Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą.

„Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti. (...) Bent jau keturis procentus („Sodros“ biudžeto pertekliaus – BNS), tai būtų dvigubai daugiau, tai būtų apie 100 milijonų“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sysas.

Seime antradienį priimtas svarstyti 2024 metų „Sodros“ biudžetas numato, kad papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui skirta 46,9 mln. eurų.

Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis teigia, kad šiam indeksavimui būtų galima panaudoti tris ketvirtadalius numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus.

„Įstatymas leidžia iki trijų ketvirtadalių perteklinių lėšų, o jų šiemet laukiama apie 700 milijonų eurų, tai apie tris ketvirtadalius šių lėšų galima panaudoti papildomam indeksavimui (...) Galbūt ir šiek tiek didesnė nei tų 47 milijonų suma galėtų būti panaudota papildomam indeksavimui, nes pernykštis papildomas indeksavimas buvo apie penkių procentų, dabar tik apie du procentai planuojami (...) Manau, kad šiek tiek drąsiau būtų galima indeksuoti tą papildomą pensijos dalį“, – LRT radijui sakė T. Medaiskis.

Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo.

 

Papildomai indeksavus, anot T. Medaiskio, pensija kitais metais didėtų visiems pensininkams.

Ekonomistas taip pat pasigenda aiškesnio valdžios pagrindimo, kodėl indeksavimui skirta tik 46,9 mln. eurų.

„Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo (...) Kodėl būtent taip, o ne kitaip yra apsispręsta, nėra pakankamai aišku“, – teigė T. Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad būtent tokia dalis rezervo panaudota siekiant išlaikyti nuoseklų pensijų augimą.

„Todėl, kad ši Vyriausybė rūpinasi, kad viskas augtų tvariai ir kad pensijos didėtų kaip suplanuota (...) Mes galime turbūt vienais metais padidinti labai daug, bet kitais metais tiek nepadidinsim“, – LRT radijui sakė M. Šiurkus.

Anot jo, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad individuali ir bendra senatvės pensijos dalys būtų lygios, šiuo metu iš valstybės biudžeto mokama bendroji dalis yra didesnė.

Ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.

Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.

„Labiau eiti ta kryptimi, kad būtų didinama individualioji pensijos dalis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė T. Medaiskis.

Jis siūlo sureikšminti ne darbo stažo, o apskaitos vieneto dydžio vertę skaičiuojant pensiją. Pasak ekonomisto, toks prioritetas svarbus norint paskatinti socialinio draudimo sistemą, kad ji senatvėje garantuotų proporcingas pajamas gautam atlyginimui, o ne virstų vien paramos sistema.

„Kad būtų sudaryta pakankamai gera paskata žmonėms dalyvauti socialiniame draudime“, – komiteto posėdyje tvirtino T. Medaiskis. 

Jis pabrėžė, kad dėl to didelės pensijos didėtų daugiau negu mažosios: „Tai siunčia žinią, kad mokėkite didesnes įmokas ir ta individualioji dalis bus didesnė“. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės atstovės Svajūnės Gaidamavičienės teigimu, stiprinti įmokų ir išmokų ryšį būtina, bet ji pabrėžė, kad daug žmonių Lietuvoje gauna nedideles algas, todėl tokia sistema skatintų žmonių nelygybę.

„Lietuvoje santykinai daug dirbančiųjų už mažą darbo užmokestį ir įgyjančių mažas pensines teises, todėl itin didelis pensijos susiejimas su buvusiomis pajamomis reikštų ir didesnę pagyvenusių asmenų pajamų nelygybę“, – aiškino ministerijos atstovė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad dabar pensijai apie 60 proc. įtakos turi bazinė dalis, o 40 proc. – individuali, priklausanti nuo buvusio atlyginimo. Anot jos, norima pasiekti, kad šis santykis būtų bent 50 ir 50 proc.  

Vyriausybė siūlo 2023-aisiais bazinę dalį indeksuoti 9 proc., o individualią – beveik 15 procentų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis pranešė, kad dabar Lietuvoje tik 1,2 proc. darbdavių savo lėšomis prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pabrėžė, kad finansinis švietimas Lietuvoje yra silpnas.

„Kai tik yra galimybė nekaupti lėšų senatvei, jauni žmonės tą ir daro. Nesirūpina savo pensija, jiems ji pradeda rūpėti artėjant prie pensinio amžiaus“, – komitete sakė jis.  

T. Medaiskis, be to, siūlo neskatinti išėjimo į išankstinę pensiją: „Žmones reikėtų kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje“.  

Valstybės kontrolė, liepą baigusi pensijų sistemos vertinimą, konstatavo, kad sistema nemotyvuoja mokėti daugiau įmokų „Sodrai“ tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos fonduose yra nepakankamas.

– Ką daryti su pensijų antrąja pakopa – likti ar pasitraukti?

– Rekomenduočiau likti, nepaisant tam tikrų trūkumų, problematiškų dalykų. Tai vis tiek padės senatvėje sukaupti didesnę pensiją nei socialinis draudimas, kuris gali užtikrinti pakankamą pragyvenimą senatvėje. Jei žmogus nori daugiau, kaupti naudinga.

– Kodėl žmonės nenori likti? Kur problema?

