T.Šliažaitė pastebi, kad pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, susitvarkius su stresu, jos konsultuojamų žmonių sveikata pagerėja. Patarimų mitybos ir gyvenimo būdo klausimais pas Tautvilę savo pacientus atsiunčia ir medikai.
– Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinės ligos kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai. Gydytojų teigimu, jų būtų galima išvengti pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą. Ką rodo jūsų praktika: kiek žmonėms, besiskundžiantiems lėtiniais skausmais, lėtiniais uždegimais, tai gali padėti?
– Mityba, gyvenimo būdo pakeitimas yra pirmosios priemonės, kurias reikėtų naudoti, jei mus kamuoja lėtiniai susirgimai ar kiti sveikatos negalavimai. Kalbant apie tokius lėtinius susirgimus kaip cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolis arba padidėjęs kraujo spaudimas, jie mus lydi nepriklausomai nuo metų laikų. Šių ligų atveju mityba yra nepaprastai reikšmingas dalykas. Anglijoje nemažai kardiologų pas mane siunčia savo pacientus, kurių cholesterolis padidėjęs. Čia jau nebe vaistais bandoma spręsti šią problemą, o keičiant mitybą. Tam pasitelkiami ir mitybos specialistai. Tas pats galioja ir antro tipo cukriniam diabetui, kuriuo dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės: pakeitus mitybą, cukraus kiekis kraujyje dažniausiai savaime susireguliuoja ir žmogus vėl jaučiasi sveikas.
Imuninio pobūdžio lėtiniams susirgimams, tokiems kaip reumatoidinis artritas, hašimoto tiroiditas (viena iš skydliaukės uždegimų rūšių – red.past.), egzema, šienligė, psoriazė, mityba taip pat turi nepaprastai didelę įtaką, kaip ir streso reguliavimas. Dažniausiai keičiantis gyvenimo būdui, padidėjus stresui, šios ligos gali dar labiau suaktyvėti.
Mes labai dažnai girdime apie vėžio grėsmę. Tai iš tiesų grėsminga liga. Tačiau dažniausiai sergama ne vėžiu, o lėtiniais uždegimais, kurie blogina mūsų gyvenimo kokybę.
Deja, įvairūs lėtiniai susirgimai šiuo metu yra didžiausia epidemija pasaulyje. Mes labai dažnai girdime apie vėžio grėsmę. Tai iš tiesų grėsminga liga. Tačiau dažniausiai sergama ne vėžiu, o lėtiniais uždegimais ir kitais lėtiniais susirgimais, kurie blogina mūsų gyvenimo kokybę.
– Įvairūs lėtiniai uždegimai dažniau būdingi antsvorio turintiems žmonėms?
– Vienareikšmiškai taip. Kai į mane konsultacijos kreipiasi žmogus, net tais atvejais, kai jis nenori mesti svorio, aš visada klausiu jo svorio. Tam, kad suprastume, ar vien dėl savo svorio į mane kreipęsis žmogus nepapuola į rizikos grupę. Kūno masės indeksas (KMI) nėra visiškai tikslus rodiklis. Kartais žmogus būna labai raumeningas, ir tai gali iškreipti KMI rezultatus. Būtent dėl šios priežasties aš visada vertinu ir tai, ar žmogus neturi papildomų kilogramų alink juosmenį. Nes būtent čia susikaupę kilogramai kelia papildomą riziką susirgti cukriniu diabetu, problemų dėl širdies ar kraujagyslių ar net padidina riziką susirgti vėžiu.
– Teigiama, kad dieta, kurioje vengiama sočiųjų riebalų, transriebalų rūgščių ar rafinuoto cukraus, yra susijusi su didesne molekulių, kovojančių su uždegimu, gamyba. Ką jūs manote apie tokią dietą?
– Transriebalai ir rafinuotas cukrus – tikrai yra blogis. Juk kas yra transriebalai? Tai margarinas, majonezas, jų gaunama ir valgant saulėgrąžų ar daržovių aliejuje keptą maistą. O rafinuotas cukrus – tai pridėtinis cukrus. Tačiau sočiųjų riebalų negalėčiau priskirti prie sveikatai problemas darančių. Pavyzdžiui, svieste yra daug sočiųjų riebalų. Bet iš sviesto gauname vitamino K2, nepaprastai naudingo mūsų imuninei sistemai. Kitas sočiųjų riebalų pavyzdys – kokosų aliejus. Su kokoso aliejumi atlikta įvairių tyrimų. Tačiau jis turi antibakterinių savybių, be to, jis didina mūsų gerąjį cholesterolį ir mažina blogąjį. Sutikčiau, kad transriebalai ir rafinuotas cukrus didina uždegiminius procesus, o sočiųjų riebalų nebent perteklius, sakyčiau, juos skatina. Mat, kai sotieji riebalai yra maišomi su cukrumi, tada jie gali sukelti problemų. Bet jų sumažinti iki tokių normų, kaip dažnai rekomenduojama, tikrai nereikėtų. Nes sotieji riebalai, kaip minėjau, mums labai naudingi.
– Yra duomenų, kad fizinis ir emocinis stresas yra susijęs su uždegimus sukeliančių citokinų išsiskyrimu. Jūsų patarimai – kaip atsikratyti fizinio ir emocinio streso?
