Valdžia tiki, kad reforma padės kasmet sutaupyti per 93 tūkstančius eurų, kokybiškiau išnagrinėti bylas, tolygiau paskirstyti teisėjų krūvius. Tačiau be teismų likusių gyventojų nuomonės prieštaringos ir niūrios.

Ne kraustomas, o išvaromas teismas – sako pasvaliečiai.

Buvęs, bet jau atleistas vairuotojas – tai paskutinis žmogus, atiduosiantis Pasvalio teismo raktą. Pastatas atiteks Turto bankui, teismo darbuotojai dirbs Biržuose, kai kurios bylos bus nagrinėjamos Panevėžyje. O eiliniai procesų dalyviai – tegu patys suka galvas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuštinamą teismą stebintiems pasvaliečiams nuotaika irgi prasta.

Žmonės svarsto, kas dar jų miestelyje bus uždaroma.

„Mokyklas uždaro, kaimo ambulatorijas uždaro, nu tai ligonines uždarys, teismus – o kam čia reikia“, – kalbėjo moteris.

„Sodybų tuštėjimo metas, kaip sako liaudis“, – pritarė vyras.

Rajono valdžia gyventojus užstoja – blogai. Ir dėl važinėjimo, ir dėl dalyvavimo nuotoliniu būdu, kuriuo dauguma nesinaudoja, ir dėl pastato remontui išleistų pinigų.

„Pats pastatas suremontuotas, eksploatacinės išlaidos nedidelės ir vėl centralizacija. Prokuratūros nebeturim, teismo nebeturim, policija irgi nedidėja, nu kaip čia pasakius“, – sakė Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.

Mokyklas uždaro, kaimo ambulatorijas uždaro, nu tai ligonines uždarys, teismus – o kam čia reikia.

„Nežinau, šita reorganizacija kam naudinga, gal kam naudinga? Pasvaliui tikrai ne“, – teigė buvęs teismo vairuotojas Virginijus.

Dabar jau buvęs Pasvalio teismas priklausė Panevėžio apylinkės rūmams, kuriems vis dar priklauso Rokiškis, Kupiškis, Biržai. Pastaruose dirba trys teisėjai, iš Pasvalio prisijungs du, bet teisėjų Biržuose vis tiek trūksta.

„Vienam teisėjui bylos negali būti skiriamos. Jeigu būtų penki teisėjai, tai specializacija irgi nėra labai įmanoma“, – aiškino Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja.

Valdžia teismų reforma siekia, kad susilygintų teisėjų darbo krūviai, kad teisėjai specializuotųsi, vadinasi, kokybiškiau išnagrinėtų bylas.

Ši situacija penktadienį aptarta Teisėjų tarybos posėdžio metu. Posėdyje šalies Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pristatė prezidento dekretus, kuriais, atsižvelgiant į nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią teismų reformą, dalis teisėjų nuo minėtos datos perkeliami į kitas darbo vietas.

Teismų pertvarkos metu iš viso bus atsisakoma penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų. Plungės apylinkės teismas bus panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Anot prezidento patarėjo A. Kabišaičio, šalies vadovas, pagal įstatymą, tiesiog turi prašyti Teisėjų tarybos patarimo dėl dalies teisėjų darbo vietos pakeitimo.

„Prezidentas šiuo atveju tik įgyvendina imperatyvias įstatymo nuostatas, kur teisėjai turi dirbti“, – pažymėjo A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad teisėjos Diana Jakubėnė, Gintarė Bunikienė, Edita Masiukienė, Iveta Bartkevičienė ir Kristina Jurevičienė nesutinka būti perkeltos į tuos teismų rūmus, į kuriuos jas perkelti yra numatęs prezidentas savo dekretuose. Anot jos, teisėjos prezidentui yra pateikusios prašymus po reformos jas perkelti į kitus teismų rūmus.

Mes negalime laukti kažkokį neapibrėžtą laiką. Jau ir taip laukėme pusę metų ir ilgiau.

