M. Navickienės vieta Seime – tuščia. Ji nedalyvavo balsavime, ar reikia parlamentinio tyrimo dėl jos ryšių su įtartinais asmenimis.

„Padės išsklaidyti visas abejones dėl pačios M. Navickienės ryšių, nes vienas dalykas yra jos pačios santykiai, skrydžiai, kurių ji negali paaiškinti. O kitas – aplinka, kuri yra sukurta ar susikūrusi aplink ją. Antra vertus, nėra paneigta galimybė, kad nusikalstamas pasaulis, kiti verslo subjektai bandė ministrę veikti per jos vyrą“, – komentavo Seimo narė Agnė Širinskienė. 

Antikorupcijos komisija esą turėtų įvertinti ir M. Navickienės skrydžio į Dubajų aplinkybes, taip pat išsiaiškinti ir šalia Vilniaus oro uosto statomo verslo centro peripetijas. Šį centrą kartu su nekilnojamojo turto kompanija „EIKA“ stato M. Navickienės sutuoktinio įmonė. Klausimai kyla iš kokių lėšų, nes: 

Teisėsaugai turime leisti dirbti, bet nepadėti į stalčių ir M. Navickienės atsakomybės.

„Mes vakar virš 2 val. diskutavome, uždavinėjome įvairius klausimus teisėsaugos atstovams, pareigūnams. Jie suformulavo labai aiškius atsakymus, kad ministrės pėdsakų čia visiškai nėra“, – teigė Seimo narys Andrius Kupčinskas. 

„Jeigu žmonės gyvena kartu šeimoje, tai neįmanoma nežinoti šitų dalykų. Tikrai įžvelgiu norą išsisukti iš tos situacijos. Teisėsaugai turime leisti dirbti, bet nepadėti į stalčių ir M. Navickienės atsakomybės“, – sakė Seimo narė Ligita Girskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vytautas Bakas priekaištavo, kad opozicija visai nenorėjo žinoti apie baltarusiškomis trąšomis prekiavusių asmenų įtaką prezidentui. 

„Visaip kaip priešinotės tyrimui, toleravote atvejus, kai prezidentas neatsakė apie savo ryšius, o šį kartą jūs taip aistringai siekėte išsiaiškinti apie įtaką jau atsistatydinusiai ministrei“, – kalbėjo Seimo narys V. Bakas.

Komisijos sudarymo nepalaiko ir liberalai, nors anksčiau Eugenijus Gentvilas sakė, kad M. Navickienės ryšius antikorupcijos komisija tirti galėtų. Dabar jis kalba kitaip, esą keičiasi situacija.

„Atsiranda rizika, kad antikorupcijos komisija, jei būtų priimtas tas nutarimas, ji turi visą laiką riziką įžengti į ikiteisminio tyrimo lankas, štai kur yra pavojus“, – tikino Seimo narys E. Gentvilas. 

Matyt, visi Seimo nariai, kai skris kur nors lėktuvu, turės išsiaiškinti, su kuo ten kartu skrenda.

Premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad M. Navickienė padarė klaidą, tačiau atsakomybę esą prisiėmė ir atsistatydino.

„Opozicijos bandymai prie šito atvejo prisieti daugybę kitų procesų, kurie vyksta visose kitose institucijose, pagal jų kompetenciją ir atsakomybės lauką jau yra teisinių procesų politizavimas. Tikiuosi, kad Seimui užteks išminties tos komisijos nesudaryti, nes jei ją sudarys, nelabai įsivaizduoju, ką ta komisija ketintų veikti“, – teigė premjerė. 

Komisija nieko ir neveiks, mat jai sukurti – pritrūko balsų. 

„Matyt, visi Seimo nariai, kai skris kur nors lėktuvu, turės išsiaiškinti, su kuo ten kartu skrenda“, – sakė Seimo narys Jurgis Razma. 

„Tai gerbiamas Jurgi, jūs prisiminkite savo žodžius, kaip vanojote Birutę Vėsaitę, kurios gauta dovana iš tolo neprilygo tai dovanai, kurią gavo M. Navickienė, iš esmės gaudama pajamas paslaugomis, kurios viršija pusę jos metinio darbo užmokesčio“, – akcentavo A. Širinskienė.

M. Navickienės ryšius aiškinsis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Taip ji reagavo į BNS paviešintus dokumentus, kuriuose rašoma, kad ji vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai anksčiau melavo apie savo ryšius su dėl finansinių nusikaltimų kalėjusiu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu), taip pat tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku (LB).

„Aš visada bendradarbiavau su institucijomis. Tas nuosekliai daroma iki šiol. Labai keista, kai antraštės teigia apie „vengimą bendradarbiauti“, o toks tariamas nebendradarbiavimas demokratinėje teisinėje valstybėje yra grindžiamas vien tuo, kad asmuo gina savo konstitucines teises ar inicijuoja teisminius procesus nešališkame teisme“, – komentare BNS trečiadienį teigė I. Trinkūnaitė.

Pasak jos, „neviešų dokumentų pavienių fragmentų nutekinamas ir aptarinėjimas žiniasklaidoje kursto nereikalingas aistras, daro neigiamą įtaką vykstantiems nešališkiems teisiniams procesams ir klaidina visuomenę.“

BNS turimi dokumentai – gegužės 16 dienos vyriausybinės komisijos posėdžio protokolas ir birželio 5 dienos Vyriausybės nutarimas dėl I. Trinkūnaitės neatitikimo nacionalinio saugumo interesams – rodo, kad I. Trinkūnaitė, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančią įmonę „Litlab“, vyriausybinei komisijai teikė melagingą informaciją apie savo ryšius teigdama, kad jos sugyventinis V. Germanas nebuvo teistas.

2015-2016 metais V. Germanas už sukčiavimą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą buvo teistas laisvės atėmimu. Pasak vyriausybinės komisijos protokolo, šis teistumas jam nėra išnykęs.

Be to, 2014 metais vyras buvo pripažintas kaltu dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo, turtinės žalos padarymo apgaule ir sukčiavimo.

Pasak komisijos protokolo, Lietuvos banko (LB), kuris šiuo metu atlieka neplaninį „Foxpay“ ir I. Trinkūnaitės patikrinimą, atstovų teigimu, „tikrinamas subjektas“ tinkamai nebendrauja su institucija, LB procedūriniai veiksmai ginčijami teismine tvarka, o tai stabdo tikrinimo procesą. 

Vyriausybė, remdamasi vyriausybinės komisijos išvada, birželio 5 dieną pripažino, kad I. Trinkūnaitė, kurios valdoma „Foxpay“ veikia nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bei nustatė, kad verslininkė neturi teisės dalyvauti ir balsuoti įmonės akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.