-
Seimas apribojo kadencijas teatrų vadovams
Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimai numato, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Už tokias pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo septyni, susilaikė 22 parlamentarai. Siūloma, kad opozicijos atstovų inicijuoti pakeitimai įsigaliotų nuo liepos.
Iki šiol teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.
Pataisos kartu numato, kad teatrų vadovams turėtų būti taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o juos pažeidus savininko funkcijas įgyvendinanti institucija priimtų sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų.
Vadovai būtų atleidžiami, jei būtų konstatuotas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, pažeistų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo tam tikram terminui dirbti vadovais priimti asmenys pareigas eitų iki šio termino pabaigos, o į darbą priimti neterminuotam laikotarpiui toliau eitų pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Pataisos taip pat numato, kad jei konkursas įstaigos vadovo pareigoms buvo surengtas iki statymo įsigaliojimo, tačiau konkurso nugalėtojas dar nepradėjo eiti pareigų, toks konkursas būtų laikomas negaliojančiu ir turėtų būti rengiamas iš naujo.
Tokioje situacijoje buvo ministrės pasitikėjimą praradęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, konkursą kitai kadencijai vadovauti teatrui laimėjęs dar praėjusių metų rugsėjį, tačiau naują kadenciją turėjęs pradėti nuo liepos, bet šio konkurso rezultatai panaikinti.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson konkurso į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas rezultatus panaikino trečiadienį dėl atrankoje nustatytų pažeidimų.
G.Kėvišas BNS trečiadienį atsisakė pakomentuoti ministrės sprendimą.
-
Nauja tvarka: teatrų vadovai bus atrenkami iš anksto 2
„Tvarkoje nurodomi tikslūs konkursų skelbimo terminai – prieš 4 mėnesius, iki pasibaigs nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos vadovo darbo sutarties terminas, ir prieš 2 mėnesius, iki pasibaigs valstybinio ar savivaldybės teatro ar valstybinės ar savivaldybės koncertinės įstaigos vadovo darbo sutarties terminas“, – pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Pažymima, kad pakeitimai buvo būtini, kad užtikrintų skaidrią, nešališką ir nediskriminuojančią konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas eigą.
Taip pat tvarkoje pirmą kartą reglamentuoti konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus komisijų narių reputacijos ir nešališkumo klausimai, aptarta galimybė teatrų ir koncertinių įstaigų savininkams skelbti tarptautinius konkursus.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymėjo, kad priėmus nutarimą bus aiškiau ir suprantamiau įgyvendinamos Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatos dėl konkursų organizavimo, komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo bei konkurso tvarkos.
„Iki šiol turėdavome atvejų, kai kultūros įstaigos neturėdavo vadovų keletą mėnesių arba pasibaigus ankstesnio vadovo kadencijai įstaigą ištikdavo tam tikras tarpuvaldis – dabar naujieji vadovai bus žinomi iš anksto ir netgi galės ruoštis veiklos planavimui“, – pranešime teigia ministrė.
Ši tvarka įsigaliojo gegužės 6 dieną.
Kaip skelbė BNS, Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė, kad iki dviejų būtų ribojamos teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijos. Ši naujovė įsigaliotų, jei Kultūros ministerijos parengtoms pataisoms pritartų ir Seimas.
Pataisos taip pat numatyto galimybę be konkurso iki vienerių metų laikotarpiui paskirti laikiną įstaigos vadovą ne iš esamo jos personalo.
„Tarkime, atsitinka įstaigose, kad vadovai yra pašalinami nuo pareigų, tai tokiais atvejais atvejais paprastai norima užtikrinti sklandų ir harmoningą institucijos darbą, o jeigu tai yra su nušalintuoju susiję kiti asmenys, tai tokiu būdu susidaro tam tikros komplikacijos“, – Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę aiškino kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson.
Pakeitimai parengti, kai paaiškėjo, kad teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, nors kilo abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą juo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą.
Klausimų daliai politikų kelia ir buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio sprendimas skelbti LNOBT vadovo konkursą iki dabartinės G.Kėvišo kadencijos pabaigos - šių metų liepos 15 osios - likus metams. Šiame konkurse G.Kėvišas užsitikrino galimybę teatrui vadovauti dar vieną kadenciją.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
-
Tirs, kodėl teatrų vadovai ir pavaduotojai nedeklaruoja interesų 1
Atlikti kitų teatrų patikrinimą VTEK nusprendė, kai trečiadienį paaiškėjo, jog 11 administracinius įgaliojimus turinčių Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) darbuotojų nėra pateikę deklaracijų. VTEK dėl to pradėjo tyrimą.