„Penkios teisėjos (...) nesutinka su tuo, kas yra siūloma, dėl to, kad jos yra išreiškusios savo valią – vienos jų ją išreiškė rugsėjį, kitos – birželį – ir kreipėsi į prezidento kanceliariją, į prezidentą ir išreiškė pageidavimą būti perkeltos į kitus teismų rūmus, kurie yra joms priimtinesni dėl įvairių aplinkybių“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Prezidento patarėjas A. Kabišaitis savo ruožtu tvirtino, kad šalies vadovas yra susipažinęs su teisėjų prašymais.

„Prezidentas žino apie situaciją, žino apie teisėjų prašymus ir jie yra sprendžiami bendra tvarka“, – komentavo jis ir pridūrė, kad su teisėjomis, kurių darbo vietos yra keičiamos, buvo komunikuota.

Tuo metu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurečienė, kurią ketinama perkelti į Joniškio rūmus, tvirtino, kad Prezidentūra nei su ja, nei su jos kolegėmis teisėjomis, kurias planuojama perkelti dirbti kitur, nekalbėjo.

„Mano žiniomis, nei su manimi, nei su kolegėmis apie tai, kad padarykime dabar taip, o vėliau išspręskime taip, kaip jūs norėtumėte, nebuvo komunikacijos“, – dėstė K. Jurevičienė.

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja I. Bartkevičienė, kurią, pagal prezidento dekretą ketinama perkelti dirbti į Biržų rūmus, Teisėjų tarybos posėdyje atkreipė dėmesį, kad jai darbo vieta keičiama jau nuo kitų metų sausio 1 d. Teisėja piktinosi, kad į jos ir jos kolegų prašymus perkelti darbo vietą ir tuos teismų rūmus, kurie yra arčiau jų gyvenamųjų vietų, nebuvo atsižvelgta.

„Šiandien mes girdime, kad kažkada galimai, galbūt bus svarstoma. Bet mūsų situacija iš esmės keičiasi už kelių dienų. Mes negalime laukti kažkokį neapibrėžtą laiką. Jau ir taip laukėme pusę metų ir ilgiau. Neapibrėžtumo situacija tęsiasi. Turėjome pagrįstą lūkestį, kad tie mūsų prašymai bus apsvarstyti ir bus atsižvelgta į juos. Visos penkios galvojome, kad bus patenkinti tie mūsų prašymai ir būsime perkeltos į teismų rūmus, kurie yra arčiau mūsų gyvenamųjų vietų, nes, kaip sakėme, patirsime labai daug įvairių nepatogumų“, – dėstė I. Bartkevičienė.

Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavęs Teisėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas Ž. Kubeckas, kuris atstovavo anksčiau minėtas penkias teisėjas, tvirtino, kad kyla abejonė dėl teismų reformos įgyvendinimą numatančio teisės akto atitikties Konstitucijai.

„Apylinkių teismų reformos įstatyme nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti prezidentas, tai yra parengti dekretus, kuriais iki 2023 metų, gruodžio 31 dienos, paskirti apylinkių teismų pakeitimus. Tokia įstatymo nuostata kelia abejonių apskritai dėl atitikimo Konstitucijai, taip pat nėra suderinta su Teismų įstatymo nuostatomis“, – aiškino jis.

Ž. Kubeckas aiškino, kad dėl kiekvienos iš teisėjų darbo pakeitimo Prezidentūra į Teisėjų tarybą turėtų kreiptis atskirai. Be to, pasak Teisėjų asociacijos vadovo, su tokiais pakeitimais turėtų sutikti ir pačios teisėjos.

„Jeigu dabar Teisėjų taryba pritartų pateiktų prezidento dekretų projektams, teisėjos būtų perkeltos į kitus teismo rūmus, nesilaikant Teismų įstatyme nustatytos tvarkos ir nesant Teisėjų tarybos patarimo dėl teisėjų perkėlimo. Tai būtų esminis pažeidimas dėl teisėjų perkėlimo“, – dėstė Teisėjų asociacijos atstovas.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, vertindama susidariusią situaciją, pabrėžė, jog Teisėjų taryba šiuo atveju vargu, ar galėtų įvertinti, ar prezidento teikiami dekretai dėl teisėjų perkėlimo į kitas darbo vietas gali prieštarauti įstatymams.  Vis dėlto, kaip svarstė S. Rudėnaitė, Prezidentūra turėtų reaguoti į teisėjų prašymus.

