Naujos galimybės

Devynių šalių požiūris į technologijų temą šiuolaikybėje atskleidžiamas pirmojoje platformos parodoje "Technology in the 21st Century" ("Technologijos XXI a."), kurioje eksponuojami penkiolikos menininkų kūriniai.

Simboliška, kad menininkai, pasirinkę technologijas kaip nagrinėjamą objektą ar jas inkorporuojantys meno kūriniuose, savo darbus pristato taip pat XXI a. išpopuliarėjusioje globalioje skaitmeninėje terpėje – internete. Ne mažiau simboliška ir pirma naujosios "ArtBanquet" paroda, kuria užklydusiems lankytojams ir būsimiems nuolatiniams svečiams pateikia užuominą, ko galima tikėtis iš šios terpės.

Vienas iš patraukliausių pristatomos parodos bruožų – projekto laikinumas atsiveria disciplinų įvairiapusiškumu. Paroda puikiai iliustruoja skaitmeninių technologijų masiškumo idėją. Vienoje vietoje galima rasti įvairiausio turinio – pasiklausyti muzikos, pažiūrėti fotografijų, paskaityti menininkų kūrybinių inspiracijų.

Vaizdo įrašas prikausto žiūrovo dėmesį subtiliai besikeičiančia šviesa. Ilgiau įsižiūrėjus į ekraną, iš tiesų galima išgirsti ekrane pulsuojantį vėją.

Banketo meniu neapsiriboja tik šiomis meno rūšimis. Be jų galima išgirsti audiovizualinę operą ar išvysti pasitelkiant skaitmenines technologijas sugeneruotų vaizdų. Nors toks meno sintezės mišinys būdingas ir fizinėms parodoms bei ekspozicijoms, internete informacija įsisavinama asmeniškiau. "ArtBanquet" svetainėje, neatsisakius lovos komforto, be papildomų stebėtojų, galima pasinerti į technologijų ir meno vienovę. Tam tereikia ekrano, interneto, dažnai – ausinių, kurios izoliuotų stebėtoją-klausytoją nuo išorinio pasaulio dirgiklių.

Iššifruoti jaustukus

Per asmeniškumo prizmę nagrinėti menininkų kūrybą galima ir ne tiek tiesmukai, o labiau iš teminės perspektyvos ir bendros masinės vartotojiškumo kultūros, kuri dažnai kiekvieną individą izoliuoja. Puikus to pavyzdys – skaitmeninis interneto kultūros simbolis jaustukas, visiems gerai žinomas ženklas, kuriuo technologijų pasaulyje keičiamos žmogaus emocijos. Gyvas kontaktas akis į akį vis dažniau keičiamas socialinių medijų aplinka ir specifine kalba, kuria nuoširdus, asmeniškas ryšys primityvėja iki geltono apskritimo su dviem taškais ir lenkta linija.

Piero Chiariello. Vittorio Pannone.

Menininkė iš Jungtinės Karalystės Geraldine Snell skaitmeniniame vaizdo darbe "Smile" inkorporuoja jaustuką, bet šiam prideda žmogiškas mirksinčias akis, primindama, kad už kodinės išraiškos taip pat slypi žmogaus emocijos. Pristatydama savo kūrybą autorė pabrėžia, kad nėra nusiteikusi prieš socialines medijas, tačiau greitai besikeičiančios informacijos bangas nori pertraukti ir sulėtinti per asmeniškumą, sklindantį iš jos kūrybos.

Filosofuoti apie interneto kultūrą, jos vartotojus ir tam tikrą susiskaldymą tarp fizinio bendravimo bei skaitmeninio pasaulio ryšių pandemijos laikotarpiu tampa sudėtinga. Šiandien, kaip niekad, galima pastebėti, kad iki šiol buvę trūkumai, pavyzdžiui, bendravimas socialiniuose tinkluose, virto išsigelbėjimu, o priverstinai sulėtėjęs gyvenimo tempas primena, kad reikia džiaugtis kasdieniais fenomenais, atitrūkti nuo vartotojiškumo, skubėjimo.

Rasma Noreikytė. Something written or where do I stand as a weaver.

Kitame vaizdo darbe G.Snell "Soft instructions: Take Time" žiūrovą išsiveda į lauką. Kartu su autore galime tyrinėti besikeičiančius debesis danguje, atsidurti didžiulių medžių pavėsyje. Vaizdus papildo ne tik paukščių ir gamtos garsai, bet ir menininkės daina, kuria ji ragina neskubėti ir tiesiog stebėti debesis. Nors turinys žaviai naivus, tačiau XXI a. žmogus jau yra pamiršęs, kad debesų stebėjimas ar paukščių giesmių klausymas atpalaiduoja, o menininkas, būdamas vienu jautriausių aplinkos stebėtojų, primena egzistuojant tokį grožį.

Tylos garsai

Netikėtą sulėtėjimo ir individualizacijos kampą pasirenka kita menininkė iš Jungtinės Karalystės – Samantha Davies. Savo kūryba ji kalba apie greito gyvenimo ritmo, muzikos vartotojiškumo problemas. Sprendimą ir iššūkį atsitraukti bei pailsėti menininkė siūlo pasitelkdama koliažą, dažus, fotografiją ir vaizdo techniką, kurdama tylius judančius paveikslus, kuriuos galima klausyti akimis.

Lino Strangis. The Dance of Wired Emotions.

