Aplinkos apsaugos departamento atstovė Laima Grižaitė pakomentavo, ar aplinkosaugininkai nepermokėjo už taršos tikrinimo aparatus.

– Kiek ir kokių aparatų pirkote? Ir už kiek?  

– Pirkome du aparatus. Išmetamųjų dujų analizatorius. Vienas – benzininiam varikliui, kitas – dyzeliniam varikliui ir priedus. Į komplektaciją įėjo dar įkrovimo baterija, vežimėlis ir sūkių matuoklis. Bendra viso komplekto kaina – 13 310 eurų su PVM.

– Tai čia ne vienas aparatas atskirai, o ir benzininio, ir dyzelinio, ir dar priedai?

– Benzininio variklio analizatorius – šiek tiek brangesnis ir kainavo 5 200 eurų su PVM. O dyzelinio variklio – nepilnai 5 tūkst. su PVM. 

– Suma apie 10 tūkst. eurų. Dar 3 tūkst. kainavo priedai, ar ne? Kokie tai priedai?  

– Iš priedų brangiausias buvo sūkių matuoklis, kuris bene 2,5 tūkst. kainavo. Įkrovimo baterija ir vežimėlis, nes aparato nepaneši, reikia atsivežti prie tikrinimo vietos. Tai tas vežimėlis dar kainavo.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip pirkote aparatus? Internete ieškojote ar kažkas atėjo ir pasiūlė? 

– Prieš vykdydami pirkimus pasižiūrėjome orientacinę kainą, bet vykdėme kaip įprastai, vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu pagal mažiausią kainą, kuri buvo pasiūlyta tiekėjo.  

– Ar tai ir buvo mažiausia kaina, kurią vienas iš tiekėjų pasiūlė?  

– Taip, raštu atsiuntė mažiausią kainą.  

– Ar į kainą įskaičiuota jų priežiūra?  

– Taip, kaip ir įprasta tokiais atvejais.  

– Ar pardavėjas atliks aparato techninę priežiūrą? 

– Techninį palaikymą.  

– Ar planuojate įsigyti daugiau tokių aparatų komplektų?  

– Taip, ketinama įsigyti, nes aplinkos apsaugos departamente yra penkios valdybos, kurios vykdys šiuos tikrinimus. Norime užtikrinti, kad jos visos turėtų po tokį komplektą.  

– Ar nepermokėjote?  

– Manau, kad ne.  

„Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus. Pagrindinis dabar reikalas surasti paveikias priemones, kaip mes Lietuvoje galėtume mažinti taršą azoto oksidais, ypač fokusuojantis į priemones, orientuotas į kelių transportą“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete pareiškė viceministrė Raminta Radavičienė.

„Su tokiu automobilių parko asortimentu, tokiu amžiumi vargiai, ar galime turėti šuolį“, – pridūrė ji.   

R. Radavičienė sako, kad Lietuva gali sulaukti baudų už įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) nevykdymą: „Grėsmė yra reali“.

Ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pripažįsta, kad taršos azoto oksidais mažinimo tikslai „kol kas sunkiai įkandami“.

„2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus“, – prognozavo jis.  

2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus.

 

V. Auglio teigimu, privačių lengvųjų automobilių parkas senėja ir jau siekia „16 metų su viršumi“, sunkaus transporto – 23 metus, tolimojo transporto – 9 metus. Jis neatmeta, kad reikės grįžti prie diskusijų dėl taršos mokesčio įvedimo.  

„Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį“, – komitete teigė jis.

Ministerija numato griežtinti oro kokybės reikalavimus, numatyti senesnio kaip 20 metų bešeimininkio transporto pripažinimo atliekomis ir utilizavimo tvarką: „Poveikis nedidelis, bet kiekviena taršos mažinimo priemonė generuoja bendrą rezultatą“.

V. Auglio teigimu, griežtės ir reikalavimai automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose dažomos transporto priemonės.   