„Teisėjos rašė prezidentui, taip kad šiandien mes įstatymo problemų mes nesprendžiame, mes sprendžiame tai, kad įvyko dėl to, kad nebuvo svarstomi teisėjų prašymai, kurie turėjo būti svarstyti. Teisėjų (...) klausimai dėl perkėlimo į kitus rūmus turėtų būti svarstomi, joms turėtų būti teikiami atsakymai. Nežinau, ar teisėjos gavo atsakymus iš ten, kur rašė. Tai irgi neatitinka, manau, gero administravimo principų, nes neatsakyti žmogui, jei jis kreipiasi, yra nelabai gerai“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkė.

Galiausiai Teisėjų taryba pritarė prezidento dekretams dėl teisėjų perkėlimo į kitus teismų rūmus nuo sausio 1 d., atsižvelgiant į nuo minėtos datos įsigaliosiančią apylinkių teismų reformą. Tiesa, Teisėjų taryba kartu nutarė siūlyti šalies vadovui G. Nausėdai operatyviai spręsti minėtų penkių teisėjų perkėlimo į jų pageidaujamus teismų rūmus klausimą.

Po teismų žemėlapio peržiūros, vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai, tačiau net po teisinio rūmų apjungimo gyventojams iš 49 apylinkių teismų pastatų toliau atviri liktų 44 teismų pastatai, tik jau teisiškai priklausantys kitiems rūmams.

Po tokio apjungimo daugeliu atveju buvusių rūmų teritorijoje ketinama išlaikyti esamą teismo infrastruktūrą, visiškai norima atsisakyti tik neefektyviausiai veikiančios.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį bei optimizuoti finansus, atsisakyti netikslingai naudojamos infrastruktūros.

Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų.

Mažinant teismų rūmų skaičių, jungiamos veiklos teritorijos.

Teisingumo ministerijos teigimu, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.

Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.

Lietuvos teismų reforma vyksta ne pirmą kartą – pastarąjį kartą teismai optimizuoti 2018 metais.

Tada vietoj 49 apylinkių teismų liko 12 apylinkės teismų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai iš viso su 48 padaliniais (teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Socialiniuose tinkluose išplatintuose incidento vaizdo įrašuose matyti keli sužeisti vyrai, tarp jų žmogus, stebint liudininkams išneštas iš teismo Gazijabade.

Policininkai su šarvinėmis liemenėmis mojavo deglais ir tiesė tinklus teismo rūmuose, bandydami užtverti žvėrį, rodo naujienų agentūros AFP matytas įrašas.

„Leopardas paniškai blaškėsi po teismo kompleksą, buvo sužeisti penki ar šeši žmonės. Stengiamasi jį pagauti“, – AFP sakė vietos policijos pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės.

Gazijabadas yra rytiniame Naujojo Delio pakraštyje, netoli didelio miško, kur gyvena leopardai.

Indijoje yra mažiausiai 12 tūkst. leopardų. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) juos priskiria pažeidžiamoms rūšims.

Pareigūnai nurodo, kad Indijoje kasdien nugalabijama vidutiniškai po vieną leopardą, atklydusį į žmonių gyvenamus rajonus, be to, tokių incidentų daugėja nykstant miškų buveinėms.

Darbų metu įrengta daugiau nei 50 darbo vietų teismo darbuotojams. Buvo sumontuoti langai, apšiltintos išorės sienos, įrengtos šildymo ir vėdinimo, oro kondicionavimo bei kitos inžinerinės sistemos.

„Teismų sistema susideda iš infrastruktūros, personalo ir reguliavimo. Tikiuosi, kad Seimo priimti sprendimai jau greitu metu sumažins teismams nebūdingų funkcijų, jos bus perduotos antstoliams, notarams. Valstybės tarnybos pertvarka taip pat prisidės prie darbuotojų gerovės augimo. O infrastruktūra yra būtinybė – turime koncentruotis į pagrindines užduotis, nesukdami galvos dėl vėdinimo ar kitų buitinių dalykų“, – simbolinėje įkurtuvių ceremonijoje sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

„Retai kada teisme būna kas nors gražaus. Mus šis pasikeitimas džiugina, pirmą kartą po 15 metų, šis pastatas įgijo modernaus biuro bruožų“, – teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė.

