Generalinis advokatas Jevgenijus Tančevas tikino, kad su reforma susijęs įstatymas neužtikrina naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos „nepriklausomumo ir nešališkumo“.

Praėjusių metų vasarį Lenkijoje įsigaliojęs teismų reformos įstatymas neleidžia teisėjams teikti teisės klausimų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Šiuo įstatymu taip pat buvo įsteigta institucija, vertinanti teisėjų nepriklausomumą, nesiremdama ES įstatymais.

Lenkijoje taip pat buvo suburta drausmės kolegija, kuri prižiūri Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir turi įgaliojimus panaikinti jų nebaudžiamumą arba mažinti atlyginimus.

Briuselis jau daugelį metų kovoja su Lenkija dėl demokratinių vertybių sampratos, o šių ginčų centre atsidūrė teismų reforma.

Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta į generalinio advokato pareiškimą sureagavo piktai ir pavadino jį „politiniu teatru“ ir „išpuoliu prieš Lenkiją“.

„Nuolat matome, kaip elitas Briuselyje mėgina kištis į Lenkijos suverenitetą teismų srityje“, – sakė jis. 

Europos Komisija gruodžio mėnesį žengė precedento neturintį žingsnį ir prieš Lenkiją inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui.

Šiuo žingsniu buvo padidintas spaudimas Varšuvai dėl šalį valdančių konservatorių prieštaringai vertinamų pakeitimų teismų sistemoje.

Vykdant šią „branduolinę“ procedūrą, Lenkija teoriškai galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus, tačiau to tikriausiai nebus, nes jos sąjungininkė Vengrija atrodo pasirengusi tai vetuoti.

Olandijos užsienio reikalų ministras Stefas Blokas antradienį sakė, kad „teisinė valstybė yra viena pagrindinių europinio bendradarbiavimo atramų, o Lenkijoje yra virtinė įstatymų, kurie kelia klausimų“.

Pasak S. Bloko, „tikimybė, kad 20 metų iš tikrųjų gali tekti abejoti (teismų) verdiktais, yra gana unikali“.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas taip pat reiškė susirūpinimą dėl Lenkijos teisėjų kadencijų pakeitimų.

J. Asselborn, AFP/Scanpix nuotr.

„Negalima keisti taisyklių kažkam įpusėjus. Jei yra teisėjų, paskirtų tam tikram periodui, negalima tuo periodu sakyti, kad dabar yra apribojimų, – sakė jis reporteriams. – Esame čia ne tam, kad teistume Lenkiją ar kritikuotume Lenkiją. Esame čia, kad pasakytume, jog Europoje teismų sistemos nepriklausomybė yra šventa, tad turi būti daroma viskas jai apsaugoti.“

ES išsakius pastabų, Lenkijos vyriausybė ėmėsi žingsnių ginčijamiems pakeitimams pakoreguoti.

Tačiau Europos Komisija anksčiau šį mėnesį paprašė ES Bendrųjų reikalų tarybos, kurią sudaro daugiausia valstybių narių Europos reikalų ministrai, surengti „oficialų svarstymą“, didžiausią dėmesį skiriant susirūpinimui, kad Lenkijos valdantieji griovė teisinės valstybės principą.

Lenkija pasirengusi gintis

Prieš beprecedentį antradienio svarstymą Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius sakė, kad jo vyriausybė „turi teisę reformuoti” šalies teismų sistemą ir „nedarė nieko bloga”.

Pirmadienį J. Czaputowiczius visuomeniniam transliuotojui „TVP Info“ sakė, kad Europos Komisija teisinius pakeitimus Lenkijoje vaizdavo “nepatikimai ir neteisingai“.

Pasak jo, Lenkija pasirengusi per posėdį ginti savo pozicijas ir „pavaizduoti dalykus tokius, kokie jie iš tikrųjų yra“.

Anksčiau J. Czaputowiczius sakė, kad Lenkija „akcentuos savo teisę vykdyti reformas ir kad jos atitinka ES standartus“.

Per šį mėnesį Europos Parlamente Strasbūre įvykusius debatus dėl Lenkijos Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas pakartojo kritiką dėl teismų reformų Lenkijoje ir sakė, kad jos kelia grėsmę teismų sistemos nepriklausomybei.

J. Czaputowiczius gegužės viduryje sakė, kad daug galimybių leistis į tolesnius kompromisus su Briuseliu nėra.

Lenkijos prezidento aukšto rango padėjėjas praėjusią savaitę sukritikavo F. Timmermansą dėl „suinteresuotumo eskaluoti“ Briuselio ir Varšuvos ginčą.