Tarša oksidais nesiekia pusės įsipareigojimo

Lietuva aplinkos taršą azoto oksidais yra įsipareigojusi sumažinti iki 48 proc. 2020 metais ir iki 51 proc. 2030 metais, tačiau realus rodiklis dabar siekia 23,9 proc. 

Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį.

 

Pasak R. Radavičienės, lakiųjų organinių junginių, amoniako, kietųjų dalelių išmetimai į aplinką kontroliuojami ir atsilikimas nuo įsipareigojimų yra mažesnis nei tarša azoto oksidai. 

Ministerijos duomenimis, 2021 metais azoto oksidai sudarė apie 55 proc. teršalų, kuriuo į aplinkos išmetė kelių transportas.

„Sunkusis transportas jau daugiau kaip 50 proc. – beveik 60 proc. sudaro, lengvas – mažiau“, – pabrėžė V. Auglys.

Azoto oksidais, be kelių transporto, aplinką teršia statybos sektorius, elektros ir šilumos gamintojai, stacionarus kuro deginimas pramonėje.   

2020 metais Lietuva įvykdė sieros dioksido taršos mažinimo įsipareigojimą ES – priartėta prie 2030 metų rodiklių.

„Su sieros dioksidais tvarkomės neblogai“, – teigė V. Auglys.

Komitetas prašo į diskusijas dėl taršos mažinimo aktyviau įsilieti Susisiekimo, Ekonomikos bei Žemės ūkio ministerijas – kaip jos įsivaizduoja savo sektorių transformaciją ir investicijas į jį, kad būtų pasiekti 2030 metų tikslai.   

„Mums tai būtų papildoma pagalba“, – teigė R. Radavičienė.

Europos Komisija Lietuvą yra įspėjusi dėl nevykdomų įsipareigojimų dėl taršos azoto oksidais mažinimo, lapkritį komisija nurodė per du mėnesius imtis veiksmų, nes kitu atveju pažeidimo byla bus perduota ES Teisingumo Teismui.

Kelių transportas išmeta apie 40 proc. viso Europoje išmetamo azoto oksido. 80 proc. šio kiekio tenka dyzeliniams automobiliams, kurie sudaro beveik pusę naujų automobilių parko ES. Savo ruožtu benzininiai automobiliai neviršija leistinų azoto oksido normų.

Seimas ketvirtadienį didele balsų dauguma priėmė atitinkamas trijų – Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas.

Pakeitimų iniciatoriaus Laisvės frakcijos atstovo Kasparo Adomaičio teigimu, tai istorinis lūžis pakuočių tvarkyme.

„Pagaliau pareikalausime perdirbti 100 proc. pakuočių, nes dabar matome perkrautus konteinerius, degančias atliekų tvarkymo įmones“, – prieš balsavimą Seimui teigė parlamentaras.  

K. Adomaitis BNS anksčiau yra sakęs, kad dabar surenkama apie 1,5 mln. eurų taršos mokesčio už neperdirbtas pakuotes, o po pataisų priėmimo tikimasi surinkti maždaug 20 mln. eurų.

„Taip yra, nes taršos mokesčio tarifas iš tiesų mažinamas, bet taršos mokesčio bazė smarkiai išplečiama. Jei iki šiol reikėdavo perdirbti tik apie pusę plastiko pakuočių, kad visai nemokėtum mokesčio, tai po pakeitimų reikės perdirbti 100 proc. – visas plastiko pakuotes, kad galėtum jo nemokėti“,  – BNS aiškino K. Adomaitis.  

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisoms. Galutinis balsavimas numatytas kitame posėdyje. 

Pasak pataisų iniciatoriaus Laisvės frakcijos atstovo Kasparo Adomaičio, dabar daug pakuočių tiesiog sudeginama, todėl pataisoms įsigaliojus jas apsimokės perdirbti.