Į komisijos akiratį pateko Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos rusų dramos teatras, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras ir Vilniaus teatras „Lėlė“.
VTEK nustatė, kad deklaracijų pagal einamas pareigas iki šiol nėra pateikę dviejų teatrų direktoriai: Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas bei Tomas Juočys, vadovaujantis Klaipėdos dramos teatrui. Šios prievolės nesilaiko ir septyni teatrų vadovų pavaduotojai: Faustas Latėnas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras), Viktoras Karpušenkovas (Valstybinis jaunimo teatras), Donatas Petrakovas (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras), Egidijus Tamošiūnas (Kauno valstybinis lėlių teatras), Rimantas Lekavičius (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Jurgita Skiotytė-Norvaišienė (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) bei Albertas Ožalinskas (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
VTEK taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis deklaracijų, nors ir pateiktos, tačiau dėl galbūt netikslaus deklaravimo nėra prieinamos viešai. Tarp tokių buvo Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus Egidijaus Stanciko ir trijų teatrų vadovų pavaduotojų deklaracijos: Justino Prusevičiaus (Valstybinis jaunimo teatras), Astos Monstavičienės (Klaipėdos dramos teatras) bei Irinos Karlonas (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato, kad biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų deklaracijų duomenys yra vieši ir nustatyta tvarka skelbiami VTEK interneto svetainėje.
VTEK perdavė įvertinti šiuos duomenis Kultūros ministerijai, ji turėtų priimti sprendimus dėl Panevėžio ir Klaipėdos teatrų vadovų pareigų nevykdymo. Ministerijos prašoma patikrinti teatrų vadovų pavaduotojų ir kitų darbuotojų, turinčių adminstravimo įgaliojimus, privačius interesus, išvadas prašoma pateikti iki gegužės 22 dienos.
-
Seimas ketina palengvinti teatrų vadovų atleidimą
Už grupės opozicijos atstovų parengtą Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 65 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, 13 susilaikė. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.
Projektas numato, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Dabar vadovo kadencijų skaičius neribojamas.
Neveltui ir bažnyčioje klebonus perkelia į kitą parapiją, kad nesuaugtų su tais žmonėmis. Labai sveika ir kitiems žmonėms pasireikšti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro, ar koncertinės įstaigos vadovo veikla sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, vadovas piktnaudžiauja valdžia, diskredituoja teatro ar koncertinės įstaigos autoritetą, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų priimti sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų.
Projektą pristatęs konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad ši pataisa parengta siekiant užkardyti pasitaikančius teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų piktnaudžiavimo valdžia atvejus, jų veikla sukeltus viešųjų ir privačių interesų konfliktus.
„Patirtis mūsų rodo, kad kai nėra reglamentuota (kadencijų skaičius – BNS), randasi tokių pavyzdžių, kai žmonės neadekvačiai elgiasi savo darbovietėse. Manyčiau, kad dešimties metų laikotarpis vadovavimo vienai įstaigai yra optimalus, – tvirtino V.Juozapaitis. – (...) Neveltui ir bažnyčioje klebonus perkelia į kitą parapiją, kad nesuaugtų su tais žmonėmis. Labai sveika ir kitiems žmonėms pasireikšti.“
Nors pataisa parengta po to, kai kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generaliniu direktoriumi Gintautu Kėvišu, konservatorius teigė, kad projektas nesusijęs su konkrečiu asmeniu.
„Tas įstatymas tikrai nėra taikomas kokiam nors vienam asmeniui, tai yra užkardant galimybę, kad tokių atvejų nebūtų, tai niekaip nėra susiję su konkrečia byla ar konkrečiu faktu“, – tikino V.Juozapaitis.
Panašias pataisas yra parengusi ir Kultūros ministerija. Pagal jos projektą, teatrams ir koncertinėms įstaigoms turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Šie dokumentų projektai parengti, kai paaiškėjo, kad teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą G.Kėvišą, nors kilo abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G. Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau iki šiol to nepadarė.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.