Kaip teigiama Panevėžio apygardos teismo pranešime spaudai, baudžiamojoje byloje taip pat kaltais pripažinti ir R. Grigo sūnus Tautvydas Grigas, laikinai iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukti advokatai Milda Liatukaitė ir jos tėvas Bronislovas Liatukas.

Visiems kaltinamiesiems teismas korupcijos byloje skyrė pinigines baudas. Eksteisėjui R. Grigui skirta 40 tūkst. eurų bauda, kaltam dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pripažintam jo sūnui T. Grigui – 30 tūkst. eurų, advokatei M. Liatukaitei – 10 tūkst. eurų, advokatui B. Liatukui – 10 tūkst. eurų bauda.

Byloje buvo kaltinama dar viena advokatė, tačiau ji bylos nagrinėjimo metu mirė, todėl baudžiamasis procesas jai nutrauktas.

Kaip nurodoma teismo pranešime, M. Liatukaitei ir B. Liatukui atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė kaip bendrininkai.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad iš 2 tūkst. eurų kyšio sumos po 500 eurų pasidalino T. Grigas ir teismo proceso metu mirusi advokatė, o 1 tūkst. eurų buvo perduoti tuometiniam teisėjui R. Grigui. Todėl teismas nusprendė, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, šie pinigai turi būti konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

Teismas nustatė, kad teisėjo R. Grigo papirkimą inicijavo Kaune dirbanti advokatė M. Liatukaitė kartu su savo tėvu, taip pat advokatu, B. Liatuku. Pastarasis, bylos duomenimis, pasinaudodamas pažintimis, žadėjo kyšį perduoti teisėjui R. Grigui. Nustatyta, advokatas B. Liatukas susitarė su kita Kauno advokate (ji teismo proceso metu mirė), kad ši kartu su teisėjo R. Grigo sūnumi, su kuriuo advokatės kontora turėjo bendradarbiavimo sutartį, perduos kyšį teisėjui. Nustatyta, kad kyšį teisėjas paėmė savo tuometinėje darbo vietoje – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. 

Bylos duomenimis, kyšis buvo duotas už tai, kad advokatės M. Liatukaitė ginamajam apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje būtų sutrumpintas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas nuo paskirtų 12 mėnesių iki 3 mėnesių, papildomai paskiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Ano teismo, kaltinamieji M. Liatukaitė ir B. Liatukas savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamieji R. Grigas ir T. Grigas kaltę neigė, tačiau pastarųjų paaiškinimai, kad pas juos rasti pinigai yra nesusiję su siekiu priimti advokatės M. Liatukaitės ginamajam palankų sprendimą administracinio nusižengimo byloje, prieštarauja byloje esantiems duomenims.

„Tai, kad M. Liatukaitė, B. Liatukas, T. Grigas ir R. Grigas padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojų parodymai, M. Liatukaitės ir B. Liatuko paaiškinimai, kriminalinės žvalgybos metu atliktų veiksmų protokoluose, kratų, objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai“, – pažymėjo bylą nagrinėjęs teisėjas Donatas Jatužis.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu iš teisėjo pareigų R. Grigas atleistas 2021 m. spalį, kaip pažeminęs teisėjo vardą.

„Vakar, mano žiniomis, dirbo, šiandien, kiek turiu informacijos, teisėjas pranešė per kitus asmenis (aš asmeniškai iš jo neturiu gavęs jokios informacijos, nors turėtų teisėjas paisydamas teisėjų etikos, pranešti teismo vadovui), kad blogai pasijautė ir išvyko į gydymo įstaigą ar kažkur“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė teismo pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo „yra nemaloni žinia“ teismui – anot jo, R. Grigas ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime ir buvo „vienas seniausiai dirbančių teisme teisėjų“. Pasak A. Purvainio, rimtų R. Grigo nusižengimų nebuvo fiksuota, nors „tam tikrų trūkumų tiek dėl procesinės veiklos, tiek dėl etikos, yra buvę išsakyta“.