„Plastikas yra puiki medžiaga pakavimui, bet dabar nėra paskatų gaminti tokias pakuotes, kurios būtų tinkamos perdirbti, o mes įvesdami platesnį mokestį už aplinkos teršimą sukuriame paskatas, kad nebeperdirbti plastiko pakuočių nebeapsimokės“, – teigė jis.

Pasak parlamentaro, daugelis Europos šalių yra nusistačiusios griežtesnę tvarką.  

„Jos ne tik reikalauja perdirbti plastiko pakuotes, bet ir pakuotes gaminti iš jau perdirbto plastiko. Mes einame šiek tiek paprastesniu verslui keliu“, – kalbėjo K. Adomaitis.

„Labai blogai. Kainos keliamos, o alga tai vietoje stovi. Valdžia apie žmones negalvoja“, – teigė pašnekovas.

„Nesąmonė“, – porino kitas užkalbintas praeivis.

Tiesa, kai kurie vairuotojai akcizų didinimui pritaria.

„Normalu. Mes kažkaip vis tiek turime pasiekti tą Europos Sąjungos lygį“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimas pritaria Aplinkos ministerijos teiktam akcizų įstatymo projektui. O po dviejų metų prisidės ir naujas mokestis už anglies dvideginį. Kurios kuro ir degalų rūšys brangs?

„Anglis, koksas, lignitas (rusvoji anglis), dyzelinas, benzinas – visas iškastinis kuras, nuo kurio mes jau ilgą laiką esame priklausomi“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Teigiama, kad Seimo komitetuose svarstant šį siūlymą dalyvavo daug verslo atstovų, kurie priešinosi tokiam įstatymui.

„Mūsų nuomonė buvo, kad negalima didinti, kad nereikia didinti. Sakėme, kad reikia pristabdyti ir tą CO2 variantą, nes šiuo metu ekonominė situacija šalyje yra labai nestabili ir to stabilumo nenusimato artimiausioje ateityje“, – sakė lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Sprendimą kritikuoja ir opozicija.

„Šiandien mes matome susiklosčiusią nepalankią ir ekonominę situaciją, Lietuva – recesijoje. Neaišku, kada pasibaigs tas smigimas. Toks požiūris skatina mums labai draugiškų sąjunginių valstybių ekonomiką“, – šypsenos neslėpė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Vežėjai neslepia – brangstant degalams, kils ir paslaugų kainos. 

„Supraskime, kad didindami degalų akcizą, mes didiname paslaugų ir prekių kainas. Mes tikrai kelsime įkainius. O tie, kurie nebeišgalės dirbti, tiesiog užsidarys“, – komentavo „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.

Supraskime, kad didindami degalų akcizą, mes didiname paslaugų ir prekių kainas.

 

Degalų į kaimynines šalis piltis esą važiuos ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. Tad esą rinkdama mokesčius, Lietuva praras milijonus pajamų. 

„Žmonėms visai nesudėtinga pervažiuoti sieną ir užsipilti degalų. Jau dabar ten jie pigesni. Tai, be abejo, važiuosime ten piltis“, – aiškino A. Burba.

„Mes kursime ekonomiką, kuri yra gerokai daugiau pinigų duodanti, negu vilkikas, kuris ten pasienyje užsipilinės degalus. Ir čia yra Lietuvos ateitis, o ne dirbtinai skatinti kuo pigesniais importinės arabiškos arba rusiškos naftos kuro užpylimais“, – savo nuomonę išsakė aplinkos ministras.

Lietuvoje dabartinis 372 eurų dydžio dyzelino akcizas nuo kitų metų didės iki 466 eurų. O nuo  2025-ųjų – iki 500 eurų tūkstančiui litrų. Lietuvos degalų akcizai bus didžiausi Baltijos šalyse. Vežėjų atstovai jau kreipėsi į prezidentą.

„Prašome prezidento vetuoti tą įstatymą ir sėstis kalbėtis apie priemones, kurios realiai sumažina taršą. Mokestis niekaip nesumažins taršos“, – kategoriškai kalbėjo A. Burba.

Už akcizų įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai. Prieš buvo 39, o 20 – susilaikė.

– Paaiškinkite, koks tai mokestis ir kaip jis gali atpirkti mūsų nuodėmes?

– Na, apie tą „nuodėmės mokestį“ pirmą kartą išgirdau Lietuvoje. Europos Parlamente tokios nesąmonės niekas nesakė. Nežinau, ką norėjo pranešti šios frazės autorius. Iš tiesų mokestis veikia nuo 2005 metų ir vadinasi emisijos taršos leidimai. 2005-aisiais, kai tapo aišku, kad reikia kažkaip kovoti su klimato kaita. Tad čia – nieko naujo. Šiame įstatyme yra kita naujovė. Iki tol įmonėms buvo suteikiami taršos leidimai, kiek taršos gali išmesti. Jei išmesdavo daugiau, jie galėdavo biržoje pirkti papildomus leidimus, bet jei sutaupo, – juos parduoti, tokiu būdu išlošdami – turėti papildomų pajamų. Iki 2012-ųjų tie leidimai apskritai būdavo nemokami. Gaila, kad 2020 metų Audito komiteto tyrimas rodo, kad 90 proc. tų nemokamų leidimų buvo suteikta tiems, kurie padaro 90 proc. taršos. Šis mechanizmas tarsi leisdavo ir teršti. Dabar atsirado dalykas, apie kurį kalba visas pasaulis, – pirmą kartą įjungtas naujas – pasienio taršos – mechanizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką tai reiškia?

– Europos Sąjunga (ES) turi labai aukštus aplinkosaugos standartus. O tai reiškia, kad mūsų pramonei tai yra papildomas smūgis, nes, palyginus su kitais, ji – ne tokia konkurencinga. Prekės – automatiškai brangesnės. Natūraliai iškyla du dalykai. Pirma yra tai, kad mes importuojame prekes iš tų šalių, kurios neturi tokių aukštų aplinkosaugos standartų. Tokių, kaip Kinija ar Indija. Taigi jau turime taršą. Antras dalykas, mūsų pramonė išsikelia į tas šalis. Ir pirmą kartą sugalvotas naujas pasienio emisijos mechanizmas, dar vadinamas CO2 importo mokestis. Jeigu trečiosios šalys nesilaiko tų ES aplinkosaugos standartų, įveždamos, t. y. importuodamos savo prekes į Europą, privalės mokėti mokestį, kuris gali būti ir labai didelis. Ką mes turime? Iš vienos pusės pasipildo ES biudžetas. Taigi mes turime lėšų verslui ir namų ūkiams, nes tie pinigai skirti socialinio perėjimo, arba pertvarkos fondui. Kažkas čia pavadino „nuodėmės mokesčiu“, bet tai yra tiesiog taršos mokestis. Neteršk ir nereikės jo mokėti.

Pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis.

– Tai kol kas tas mokestis guls ne ant gyventojų pečių, o ant verslo?

– Tai jis ir gulėjo ant verslo. Ne tik gulėjo, verslas galėjo iš jo ir išlošti, kaip minėjau. Jeigu įmonė nėra tarši, ji gali kažkam parduoti savo taršos leidimus.

– Kas nutiks su tokiomis didelėmis įmonėmis, kaip „Achema“, „Orlen Lietuva“ ar „Akmenės cementas“?

– Mano supratimu, jie kaip tik turėtų išlošti, todėl kad iš trečių šalių pigių trąšų atvežti neišeis. Teks primokėti iki tų standartų, kurie iškelti tam pačiam azotui. Ir jeigu mes kalbėtume apie tą dokumentą, tai 75 proc. pinigų eis į tą socialinį pertvarkos fondą. Kitas dalykas, tokias diskusijas reikia pradėti ne nuo vargstančio verslo, apie kurį Lietuvoje visi kalba, kaip apie demencija sergančią bobutę. Tie, kurie mato galimybes, tie ir laimės.

