai yra neteisėti, kad jos tęsiami pažeidimai privalo būti nutraukti, kad jūsų nurodymai turi būti vykdomi ir kad Rusija privalo atlyginti žalą“, – kalbėjo jis teisėjams.

Netrukus po 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Kyjivas padavė Rusiją į TTT, siekdamas kovoti su priešiška kaimyne visais frontais – teisiniais, diplomatiniais ir kariniais.

Kyjivas argumentuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rėmėsi tariamu genocidu prieš prorusiškus žmones Rytų Ukrainoje kaip viena iš priežasčių, dėl kurių Kremliaus pajėgos įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ukrainos teigimu, taip piktnaudžiaujama 1948 metais priimta Jungtinių Tautų konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui, kurią pasirašė ir Kyjivas, ir Maskva.

„Ar tikrai valstybė gali piktnaudžiauti Genocido konvencija, kad pateisintų užkariavimo karą?“ – klausė A. Korynevyčius.

„Pasaulio labui reikia pasakyti „ne“, kad tarptautinė teisė nebūtų paversta žmogaus teisių pažeidimų ir naikinimo įrankiu“, – pridūrė jis.

Praėjusių metų kovą priimtame preliminariame sprendime TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti invaziją. Tačiau Maskva paprieštaravo šiam sprendimui, sakydama, kad Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo šioje byloje.

„Rusijos nepaklusnumas taip pat yra išpuolis prieš šio teismo autoritetą. Kiekviena raketa, kurią Rusija paleidžia į mūsų miestus, paleidžiama nepaisant šio teismo“, – sakė A. Korynevyčius.

Šiuo metu Taikos rūmuose vykstančiuose posėdžiuose daugiausia dėmesio skiriama aiškinantis, ar TTT turi jurisdikciją. Rusijos teisininkų komanda pirmadienį teigė, kad byla turėtų būti atmesta.

Maskva kelia klausimą – jei Kyjivas neigia genocido Rytų Ukrainoje faktą, kodėl teismas apskritai svarsto bylą pagal Genocido konvenciją.

Trečiadienį teismo salėje kalbės ne tik abiejų kariaujančių šalių, bet ir 32 Ukrainos sąjungininkių atstovai.

Tarptautinis Teisingumo Teismas buvo įsteigtas ginčams tarp šalių spręsti, tačiau negarsėja savo darbo sparta. Tikėtina, kad teismui prireiks kelių mėnesių vien tam, kad nuspręstų, ar gali nagrinėti bylą. Jo sprendimai yra privalomi, nors jis neturi galimybės jų vykdyti.

Teheranas apkaltino Otavą „tariamais jo imuniteto pažeidimais“, padarytais taikant įvairias teisines, politines ir diplomatines priemones, susijusias su 2012 metų teroro aktų sąrašu, sakoma Hagoje įsikūrusio tribunolo pareiškime.