Policija nurodė, kad sprogimas driokstelėjo 2 val. 35 min. vietos (ir Lietuvos) laiku prie „Skai“ būstinės viename pajūrio rajone netoli Atėnų. Anksčiau buvo gauta anoniminių perspėjimų telefonu, dėl kurių tarnybos evakavo pastatą.
Atsakomybės už šį išpuolį kol kas niekas neprisiėmė.
Graikijoje išpuolių prieš žiniasklaidos priemones anksčiau yra surengusios ginkluotos kraštutinių kairiųjų ir anarchistų grupuotės.
„Tai buvo kirtis demokratijai. Laimei, dėl greitų policijos veiksmų buvo padaryta tik materialinės žalos ir žmonės nenukentėjo“, – sakė viešosios tvarkos ministrė Olga Gerovasili (Olga Gerovassili).
„Sustiprinsime mūsų demokratiją. Šis incidentas turėtų priversti susimąstyti tuos, kas palieka atvirą kelią terorizmui ir fašizmui“, – pridūrė ji.
Ministrė nurodė, kad pradėtam tyrimui vadovauja kovos su terorizmu policija. Dešimtys policijos tyrėjų baltais kombinezonais pirmadienį rinko įkalčius įvykio vietoje, kuri buvo atitverta.
Sprogimas išdaužė pastato langus ir apgadino jo fasadą bei priekyje esančius biurus. Taip pat padaryta žalos aplinkiniams daugiabučiams ir netoliese stovėjusiems automobiliams.
Sprogstamasis užtaisas buvo pritvirtintas prie metalinio atitvaro judriame pajūrio kelyje Falirono rajone į pietus nuo Atėnų.
Ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pasmerkė sprogdinimą, pavadinęs jį „bailių ir tamsių jėgų ataka prieš pačią demokratiją“.
„Skai“ nenutraukė tiesioginės transliacijos; savo darbą tęsė ir tame pat pastate įsikūrusi radijo stotis.
Žurnalistas Nikas Filipidis (Nikos Filippidis) atvyko į darbą, kai pastatas jau buvo iš dalies atidarytas.
„Yra žmonių, kurie ten, viduje, dirba, kad informuotų visuomenę, – sakė jis. – Padariniai bus likviduoti, tačiau tai panašu į smurtą kažkieno namuose.“
Pirmadienio ataka priminė 2017 metų gruodžio 22 dieną surengtą teismo pastato Atėnų centre sprogdinimą. Atsakomybę už tą išpuolį prisiėmė ultrakairiųjų grupuotė „Liaudies kovotojai“.
Graikijoje per keturis pastaruosius dešimtmečius buvo įvykdyta virtinė ginkluotų išpuolių. Atsakomybę už daugumą jų prisiėmė kraštutinių kairiųjų grupuotės, pradėjusios formuotis po to, kai 1974-aisiais žlugo septynerius metus gyvavusi diktatūra.
Dažniausiai ultrakairiųjų grupuočių taikiniais tampa bankai ir ambasados, taip pat policijos nuovados ir teismų pastatai.