– Ar neatsitiks taip, kad tos trečiosios Azijos šalys, taip pat JAV ar ta pati Rusija pasinaudos šia situacija? Kas patikrins, kaip, tarkim, kinai laikosi tos tvarkos, ar atitinka tuos ES aplinkosaugos reikalavimus?

– Nuoširdžiai pasakysiu, čia tas atvejis, kai tikrai nežinau. Bet daug rimtesnė problema, apie kurią buvo daug diskutuojama, tai – mūsų santykiai su JAV, kurie mums dėl daugelio dalykų yra labai svarbūs. Amerika kol kas ganėtinai griežtai kalba apie tą importo mokestį, nes didele dalimi tai susieta su plienu. Va čia yra įtampos židinys. Bet vėlgi, pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis. 

„Mokestis reiškia pinigus, o pinigų Aplinkos ministerijai nereikia. (...) Neteiksime automobilių taršos mokesčio. Buvo bandymas, jis buvo atmestas. Mes taršos problemas spręsime, bet kitomis priemonėmis“, – portalui sakė ministras.

Jis teigė, kad pasiūlymą dėl tokio mokesčio galėtų teikti Susisiekimo arba Finansų ministerijos.

„Aš pabandžiau, jokia paslaptis. Jeigu sieki rezultato, nebūtinai tai yra per mokesčius. Mes turime kitų reguliacinių priemonių: griežtinti standartus, žiūrėti į tuos, kurie neprižiūri savo automobilio, į tai mes susikoncentruojam“, – sakė S. Gentvilas.

Seimas šiemet sausį atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.

Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų perpus mažesnis, o visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais.

Šiemet per penkis mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 123,4 tūkst. automobilių, iš kurių 31,8 tūkst. buvo netaršūs, nes išmetamo CO2 kiekis neviršijo 130 gramų kilometrui. Pernai tuo pačiu metu registruota 131,1 tūkst. automobilių, iš kurių 35,3 tūkst. neviršijo nustatytos ribos.  

„Regitros“ atstovės spaudai Emilijos Bardauskienės teigimu, tai, kad šiemet netaršių automobilių mažiau, greičiausiai susiję su tuo, jog smarkiai išaugo laikinos registracijos poreikis.

„Automobiliams išduodami vadinamieji tranzitiniai numerio ženklai, kurie yra skirti išvežti automobilį iš šalies. Tokiais atvejais registracijos mokestis nėra taikomas. Kelis kartus išaugęs laikinos registracijos paslaugų poreikis siejamas su ukrainiečiais, kadangi Ukraina jau kurį laiką laikinai netaiko muito mokesčių į šalį įvežamoms transporto priemonėms“, – BNS aiškino ji.

Netaršūs automobiliai sudaro vidutiniškai 25,8 proc. per mėnesį registruojamų transporto priemonių – tokių automobilių į gatves kas mėnesį šiemet išrieda po 5-7 tūkstančius.

Tokiais atvejais registracijos mokestis nėra taikomas.

Taršos mokesčio šiemet surinkta 12,63 mln. eurų – maždaug tiek pat, kiek ir pernai sausį-gegužę, kai surinkta 12,42 mln. eurų.  

Automobilių registracijos arba taršos mokestis, kuris Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos, mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.  

Šiemet iš taršių automobilių savininkų planuojama surinkti apie 30 mln. eurų mokesčio.   

Neapgalvotas siūlymas?

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas sakė, kad socialdemokratai šiam mokesčiui nepritars.

„Mes dar nediskutavome dėl šitų pataisų, bet akivaizdu, kad negalėsime pritarti. Tai, kas vyksta, ir tas pataisas galėčiau pavadinti visiška valdžios desperacija. Pirmiausia, baiminamasi dėl iš Europos Komisijos gresiančių milijoninių baudų. Antras dalykas, jie vis tiek ieško varianto, kaip tą taršos mokestį reikėtų integruoti ir įgyvendinti savo Vyriausybės pažadus ir programą, kad toks mokestis atsirastų“, – sakė L. Jonauskas.