Kūrinyje "Space Time Travelers: The Rising Light", autorės žodžiais, "(...) nebylus filmas tampa laiko ir erdvės tyrinėjimų objektu, apšviečiančiu stebėtojo mintis iš vidaus." 6 min. 58 sek. trukmės vaizdo įrašas prikausto žiūrovo dėmesį subtiliai besikeičiančia šviesa, kuri tarsi judinama vėjo keičia paveikslo struktūrą.

Ilgiau įsižiūrėjęs į ekraną iš tiesų gali išgirsti ekrane pulsuojantį vėją. Nors iš pradžių menininkė kūrė interaktyvias skulptūras, globalios pandemijos pasaulyje savo kūrybines jėgas ir technologines subtilybes perkelia į virtualiąją "ArtBanquet" erdvę.

Nauji ryšiai

Atitrūkti nuo išorinio pasaulio padeda ir Jacobo Carterio (Jungtinė Karalystė) vaizdo performansas "Plaster Sounds". Šiame vaizdo įraše užfiksuotame performanse autorius tyrinėja chaotiškus ryšius tarp technologijos, žmogaus kūno, tradicinės "hand made" skulptūros.

Vaizdo įraše matyti, kaip menininkas, pasitelkdamas išmaniojo telefono programėlę, piršto prisilietimu kuria ir valdo muziką. Tai daro ant simboliškai pasirinktos scenos – skulptūrinio objekto, tinke išlietos vinilinės plokštelės. Galima samprotauti kas tampa tikresniu, fiziškesniu objektu – žmogaus piršto prisilietimu manipuliuojama muzika, vinilinėje plokštelėje įrašyti garsai, mašinos surinktas telefonas, rankomis kurtas skulptūrinis objektas ar viskas yra vienodai tikra, nes kurta to paties individo – žmogaus.

Kitas meninis objektas, tiksliau, 3D audiovizualinė instaliacija, kuri puikiai atskleidžia XXI a. technologijas, – lietuvio Valdo NeuroVirtual kūrinys "Bodhisattva Enjoys Reflection of Earth". XX a. pabaigoje, sparčiai vystantis technologijoms, menininkai nedrąsiai eksperimentavo su populiarėti pradedančiomis mašinomis, o šiandien daugelis neįsivaizduoja kūrybinio proceso be jų. Valdo kūrinys pratęsia ikoniško 1974 m. Nam June Paik sukurto darbo "TV Buddha" idėją, tik su kur kas pažangesnėmis galimybėmis. Minėta Nam June Paik instaliacija – tai Budos priešais televizoriaus ekraną pastatyta skulptūra. Greta ekrano esanti vaizdo kamera filmuoja Budą ir vaizdą tiesiogiai transliuoja ekrane, į kurį ir žiūri Buda.

Val­do Neu­ro­Vir­tual. Bod­hi­satt­va En­joys Ref­lec­tion of Earth.

Lietuvio kūrinys Budos stebėjimo lauką gerokai praplečia, keičia žiūrovo kaip stebėtojo poziciją. Buda 3D instaliacijoje sėdi mėnulyje, o priešais save regi pasaulį. Šis taip pat atsispindi mėnulio krateryje. Būtent į šį atspindį ir žiūri personažas.

Kodėl sieju šiuos du darbus, jei NeuroVirtual kūrinys nėra fizinis? Galima spekuliatyviai teigti, kad po 50 metų save ekrane stebintis Buda iš tiesų pamatė kitokią savasties versiją, galbūt net tokią, kokią siūlo Valdas. Fiziškumo nebuvimas, vaizdavimo pateikimas arba sintezė skaitmeninėje terpėje leidžia nepriekaištingai, be matomų kamerų ar kitų trukdžių fiksuoti stebėsenos momentą. Tobulas fiksavimas šiuo atveju žiūrovą taip pat įtraukia į skaitmeninę dimensiją, ekrano vaizdą. Stebėtojas tampa jau ne šališkas kaip Nam June Paik atveju, bet yra įtrauktas į besikeičiantį matymo kampą.

Inspiracijos ir galimybės

Jei reikėtų apibendrinti šią "ArtBanquet" kuruotą parodą, pirmoji mintis būtų meniniai technologijų apmąstymai. Menininkai kūriniais savirealizuoja savą skaitmeninių technologijų suvokimą, jų pranašumus ir trūkumus, integravimo į kūrybinį procesą galimybes.

Akivaizdu, kad technologijos XXI a. yra neatsiejama meno ir visos kasdienybės dalis, leidžianti pažinti ir transliuoti meną skaitmeniniais kanalais – šiuo atveju naujai susikūrusiu "ArtBanquet" tinklalapiu.

Meno bankete matoma dalis menininkų tiesiogiai pasinaudoja skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis (Valdo NeuroVirtual atvejas), kiti atsargiau žiūri į technologijas, jomis naudojasi kaip medija, leidžiančia viešinti įvairų menininkų kurtą turinį (menininkų iš Jungtinės Karalystės projektai).

Nors tekste apžvelgiami tik keli kūrinių pavadinimai ir pavardės, paroda "Technology in the 21st Century" nustebina ir kitais kūriniais, kurie pratęsia meno ir technologijų bendradarbiavimo idėją, kuri ypač svarbi užsidarius fizinėms galerijoms, o iš matomų ekspozicijos pavyzdžių galima pastebėti, kad šiuo metu technologijos vienija, ne atskiria individus.

Kas? Paroda "Technology in the 21st Century".