Dalies 1995-ųjų statybos Laisvės pr. 79A, Vilniuje esančio pastato modernizavimą Turto bankas atliko Nacionalinės teismų administracijos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo užsakymu.

„Tai mažas, bet tikėkimės, tik pirmas žingsnis, atnaujinant teismų infrastruktūrą. Teismų darbuotojai nusipelno gerų darbo sąlygų. Šį poreikį, matome, girdi ir ministrė“, – renginyje sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Darbai buvo finansuojami parduodant valstybei nereikalingą ir energetiškai neefektyvų turtą. Bendra atliktų darbų vertė – beveik 860 tūkst. eurų.

Suremontuotoje 720 kv. m ploto pastato dalyje kadaise planuota įrengti valgyklą, tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas, o patalpos iki rekonstrukcijos buvo nenaudojamas.

„Tai puikus siekio efektyviai panaudoti valstybės turtą pavyzdys. Tuščios ir šiol nenaudotos patalpos buvo pritaikytos teismo darbo reikmėms. Rekonstrukcijos metu atlikti darbai ne tik užtikrina komfortiškas darbo sąlygas, bet ir leidžia efektyviai naudoti energijos išteklius, kas šiuo metu ypač aktualu visoms viešojo sektoriaus institucijoms“, – teigė  Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Lazdijų rūmų veiklą norima perkelti į Alytaus rūmus, o Skuodo rūmų – į Plungės rūmus.

Tam per praėjusį posėdį pritarė Teisėjų taryba, išnagrinėjusi darbo grupės pasiūlymus.

„Aišku, čia tik mūsų nuomonė dėl to optimizavimo“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Galutinį sprendimą priims Seimas – reikia pakeisti Lietuvos teismų reorganizavimo įstatymą.

Teisėjų tarybos pirmininko teigimu, visai atsisakyti teismų veiklos tose savivaldybėse nesiūloma. Anot jo, ten būtų galima dirbti „vieno langelio“ principu, tai yra palikti vietą, kur būtų pateikiami teismui reikalingi dokumentai, ieškiniai. Be to, Lazdijuose ir Skuode galėtų vykti išvažiuojamieji teismo posėdžiai.

„Teisėjas gali atvažiuoti, pavyzdžiui, į Lazdijus. Juk kasdien neposėdžiauja. Paskyrei posėdžio datą, atvažiavai, išnagrinėjai, grįžai, rašai, skaitai“, – darbo principą aiškino A. Valantinas.

„Dabar daug bylų yra rašytinės, technologijos eina į priekį, o išlaikymas brangiai kainuoja“, – sakė jis.

Atsisakyti teismo rūmų Skuode ir Lazdijuose Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė pasiūlė įvertinusi jų sąnaudas, darbo krūvius, vietos gyventojų skaičių, atstumą iki kitų teismo rūmų ir pan.

Darbo grupės duomenimis, Skuodo teisme šiuo metu dirba du teisėjai ir dešimt tarnautojų, Lazdijų teisme – trys teisėjai ir 19 tarnautojų. Be to, du Lazdijuose dirbantys teisėjai gyvena Alytuje ir važinėja į darbą iš ten.

Pagal gautų bylų skaičių, rodikliai šiuose abiejuose teismuose mažiausi, palyginti su kitais tos pačios apylinkės teismais. 2018 metais Skuodo rūmai turėjo 795 bylas, Lazdijų – 1108.

Tuo metu Skuode teismo rūmai užima 1045 kvadratinių metrų ploto patalpas, jų išlaikymas 2018 metais sudarė per 13 tūkst. eurų.

Lazdijuose teismas įsikūręs dvigubai erdvesnėse patalpose, o jų išlaikymas per metus atsieina apie 22 tūkst. eurų – beveik tiek pat, kiek Alytaus teismo rūmai, kur dirba 14 teisėjų.