A. Purvainis taip pat teigė neturintis duomenų apie teisėjo sulaikymą, kadangi teisėjo laisvę gali leisti suvaržyti tik Seimas arba prezidentas tarp Seimo sesijų.

„Galioja nekaltumo prezumpcija, šiandien nekalbame ir negalime kalbėti, kad teisėjas paėmė, kad jis yra kaltas. Bet jei pasitvirtintų informacija, nekalbant apie perdavimus, bet bent jau kad buvo užuominomis apie tai kalbama, tai, manau, atitinkamus sprendimus priimantys valdžios atstovai, pareigūnai, tikrai principingai reaguos ir atitinkamai bus greitai išspręstas klausimas ir vertinama, ar teisėjas nepažemino vardo“, – pridūrė teismo vadovas.

A. Purvainis sako kol kas negalintis įvardinti konkrečios administracinių nusižengimų bylos, kurioje teisėjas įtariamas paėmęs kyšį.

Anot teismo pirmininko, „jeigu tik bus išspręstas klausimas dėl teisėjų įgaliojimo sustabdymo“, o vėliau – ir dėl atleidimo, teisme bus sprendžiama dėl teisėjo nagrinėjamų bylų perdavimo kolegoms. A. Purvainis taip pat tvirtino, kad klausimas dėl galimo jau priimtų teisėjo sprendimų peržiūrėjimo „yra ankstyvas“.

„Jei vykdomas ikiteisminis tyrimas bus susijęs su kažkokia teisėjo nagrinėta ar galbūt išnagrinėta byla, priklausomai nuo to, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, prokurorai galėtų ir vertinti“, – teigė teismo pirmininkas.

Arūnas Purvainis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasak jo, teisėsauga galėtų priimti sprendimą dėl bylų, kurios dar nenagrinėtos apeliacine ir kasacine tvarka, grąžinti nagrinėti iš naujo, nes „šališkumas teismo tokiu atveju būtų daugiau nei akivaizdus“. Tuo metu jei ikiteisminis tyrimas apimtų bylas, kuriose priimti galutiniai, jau neskundžiami sprendimai, galimas proceso atnaujinimas.

A. Purvainis sako, kad teisėjų rotacija nebūtų galima dėl teisėjų nepriklausomumo principo, tačiau mato problemą, jog ne kiekvienas teisėjas geba atpažinti korupciją ir būti jai atsparus.

„Galiu paklausti retoriškai – ar neverta teisėjų atrankos proceso kažkurioje stadijoje, sukurti, pagalvoti apie tam tikrą metodika, kuri leistų mums ir įvertinti pretendentus į teisėjus dėl jų atsparumo korupcijai. Nežinau, kaip tai padaryti, specialistų galbūt yra daugiau, bet tai turbūt galėtų irgi būti stipri priemonė ir prisidėti prie efektyvios korupcijos prevencijos teismuose“, – sakė teismo pirmininkas.

Tam tikrų trūkumų tiek dėl procesinės veiklos, tiek dėl etikos, yra buvę išsakyta.

Teisėsauga trečiadienį pranešė vykdanti ikiteisminius tyrimus, kurių duomenimis, teisėjas paėmė kyšį už sprendimą vienoje administracinėje byloje.

Teisėsaugos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad teisėjas R. Grigas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki trijų mėnesių.

Anot prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, į kyšio R. Grigui perdavimo schemą buvo įsitraukę advokatai Bronislavas Liatukas ir Valda Grigonytė bei advokatės kontoros darbuotojas teisėjo sūnus Tautvydas Grigas. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.

Bronislavas Liatukas/Teismo nuotr.

Antradienį taip pat atliktos kratos teisėjo ir įtariamųjų gyvenamosiose vietose. Atliekant kratą R. Grigo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, teigia teisėsauga.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų.