Vis dėlto kilęs erzelis dar kartą išryškino Lietuvos teismų intenciją, kurią galima būtų formuluoti lozungu: "Ketvirtoji valdžia, lyginant su mumis, yra niekas!"
Tik bėda, kad ir mūsų teismai neišvengia tų po kilimu įsitvirtinusių nerašytų įstatymų, kai būsimi sprendimai nudepiliuojami kieno nors naudai draugų rate arba pardavinėjami už 2 tūkst. eurų, kaip atsitiko Kaune. Neišvengiama ir abejonių dėl profesionalumo ar emocinių vertinimų. O kartais sprendimai net atima amą.
Žiūri ir negali atsistebėti tuo vaiskiai lietuvišku teisingumu. Bet vis tiek, atsiprašant, įdomu, kokiais įverčiais yra apskaičiuojama žudiko garbė ir orumas?
Štai toks žinduolis išvakarėse išgėrė degtinės ir patykojęs laiptinėje peiliu nužudė savo žmoną. Buvo paskelbta įtariamojo paieška, sulaikytas vyras prisipažino ir vėliau ilgiems metams sėdo į belangę. Po viešai vykusio teismo posėdžio žurnalistė A.Aleksėjūnaitė tai aprašė dienraščio straipsnyje. Ir ką gi, vyriškis Šiaulių tardymo izoliatoriuje parašė ieškinio pareiškimą, žurnalistę su visa redakcija padavė į teismą ir pareikalavo 20 tūkst. eurų.
Sakysite, anekdotas. Na, nelabai. Bylą nagrinėjusi teisėja L.Spalvienė konstatavo, jog redakcija, "paskelbdama teiginius, kad ieškovas J.Z. yra žudikas, kad ieškovas nužudė žmoną, pažeidė J.Z. nekaltumo prezumpciją ir ieškovo garbę ir orumą". Teisėja valstybės vardu įvykdė teisingumą – priteisė iš redakcijos 2 tūkst. eurų neturtinės žalos žudikui.
Žiūri ir negali atsistebėti tuo vaiskiai lietuvišku teisingumu. Bet vis tiek, atsiprašant, įdomu, kokiais įverčiais yra apskaičiuojama žudiko garbė ir orumas?
P.S. Gerb. Prezidente, gal jau tikrai laikas imtis teismų reformos, kurios maksima būtų "Neneškite teisingumo į turgų"?