Teisėjų tarybos darbo grupė taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtose savivaldybėse gyventojų kasmet mažėja.

Be to, ten nagrinėjamos bylos nėra itin sudėtingos, dažnai tai daroma rašytine tvarka.

Kita vertus, darbo grupė pripažino, kad vietos visuomenė neigiamai vertina teismo rūmų uždarymą. Gruodžio pradžioje darbo grupės posėdyje dalyvavusių Skuodo rajono savivaldybės atstovų tvirtinimu, gyventojams bus nepatogu važiuoti į kitą miestą dalyvauti teismo, tai papildomai kainuos.

Atstumas tarp Skuodo ir Plungės teismų – 51 kilometras, tarp Lazdijų ir Alytaus – maždaug 45 kilometrai.

Siūlymą perkelti Lazdijų teismą neigiamai vertina ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė. Jis BNS sakė, kad vietos gyventojai dėl to nukentės.

„Teismas, teisėsaugos institucija esanti savivaldybėje, yra tikrai svarbus ne tik moralinis, bet ir teisinis veiksnys, dėl kurio žmonės jaučiasi saugesni, atitinkamą paslaugą gali gauti vietoje“, – teigė ji.

„Be to, atsiranda ekonominiai skaičiavimai, žmonės, dirbantys Lazdijų teismo pastate, turėtų kasdien vykti į darbą į Alytų“, – pridūrė merė.

Ji sakė, kad savivaldybė planuoja kreiptis į sprendimo priėmėjus, jog Lazdijų teismas ne tik nebūtų uždarytas, bet į jį būtų perkeltas Alytaus apylinkės teismas. Be to, ten dar galėtų tilpti archyvas.

„Mūsų teismo rūmai yra tikrai labai dideli, ten erdvios salės, puikiai pritaikyta teisėjų veiklai. Mūsų manymu, ten galėtų įsikurti visos apskrities archyvas. Taip pat kad regioninė politika būtų ne formalus žodis, o realus praktinis veiksmas – žinant, kad susisiekimas geras ir teisėjų darbas yra srautinis, atvykti nėra problema, kaip tik tame pastate galėtų įsikurti Alytaus apskrities bendri teismo rūmai. Mano žiniomis, Alytuje tokių gerų sąlygų nėra“, – BNS teigė A. Miškinienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė BNS informavo, kad Teisėjų tarybos siūlymas parlamento dar nepasiekė, bet ji tvirtino matanti pagrindą jį svarstyti.

„Tai yra svarstytinas klausimas. Turi būti labai aiškūs skaičiavimai, jeigu jie yra, nematau jokių problemų“, – tvirtino ji.

„Jeigu ten tikrai taip yra, kad bylų srautai nėra dideli, natūralu, kad tokiu atveju laikyti teismo rūmų tiesiog nėra racionalu, galima ieškoti kitų būdų, kaip tą padaryti“, – pridūrė parlamentarė.

Teisėjų taryba siūlo, kad optimizuoti Alytaus ir Plungės teismai pradėtų veikti nuo 2021-ųjų sausio 1-osios.

Darbo grupė dar ragino atsisakyti teismo pastatų Akmenėje bei Pasvalyje, tačiau tam Teisėjų taryba nepritarė.

Be to, paaiškėjo, kad teismo pastate yra biliardinė ir sauna, o kiekvienas teisėjas turi po du kabinetus.

Teisėjų taryboje buvo sudaryta darbo grupė išsiaiškinti situaciją dėl teismo pastato ir pasiūlyti sprendimui, svarstyta jį perduoti Turto fondui.

Darbo grupės vadovė Irena Vapsvienė per tarybos posėdį paskelbė, kad itin erdviuose Lazdijų teismo rūmuose šiuo metu dirba 14 darbuotojų: keturios valytojos, trys teisėjai, dvi teisėjų padėjėjos, dvi sekretorės, kiemsargis, budėtojas.