Jis paaiškino, kuo šis pasiūlymas netinkamas.

Automobilis yra būtinybė, bet mūsų valdantieji to nesupranta.

„Mes kalbėjome apie senesnį taršos mokestį, kad jame trūksta logikos, trūksta racionalių argumentų, kad automobilis, važiuojantis 100 km ir 50 tūkst. km per metus, kainuos tiek pat, o šiuo atveju CO2 dedamoji šiek tiek turi daugiau logikos. Tačiau yra visiškai nepaisoma faktų, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje – jei ten yra sumažintas PVM degalams ir žmonės, važiuodami maisto produktų apsipirkti, prisipila pilnus bakus, tai vis tiek teršia Lietuvoje, o už tą taršą nebus mokama. Mes kalbame apie tai, kad taršos mokestis yra skirtas kovoti su tarša, o ne surinkti papildomas pajamas į biudžetą, bet ir šita versija yra neteisinga ir ne iki galo apgalvota“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Valdantieji kritikos negirdi. Buvo labai aiškiai komunikuojama ir prieš tai, kritikuojant taršos mokestį. Nors tam tikros ministerijos sakė, kad negirdi kritikos, bet galbūt labai prastai klausėsi. Pagrindinė kritika ir buvo ta, kad žmonės, neturėdami kitų alternatyvų, vis tiek sukandę dantis mokės tą taršos mokestį, bet pokyčio taršos klausime nebus jokio. Mes kalbame apie tai, kad pirmiausia turėtų atsirasti infrastruktūra“, – teigė L. Jonauskas.

Pateikė alternatyvų

Pasak L. Jonausko, nemokamas viešasis transportas valstybei ir gyventojams apsimokėtų.

„Turėtų būti alternatyvos, kaip žmogus galėtų važiuoti kitaip, kad jis išvengtų to taršos mokesčio ir kad jam nereikėtų mokėti prabanga virstančio kuro mokesčio ir t. t. Šioje vietoje yra tokios alternatyvos kaip nemokamas visuomeninis transportas. Estija jau seniai padarė nemokamą visuomeninį transportą savivaldybėse, ir puikiai džiaugiasi, mažėja ir tarša, ir kamščiai, žmonėms patogu nuvažiuoti. Esu skaičiavęs, kad Vilniuje tai galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų per metus – tai nėra dideli pinigai. Per klimato kaitos programą iš Aplinkos ministerijos yra finansuojama aibė visokiausių programų, įvairių paskatų ir t. t., kuriuos apjungus galima bent jau sostinėje apmokėti alternatyvą“, – tikino pašnekovas.

Ieško varianto, kaip tą taršos mokestį reikėtų integruoti ir įgyvendinti savo Vyriausybės pažadus ir programą, kad toks mokestis atsirastų.

„Automobilis yra būtinybė, bet mūsų valdantieji to nesupranta. Kitos savivaldybės jau ir savo jėgomis bando išspręsti tą klausimą. Tiek Mažeikiai, Skuodas, Rokiškis, kitos savivaldybės jau padarė nemokamą visuomeninį transportą žmonėms savivaldybės ribose, miesto susiekimui. Tai reiškia, kad yra ne tik vizija, bet ir skaičiavimai, kodėl tai daryti apsimoka. Jeigu žmonėms bus alternatyva, nereikės iš miesto galo važiuoti į miesto centrą su savo automobiliu (jei tik tam automobilis yra skirtas), nereikės mokėti už automobilio eksploataciją, kurą, tepalus, draudimus ir t. t., žmogus iš tikrųjų pagalvos, kam reikalingas tas teršiantis automobilis, kada aš galiu sėsti į švarų, greitą, patogų, elektrinį, neteršiantį visuomeninį transportą ir nemokamai keliauti?“ – šnekėjo L. Jonauskas.

