Pasak jo, Lietuvos karininkija ilgą laiką naudojosi 1886 m. iškilusiu kampiniu Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus pastatu. Tačiau apie 1930 m. buvo nuspręsta, kad šis pastatas neatitinka karininkijos poreikių.
Nutarta skelbti tarptautinį konkursą reprezentaciniams rūmams šalia esančiame sklype statyti. Tačiau tuo pačiu karininkai išreiškė pageidavimą, kad pastatą projektuotų lietuvis architektas, kad būtų naudojamos tik lietuviškos medžiagos.
„Todėl sienų puošyboje naudotas vadinamasis rankų darbo marmuras. Jis buvo gaminamas iš akmens miltų“, – užsiminė R.Žukas.
1931m. buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, sulaukta per 30 pasiūlymų. Konkursą laimėjo estų architektai Elmarkas Lohkas ir Herbertas Johansonas. Remiantis šiuo projektu, tolesnis projektavimą vykdė Vladimiras Dubeneckis ir Stasys Kudokas.
Pastatas statytas dvejus metus, iškilmingai atidarytas 1937 m. Pasak R.Žuko, būtent S.Kudoko, mėgusio antiką, renesansą nuopelnas yra tai, kad rūmų interjero puošyboje atsirado šių epochų detalių. S.Kudokas sukūrė ir art deco puošybos elementus su lelijos motyvais.
Karininkų ramovė garsėja vienu įspūdingiausių tarpukario interjerų, kuriame išlikę daug autentikos.
Tarpukariu čia galėjo lankytis tik karininkai, o papietauti veikusiame restorane buvo įleidžiami ir valdininkai. Restorano salę gerai žino ir daugelis kauniečių – ilgą laiką čia veikė viena pirmųjų miesto picerijų. Dabar ši salė tuščia – laukia remonto.
Antrajame, reprezentaciniame, aukšte esanti Didžioji salė mena čia vykdavusius prabangius tarpukario laikų balius. Svarbiausias jų – minint Lietuvos kariuomenės dieną – lapkričio 23 d. Jame dalyvaudavo ir prezidentas, kuris tuo metu buvo ir vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas.
„Dalyvauti baliuje atsieidavo didžiulius pinigus. Karininkams reikėjo vilkėti paradinę uniformą, jų žmonos sukneles siūdavosi. Ta pačia suknele damos dalyvaudavo tik viename baliuje – kitam baliui reikėdavo naujos. Skaičiuojama, kad vienas balius karininkui su žmona atsieidavo apie 500 litų“, – pasakojo R.Žukas.
Autentiški interjerai išsaugoti ir Vytauto Didžiojo menėje, kurią puošia vieno garsiausių tarpukario baldininkų Jono Prapuolenio baldai, priėmimams skirtoje Mažojoje salėje su Petro Kalpoko tapytais didžiųjų kunigaikščių paveikslais, ir Prezidento kambaryje su Geraldo Bagdonavičiaus baldais.