Svarstyta Lazdijų teismą perkelti į laisvas policijos patalpas. Čia jau įsikėlę ir dirba pasieniečiai, prokuratūra, probacijos tarnyba. Policininkai teisėjams žadėjo suteikti net atskirą įėjimą į pastatą.

Teisėjų tarybos narys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius siūlė neskubėti perduoti pastato, o galbūt panaudoti visos teismų sistemos reikmėms, pavyzdžiui, archyvui.   

Darbo grupė dėl teismo pastato lankėsi Lazdijuose, susitiko su teismo darbuotojais, miesto vadovais.

Penktadienį, viešėdamas Lazdijuose, su teismo darbuotojais susitiko ir premjeras Saulius Skvernelis. Jis buvo informuotas, kad teismo rūmų perkėlimas į policijos pastatą kainuotų 29 tūkst. eurų, ši suma, anot Teisėjų tarybos narių, ministro pirmininko neišgąsdino.

Kol kas Lazdijų teismas lieka dirbti senose patalpose, svarstoma daliai patalpų atjungti šildymą. Kitų patalpų mieste teismui nerandama.

Dėl Lazdijų teismo rūmų bus sprendžiama vėliau, kai bus įvertinti apylinkių teismų reformos rezultatai.

Lazdijų mieste gyvena apie 3,2 tūkst. gyventojų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2019-ųjų nuspręsta nebesteigti Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų rūmų, įvertinus, kad efektyviau civilinių bylų nagrinėjimui yra rengti išvažiuojamuosius Vilniaus apylinkės teismo posėdžius bei posėdžiauti Elektrėnų policijos komisariato patalpose.

Pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė BNS anksčiau teigė, kad teismų stambinimo reformos metu kilus idėjai steigti papildomus rūmus nenorėta „skubotų sprendimų, kurie kainuoja valstybei“, o eksperimentas su išvažiuojamaisiais posėdžiais pasiteisino.

„Paaiškėjo, kad nėra didelio suinteresuotumo dalyvauti posėdžiuose, tikrai steigti atskiro vieneto nėra poreikio, siūlome pasvarstyti, ar valstybei reikalingi nauji teismo rūmai“, – BNS sakė R. Molienė.

Pasak jos, į bylų nagrinėjimą Elektrėnuose atvykdavo vos 10-15 proc. kviestų asmenų. Bylas nagrinėti į Elektrėnus vyksta Trakų rūmų teisėjai.

Pagal galiojančius įstatymus, kai kurių kategorijų bylas teismas gali nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, jei jiems iš anksto pranešta ir žinoma apie jų bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Vien per maždaug du pirmus šių metų mėnesius komisariato patalpose paskirta nagrinėti 14 administracinių nusižengimų, 11 civilinių ir dvi baudžiamosios bylos, jų dalyviai gyvena Elektrėnų savivaldybėje. Tąkart šeši administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko, o penkiose civilinėse ir vienoje baudžiamojoje bylose neatvyko kiti bylos asmenys.

Vyriausybėje rengiamas įstatymo pakeitimas, kad būtų atsisakyta nuostatos nuo 2019 metų sausio įsteigti Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų rūmus.

Projekte akcentuojama, kad šiemet balandį Vilniaus regiono apylinkės teismas reguliariai rengia išvažiuojamuosius teismo posėdžius ir nagrinėja civilines, baudžiamąsias bei administracinių nusižengimų bylas Elektrėnų policijos komisariato patalpose.

Anot projekto, pradėjus rengti tokius išvažiuojamuosius posėdžius paaiškėjo, kad efektyviau organizuoti Elektrėnų savivaldybėje veikiančių teisėsaugos institucijų, taip pat advokatų, notarų, antstolių veiklą, galima būtent organizuojant išvažiuojamuosius Vilniaus regiono apylinkės teismo posėdžius Elektrėnų mieste, o ne steigiant naujus Elektrėnų rūmus.