Jis prakalbo ir apie elektromobilius.

„Lygiai taip pat yra ir su kita alternatyva, t. y. elektromobilių įkrovimu. Mes Seime esame prisiėmę klimato kaitos darbotvarkę, kuri galioja iki 2030 m., ten kalbame apie tai, kaip valstybė palaipsniui turėtų pereiti prie elektromobilių. Esame užsibrėžę, kad nuo 2030 m. 50 proc. registruojamų automobilių turėtų būti elektromobiliai. Tačiau yra vienas labai paprastas klausimas: kur daugiabutyje gyvenančiam žmogui tokį automobilį krauti?“ – sakė Aplinkos apsaugos komiteto narys.

„Yra ir statybų techninis reglamentas, ir savivaldybių programos, kuriuose daugiabučių namų gyventojai skatinami remontuotis, tvarkytis kiemus, pasistatyti užtvarus ir  t. t. Ten ir turi atsirasti tos naujos mados – ten numatytas nemažesnis tam tikras elektromobilių įkrovimo vietų skaičius ir t. t. Jeigu valdžia nepasirūpins reglamentavimu, jeigu nebus sukuriamos alternatyvos skiriant tam finansavimą, tai tas taršos mokestis, koks buvo anksčiau siūlomas, koks yra ir dabar siūlomas, neprisidės absoliučiai prie taršos mažinimo, jis tik bus priemonė susirinkti daugiau pinigų į biudžetą“, – tvirtino L. Jonauskas.

Kaip BNS sakė premjerės patarėjas Dalius Krinickas, penktadienį su aplinkos ir susisiekimo viceministrais apsitarta dėl „tolesnės eigos, kad nereikia pamiršti to klausimo“.

„Kol kas Vyriausybė negrįžta prie šio klausimo svarstymo, kai grįš, bus šiek tiek daugiau aiškumo, dabar nekalbėjome apie jokią apimtį, ar kažką reikia taisyti, ar nereikia. Pasikalbėjome darbo tvarka, kad toks projektas yra likęs ir kad reikia pasižiūrėti, ar judam, ar nejudam ir kuriuo keliu einame“, – BNS sakė patarėjas.    

„Institucijos turi įsivertinti pateiktas pastabas. Kai turėsime įvertinimą, tada bus matyti ir Vyriausybė turės kažkaip apsispręsti“, – pridūrė D. Krinickas. 

Seimui sausio viduryje nepriėmus svarstyti automobilių taršos mokesčio pataisų, jas inicijavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas tada tvirtino, kad dėl mokesčio ateities bus tariamasi su Vyriausybe, bet neatmetė galimybės ir nieko netaisyti: „Jei net nenorima pradėti diskusijos, tai gal neverta eikvoti laiko“.  

Pernai iš taršių automobilių mokesčio į valstybės biudžetą surinkta 31,76 mln. eurų, rodo „Regitros“ duomenys. Jis buvo apskaičiuotas 335,7 tūkst. automobilių, iš jų 86,5 tūkst. nebuvo pritaikytas, nes tarša neviršijo reikalavimų – CO₂ kiekis nebuvo didesnis negu 130 gramų kilometrui.

„Regitros“  Komunikacijos skyriaus atstovė Emilija Bardauskienė BNS sakė, kad antroje 2021 metų pusėje nežymiai sumažėjo automobilių, neviršijusių 130 gramų kilometrui ribos.

„Tai gali būti susiję su tuo, jog sutrikus automobilių tiekimo grandinėms itin sumažėjo naujų transporto priemonių pasiūla –  pirkėjams naujų automobilių, kurie yra mažiau taršūs, tenka laukti net keletą mėnesių, todėl jie verčiau renkasi naudotus“, – BNS sakė ji.