„Teismų ir teisėjų nepriklausomumas neatsiejamas nuo atsakomybės klausimo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad nepriklausomumas yra kiekvieno teisėjo pareiga. Teisėjai negali klausyti jokių nurodymų, kaip spręsti bylą, pasiduoti spaudimui ar kitokiam poveikiui.

Teismų nepriklausomumo principas, pasak prezidento, taip pat sukuria įpareigojimų valstybės valdžios institucijoms, kurios turi užtikrinti teisėjų socialines ir materialines garantijas, sudaryti sąlygas teismams veikti nepertraukiamai ir kokybiškai.

„Sąžiningus, pasitikėjimu grįstus santykius pirmiausia turime kurti pačios teismų sistemos viduje“, – sakė šalies vadovas, paraginęs teismų savivaldą panaudoti sukauptą patirtį, žinias ir kitus vidinius išteklius susikaupusių problemų sprendimui.

Pasak prezidento, būtina peržiūrėti esamas teismų funkcijas, efektyviau organizuoti teisėjų darbą, tolygiai paskirstyti darbo krūvius, motyvuoti, gerinti psichologinį klimatą. Teisėjai taip pat privalo principingai vertinti nederamą kolegų elgesį.

Šalies vadovo teigimu, netoleruotina, kad skirtinguose tos pačios grandies teismuose dirbantiems teisėjams, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo apie lygų teisėjų statusą, iki šiol tenka nevienodos darbo sąlygos. Tai kuria nederamas vienų teisėjų privilegijas kitų kolegų atžvilgiu.

Pasak prezidento, teismai, kaip valstybės valdžios dalis, yra atsakingi už tai, kad teisingumas būtų vykdomas kuo efektyviau. Tai reiškia pareigą nuolat vertinti, ar kintantis bylų skaičius atitinka teisėjų poreikį, spręsti dėl teismų veiklos turinio peržiūrėjimo ir operatyvaus veiklos organizavimo, reaguojant į pokyčius valstybėje.

Šalies vadovo vertinimu, bendros teismų ir kitų valstybės valdžios institucijų pastangos reikalingos, siekiant užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą – būtiną sąlygą teisingumui vykdyti ir žmogaus teisėms bei laisvėms valstybėje apsaugoti. Tik tose šalyse, kur teismų nepriklausomumas nekelia didesnių abejonių, galima kalbėti apie aukštą teisinės valstybės, o kartu – ir demokratijos, išsivystymo lygį.

Joje bus analizuojama nepriklausomos teismų sistemos – teisės viršenybės pagrindo, teisminės ir kitų valdžių bendradarbiavimo bei profesinių teisėjo elgesio standartų problematika, pranetė Nacionalinė teismų administracija.

„Nepriklausomas ir nešališkas teismas, priimantis objektyvius, teisėtus, tik įstatymais paremtus sprendimus – ne tik žodžiai, įrėminantys teismo ir teisėjo portretą. Tai vertybės, kuriomis grindžiama kasdienė Lietuvos teisėjų, išnagrinėjančių šimtus tūkstančių bylų, veikla. Ir vis dėl to dar turime, ko siekti: skaidrių ir objektyvių ne tik atrankos, bet ir teisėjų veiklos vertinimo procesų, įsivertinti, ar tikrai teismams sudaromos tinkamos sąlygos efektyviam teisingumo vykdymui“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Teisininkai ir politikai svarstys, kas užtikrina teismų nepriklausomumą, nagrinės mitus apie nepriklausomumą kaip teisėjo privilegiją, teismų ir visuomenės santykį, kalbės apie valstybės pastangas užtikrinant ekonominį teismų nepriklausomumą ir pan.

Renginį sveikins prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas Haroldas Šinkūnas, dalyvaus Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris, Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, kt.

Tai naujausias žingsnis jau ilgai vykstančiame Europos Komisijos ginče su dešiniojo sparno vyriausybėmis Rytų Europoje, kurias Briuselis kaltina nepaisant pamatinių ES vertybių.

Trečiadienį pradėtas procesas yra jau ketvirtas, kurį Europos Komisija inicijuoja prieš Varšuvą nuo to laiko, kai Lenkijos konservatorių vyriausybė ėmė siekti naujų priemonių teisėjų darbui ir karjeroms kontroliuoti.

Kai kurios šių reformų jau buvo sušvelnintos ar atšauktos, bet Lenkijos vyriausybė toliau stumia naujas drausmines taisykles, kurioms nepritaria Briuselis.

Europos Komisija nurodė, kad naujausia pažeidimų tyrimo procedūra „turi užtikrinti Lenkijoje teisėjų nepriklausomumą“ nuo „politinės kontrolės“.

Apie procedūrą paskelbė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, kuri sausio mėnesį buvo nuvykusi į Lenkiją išreikšti susirūpinimo premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) vyriausybei.

„Valstybės narės gali reformuoti savo teismų sistemas, bet turi tai daryti nepažeisdamos ES sutarčių“, – sakė ji žurnalistams per vaizdo ryšiu transliuotą spaudos konferenciją Briuselyje.

