Ši žinia svarbi dėl dviejų priežasčių. Visų pirma būtent toks veiklos algoritmas leidžia vairuotojams maksimaliai efektyviai planuoti savo pačių dienotvarkę, rinktis patogiausią laiką ir išvengti lūkuriavimo eilėse. Antra – būtent tai leidžia išvengti koronaviruso pandemijos metu rizikos užsikrėsti, nes kontaktai tiek su kitais automobilininkais, tiek su TA stočių kontrolieriais taip yra apribojami iki minimumo.

Apibendrinta 2020-ųjų veiklos statistika liudija, kad TA stotis galima laikyti sektinu pavyzdžiu, kaip reikia dirbti pandemijos sąlygomis. Preciziškai tiksliai įgyvendinus rekomendacijas dėl elgsenos – visiems TA stočių darbuotojams naudojant respiratorius arba apsaugines kaukes ir pirštines, dažnai dezinfekciniu skysčius plaunant rankas ir iki minimumo apribojus kontaktus su automobilių savininkais/valdytojais – nė viena TA stotis netapo koronaviruso židiniu. T. y. jos buvo ir yra pasirengusios saugiau atlikti savo pagrindinę misiją – „išvalyti“ gatves ir kelius nuo automobilių, kurių techniniai trūkumai turi tiesioginės įtakos eismo saugumui.

Kad tai gyvybiškai svarbu, tvirtina ir Vakarų Europos šalių mokslininkai. Išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui jie konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3-4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų, o Lietuvoje – beveik 15 metų.

„Transkonos“ nuotr.

„Lietuvos transporto parkas atnaujinamas itin lėtai, o fiksuojamų „didelių“ ir „pavojingų“ techninių trūkumų skaičius nemažėja. Klaipėda nėra išimtis. Pernai patikrinus daugiau nei 72 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš jų tik 49 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų. Svarbu ir tai, kad nemaža dalis vairuotojų apie jų automobilių technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog į jas nekreipia dėmesio, todėl automobilius remontuoja tik po apsilankymų TA stotyse ir sulaukę atitinkamų čia dirbančių kontrolierių pastabų“, – pastebi Klaipėdos TA centro „Transkona“ vadovas Paulius Pleskovas.

Nerimą kelia dar vienas dalykas: šių metų sausį Klaipėdos regiono TA stotyse apsilankė maždaug 10-14 proc. mažiau automobilių nei tuo pat metu pernai, nors eismo intensyvumas gatvėse ir keliuose nesumažėjo.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis vairuotojų tiesiog ignoruoja privalomąją techninę apžiūrą. Nesinori pamokslauti, bet toks elgesys tiesiog neracionalus: TA stotyse įdiegus išankstinės registracijos sistemą, kiekvieną dieną galima rinktis iš 130 siūlomų patikros laikų ir gauti kontrolierių įvertinimą greičiau nei per pusvalandį, negaištant eilėse. Kadangi mūsų darbe istoriškai susiklostę tam tikri sezoniniai klientų srautų bangavimai (pavasarį ir vasarą TA stotis aplanko maždaug trečdaliu daugiau transporto priemonių nei rudenį ir žiemą), vėliau pasirinkimo galimybės tiesiog bus gerokai mažesnės. Be to, laiku pasirūpinant technine apžiūra išsklaidomos abejonės dėl automobilio „sveikatos“, gaunamos rekomendacijos, kokiems agregatams ar detalėms reiktų skirti daugiau dėmesio, bet ir išvengiama galimų policijos sankcijų. Bauda už ar važinėjimą be techninės apžiūros siekia 30-40 eurų“, – akcentuoja „Transkonos“ vadovas.