– Stresas – vienas didžiausių sveikatos problemų sukėlėjų. Jis įjungia žalią šviesą įvairiems negalavimams. Pavyzdžiui, genetiškai galime turėti polinkį kažkokiai ligai (tarkime, tėtis sirgo egzema), bet mes ramiai gyvename savo gyvenimą – ir oda sveika. Tačiau gali būti, kad, staiga patyrę kažkokį sukrečiantį įvykį ar tiesiog išgyvenę streso lydimą laikotarpį, susidursime su odos problemomis. Pajusime, kad sergame. Jei turime genetinį polinkį, nereiškia, kad mes šia liga būtinai susirgsime. Bet gali būtų priežasčių, kurios atvers kelią ligai pasireikšti, pavyzdžiui, stresas.
Jei daugelis žinome, kas yra emocinis stresas, tai fizinio streso sąvoką dažnai reikia paaiškinti. Sirgti, gerti per daug kavos, vartoti alkoholį, per daug ir per stipriai sportuoti taip pat yra fizinis stresas. Pavyzdžiui, jei patiriame daug emocinio streso, reikėtų labai atsargiai elgtis su stimuliantais. Vadinasi, reikia labai sumažinti alkoholio, kofeino ir net saldumynų kiekį. Nes saldumynuose esantis cukrus taip pat yra stimuliantas. Tokiu atveju labai svarbu įtraukti daugiau magnio turinčių produktų. Tai yra žalios spalvos daržovės, tokios kaip špinatai, brokoliai, riešutai. Labai svarbu gauti pakankamą kiekį baltymų. Jie padeda antinksčiams, atsakingiems už streso reguliavimą.
Norint įveikti emocinį stresą svarbu keisti gyvenimo būdą. Anksčiau aš labai tikėjau tuo, kad, pakeitus mitybą, susitvarkys ir gyvenimas. Dabar nebetikiu. Mityba yra didžiulė mūsų sveikatos dalis, tačiau iš esmės aš sveikatą skirstau į tris dalis, tris dėlionės detales: emocinė būsena, mityba ir fizinis aktyvumas. Ir jei kažkuri iš šios dėlionės detalių pasimetė, geros sveikatos nebus. Yra žmonių, kurie gerai, gal net per gerai maitinasi, tačiau, jei jų gyvenime nėra ramybės, nepaprastai švari mityba tampa dar vienu streso šaltiniu. O tai padaro daugiau žalos, nei duoda naudos. Taigi, svarbu surasti būdą, kaip subalansuoti emocinę būseną. Čia labai svarbus yra miegas. Jei patiriate daug streso, anksčiau išjunkite televizorių, nenueikite susitikti su draugais, bet išsimiegokite.
Taip pat labai siūlyčiau ieškoti veiklų, kurios leistų atsipalaiduoti. Vienas atsipalaiduoja sporto salėje, kitas – užsiimdamas dvasine veikla, pavyzdžiui, melsdamasis arba medituodamas. Trečias – kiekvieną savaitgalį išvažiuodamas kažkur į gamtą. Kai kurie mano pacientai, paklausti, ką daro, kad atsipalaiduotų, sako: kartą per tris mėnesius išvažiuoju atostogų. To maža. Reikia kasdienių stresą mažinančių veiklų.
Be to, reikia stiprinti emocinę sveikatą. Jei mes labai jautriai žiūrime į tam tikras situacijas, turime save mokyti taip į jas nežiūrėti. Nes didelis jautrumas labai dažnai baigiasi skrandžio opomis.
– Šiais laikais daug kalbama apie kurkumino naudą, yra duomenų, kad jis padeda ir lėtinių uždegimų atvejais. Kokia jūsų nuomonė apie kurkuminą?
– Tikrai esu už kurkuminą. Ciberžolėje esantis aktyvusis ingredientas kurkuminas yra dažniausiai vartojamas esant uždegiminiams susirgimams ir padeda žmonėms, kuriuos kamuoja nusilpęs imunitetas, sąnarių problemos ar net tokios imuninės sistemos sukeltos problemos kaip psoriazė. Būtent dėl šios priežasties ruošiant maistą ciberžolės prieskonį rekomenduoju vartoti kuo dažniau, o esant rimtesnėms sveikatos problemoms net rinktis kokybiškus papildus.
– Teigiama, kad mankšta, gyvenimo būdas padeda išvengti uždegimų, judrus. Jūsų akimis, kiek svarbu judėti, gyventi fiziškai aktyviai?
– Judėti yra labai svarbu. Tik, kaip minėjau, labai svarbi yra pusiausvyra. Jei gyvenime yra labai daug streso, siūlyčiau neužsiimti itin aktyvia fizine veikla. Tai yra, nepradėkime bėgioti maratono, sporto salėje nedirbkime itin intensyviai. Nes, jei iš sporto salės beveik išropojame, tai sporto jau buvo per daug. O bendra taisyklė yra tokia: žymiai geriau nors 10 min. kasdien praleisti fiziškai aktyviai nei vieną kartą per savaitę nueiti į sporto salę ir, gausiai liejant prakaitą, atidirbti dvi valandas.