„Yra aiški rizika, kad nuostatomis dėl drausminio režimo prieš teisėjus, be kitų dalykų, gali būti naudojamasi siekiant politiškai kontroliuoti teismų sprendimų turinį, – sakė ji. – Tai Europos klausimas, nes lenkų teismai taiko Europos įstatymus. Teisėjai iš kitų šalių privalo tikėti, kad lenkų teisėjai veikia nepriklausomai.“

„Šis abipusis pasitikėjimas yra mūsų bendrosios rinkos pamatas“, – perspėjo V. Jourova ir skyrė Varšuvai du mėnesius atsakyti į veiksmą, kuris „negalėjo būti netikėtas“.

Įtampa

Pasak Europos Komisijos, minimu įstatymu „didinamas bylų, kuriose teismų sprendimų turinį galima vertinti kaip drausminį pažeidimą, skaičius“.

„Todėl šiuo drausminiu režimu galima naudotis kaip politinės teismų sprendimų turinio kontrolės sistema“, – pabrėžia Komisija.

Įtampą pademonstravo ir atvejis, kai Vokietijos teismas vasario mėnesį atsisakė išduoti Lenkijai vieną įtariamąjį, priežastimi nurodydamas nuogąstavimus, kad dėl teismų reformų Lenkijoje jis gali nesulaukti teisingo teismo.

Nuo 2017 metų prieš Lenkiją buvo pradėtos dar trys pažeidimų tyrimo procedūros.

Pirmąsias dvi, susijusias su paprastų teismų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimo į pensiją sąlygomis, parėmė Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Dėl trečios procedūros, susijusios su naujomis taisyklėmis teisėjams, ETT nurodė Lenkijai balandžio 8-ąją sustabdyti naują Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf) nurodė sustabdyti kolegijos darbą, bet sprendimas buvo užginčytas ir šis klausimas buvo perduotas Konstituciniam Tribunolui.

Europos Komisija 2017 metais taip pat inicijavo procedūrą prieš Lenkiją pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, teoriškai galinčią vesti prie politinių sankcijų.

Šį mechanizmą, numatytą teisinės valstybės principo „rimtų pažeidimų“ ES narėse atvejams, Europos Parlamentas yra inicijavęs prieš Viktoro Orbano valdomą Vengriją. 

76 proc. apklaustų kroatų įvertino teisėjų nepriklausomumą kaip gana prastą ar labai prastą, todėl Kroatija atsidūrė paskutinėje vietoje tarp 28 Bendrijos šalių. Tik 18 proc. respondentų Kroatijoje atsakė, kad šalies teismai yra gana ar visiškai nepriklausomi.

Padėtis kai kuriose šalyse „kelia itin didelį susirūpinimą“, spaudos konferencijoje, per kurią buvo pristatyti apklausos rezultatai, kalbėjo ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova (Vera Jurova).

„Mažiausiai septyni iš dešimties piliečių, įvertinusių savo teismų sistemą kaip prastą, motyvavo tai politikų spaudimu ar kišimusi“, – pridūrė V. Jourova.

Šiaurinių ES valstybių gyventojai palankiausiai įvertino teisėjų nepriklausomumo lygį.

Pirmoje šio sąrašo vietoje atsidūrė Danija, kur 87 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad teismai veikia gerai ar labai gerai. Priešingos nuomonės laikosi tik 6 proc. danų, o likę 7 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.

Suomijoje, Austrijoje, Švedijoje ir Airijoje apklausos dalyviai taip pat teigiamai įvertino teisėjų darbą.

Nuo šių šalių nereikšmingai atsiliko ir Didžioji Britanija: čia 70 proc. respondentų išreiškė teigiamą nuomonę, 19 proc. – neigiamą ir 11 proc. neturėjo nuomonės.

Lenkijoje, kurios dešiniojo sparno vyriausybei gresia būti nubaustai Briuselio dėl įtariamų sisteminių grėsmių teisės viršenybės principui, pusė respondentų atsakė, kad teismai veikia gana ar visiškai nepriklausomai.

Remiantis Europos Komisijos kasmet atliekama teismų sistemų reformų analize, tik 39 proc. lenkų įvertino teismų nepriklausomumą kaip aukštą ar labai aukštą, o 11 proc. apklaustųjų nežinojo, ką atsakyti.

Nors Briuselis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl teisėjų nepriklausomumo Vengrijoje, 43 proc. vengrų teigiamai įvertino jų veiklą, 33 proc. – neigiamai ir 24 proc. neturėjo nuomonės.

Slovakijoje, kur vieno tyrimus vykdžiusio žurnalisto ir jo sužadėtinės nužudymas neseniai išprovokavo masinius protestus, 60 proc. apklausos dalyvių suabejojo dėl teismų nepriklausomumo. 28 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai, o 12 proc. neturėjo nuomonės.

Bulgarijoje 58 proc. žmonių įvertino teismų veiklą neigiamai, 34 proc. – teigiamai, 8 proc. negalėjo atsakyti.

Ispanijoje 55 proc. respondentų neigiamai įvertino teismų veiklą, 37 proc. – teigiamai, 8 proc. neišreiškė jokios nuomonės.

V. Jourova pareiškė žurnalistams, kad ši apklausa yra veikiau gairės, o ne reitingas. Komisarė pridūrė, kad dabar tokioms valstybėms kaip Ispanija teks pačioms išsiaiškinti, kodėl per pastaruosius metus sumažėjo pasitikėjimas teismų sistema.

V. Jourovos biuras informavo, kad apklausa buvo atlikta sausio 9–11 dienomis, o jos metu telefonu buvo apklausti 26 446 žmonės.