„Iš tikrųjų teismų stambinimo reformos metu buvo idėja pagalvoti apie papildomų rūmų įsteigimą dėl gyventojų skaičiaus. Nenorėjome skubotų sprendimų, kurie kainuoja valstybei. Pasiūlėme sustambinus teismus kitas priemones prieinamumui užtikrinti. Atlikome eksperimentą – išvažiuojamuosius posėdžius. Paaiškėjo, kad nėra didelio suinteresuotumo dalyvauti posėdžiuose, tikrai steigti atskiro vieneto nėra poreikio, siūlome pasvarstyti, ar valstybei reikalingi nauji teismo rūmai“, – BNS sakė Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė.

Pasak jos, į bylų nagrinėjimą Elektrėnuose atvykdavo vos 10-15 proc. kviestų asmenų.

Būdavo tokių situacijų, kad Elektrėnuose skiriame posėdį, advokatas ir prokuroras važiuoja iš Trakų, taip pat ir teisėjas. Atvažiavus į Elektrėnus paaiškėja, kad kitos šalys neatvyko.

Pagal galiojančius įstatymus, kai kurių kategorijų bylas teismas gali nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, jei jiems iš anksto pranešta ir žinoma apie jų bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

„Prokurorai yra Trakuose, Trakuose yra ir daug advokatų. Būdavo tokių situacijų, kad Elektrėnuose skiriame posėdį, advokatas ir prokuroras važiuoja iš Trakų, taip pat ir teisėjas. Atvažiavus į Elektrėnus paaiškėja, kad kitos šalys neatvyko“, – BNS pasakojo R. Molienė.

Vien per maždaug du pirmus šių metų mėnesius komisariato patalpose paskirta nagrinėti 14 administracinių nusižengimų, 11 civilinių ir dvi baudžiamosios bylos, jų dalyviai gyvena Elektrėnų savivaldybėje. Tąkart šeši administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko, o penkiose civilinėse ir vienoje baudžiamojoje bylose neatvyko kiti bylos asmenys.

Elektrėnų policijos patalpos išvažiuojamiesiems teismo posėdžiams suteiktos tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Vilniaus regiono apylinkės teismo, policijos ir Nacionalinės teismų administracijos pagrindu.

Nuo šių metų pradžios į Elektrėnus nagrinėti bylų pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką vyksta Trakų rūmų teisėjai, kadangi Elektrėnų savivaldybės teritorija pagal teismingumą priskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Anksčiau elektrėniškiai bylinėtis vykdavo į Trakus.

Apie tai, kad Elektrėnuose reikia steigti teismą, kalbama ne vienus metus.

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis žiniasklaidai yra sakęs, kad elektrėniškiams nepatogu, kai savivaldybės gyventojus ir visas įstaigas aptarnauja Trakų rajono apylinkės teismas, esantis už beveik 30 kilometrų.

Vienas jauniausių Lietuvos miestų, išsidėstęs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Elektrėnų savivaldybei priklauso aštuonios seniūnijos: Elektrėnų, Vievio, Semeliškių, Kietaviškių, Kazokiškių, Gilučių, Pastrėvio, Beižionių. Čia gyvena apie 25 tūkst. žmonių.

Teisingumo ministerija teigia, kad tokių rūmų funkcionavimui nuo 2018 metų kasmet reikėtų 178 tūkst. eurų: 117 tūkst. eurų sudarytų išlaidos darbo užmokesčiui, 36 tūkst. eurų - darbdavio socialinio draudimo įmokoms, 25 tūkst. eurų – komunalinėms, ryšių ir kitokioms paslaugoms, bet skirti tokių lėšų nėra finansinių galimybių.

Teismo rūmų Elektrėnuose steigimą inicijavo vietos savivaldybė, steigiant juos tikimasi užtikrinti geresnę teismo prieigą Elektrėnų savivaldybės gyventojams, šioje savivaldybėje veikiantiems juridiniams asmenims, taip pat siekiant efektyviau organizuoti Elektrėnų savivaldybėje veikiančių teisėsaugos institucijų (prokuratūros, policijos) bei advokatų, notarų, antstolių veiklą. Planuota, kad jie veiks nuo 2018 metų.

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis žiniasklaidai yra sakęs, kad elektrėniškiams nepatogu, kai savivaldybės gyventojus ir visas įstaigas aptarnauja Trakų rajono apylinkės teismas, esantis už beveik 30 kilometrų.