– Galbūt nenori atiduoti 3 proc. pajamų arba dabartinį vartojimą vertina labiau. Kai kas mano, kad laisvus pinigus galės geriau investuoti patys. Manau, gebančių tai daryti labai mažai. Dauguma šioje vietoje galėtų pasikliauti profesionalais. Kai kurie mano, kad pensijų fondų išmokos mažos, bet reikia nepamiršti, jog pensijų kaupimo sistema egzistuoja tik 20 metų. Ji ne visai subrendusi. Kaupimas reikalingas visą gyvenimą. Visą laiką ji buvo koreguojama, keičiama, todėl tai lėmė, kad surinktos sumos nedidelės. Gal kai kam nepatinka automatinis įtraukimas, kad negalima pasitraukti. Yra bruožų, kurie organiškai susiję su sistema.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Informacijos yra visur, bet jos daug, ji klampi, neaiški.

– Pasirenkant pensijų fondą nėra didelio skirtumo, nes jų visų panašus pelningumas. Be to, galima pereiti iš vieno pensijų fondo į kitą. Galima matyti jų rezultatus.

– Kiek, jūsų nuomone, dabartinis modelis geras, tobulintinas? Ar jaunimas gali juo pasikliauti ir tikėtis, kad ateityje pensija bus ori?

– Po daugelio pokyčių dabar variantas racionalus. Įtraukimas automatinis, bet nereiškia, kad privalomas ir prievartinis. Įmokos tarifas gal net ir mažokas, norint sukaupti gana daug. Tokia sistema Didžiojoje Britanijoje reikalauja 5 proc. iš paties dirbančiojo ir 3 proc. iš darbdavio, ne valstybės. Tai didelis skirtumas – antroji pakopa finansuojama darbdavio. Pas mus – valstybės priemokos. Manau, ateityje gana sklandi transformacija galėtų įvykti. Manyčiau, gana racionaliai viskas ir atskaitymai nedideli.

– Kaip patartumėte – kliautis tik valstybine pensija ar reikia ir antros, trečios pakopos ir dar kiekvieną mėnesį atsidėti nuo algos?

– Manau, tikrai reikėtų. 3 proc. nelabai skausminga, o senatvėje pajusi. Valstybinė sistema gali garantuoti racionalų ir dorą pragyveną, bet ne maksimalų. Gerai, kad 60 proc. buvusių pajamų, bet gal žmogus norėtų didesnių pajamų.

– Ne visai tiesa, kad pensijų fondai būtų nepelningi. Praeitais metais kaip tik jie buvo pripažinti vos ne geriausiais iš pensijų kaupimo vykdytojų. Kaupiamoji sistema turi tą savybę, kad grąža svyruoja: vienais metais yra geriau, kitais – blogiau. Žinoma, dabar turime gana sunkią situaciją. Pirmas ketvirtis pensijų fondams yra nuostolingas, bet praeiti metai – pelningi. Be to, juk ne veltui yra įsteigta gyvenimo ciklo fondų sistema – kuo vyresni žmonės, tuo atsargiau, konservatyviau investuojamos jų lėšos. Jeigu apskaitos pensinio vieneto vertė susvyruoja labiau jaunesniems žmonėms dėl įvairių finansų rinkų svyravimų, tai vyresnio amžiaus žmonėms svyruoja mažiau. Tad nėra taip, kad reikia jau eiti į pensiją, o visa vertė nukrito. Galima turto išsaugojimo fonde laukti, kol vertė pakils. Manau, kad nereikia kalbėti apie nepasitikėjimą pensijų kaupimu. Kaupimas yra papildoma sistema prie socialinio draudimo.

Socialinis draudimas yra pagrindinė apsaugos senatvėje priemonė ir ji tokia išliks.

Visiškai sutinku, kad pagrindinė apsauga senatvėje eina iš socialinio draudimo, iš „Sodros“, dėl šito niekas neginčija. Tačiau „Sodra“ gali garantuoti net ne minimalų, o patenkinamą apsaugos lygį, bet galbūt žmonės nori susitaupyti daugiau. Juo labiau, turint demografinę situaciją, labai sunku tikėtis, kad socialinis draudimas galės dar daugiau negu vidutinis senatvės pajamų palaikymas. Kaupiamoji dalis gali prie to prisidėti. Todėl kaupimas naudingas pirmiausia dalyviams, o ne fondų vykdytojams. Fondų vykdytojai už savo veiklą gauna tai, ką turėtų gauti už savo veiklą. Tam ir yra jų priežiūra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Seimo narys Valius Ąžuolas yra pasakęs, kad privatiems pensijų fondams – kaupimas be praradimo, o būsimi pensininkai gali ir nukentėti. Ar sutinkate su tuo?

– Jeigu dalyvaujama atitinkamame gyvenimo ciklo fonde, tai retas atvejis, kad santaupų vertė išėjus į pensiją kristų. Be to, jie visą laiką uždirba, rinkos svyruoja. Dabar situacija yra tokia išskirtinė, matysime, kaip čia bus, bet iki šiol viskas buvo gavėjų naudai. Tai, kad išmokos nėra didelės, paaiškinama tuo, kad nors ir atrodo, kad ilgą laiką dalyvauta pensijų kaupimo sistemoje, bet tai nėra pakankamai ilgas laikas. Reikia gal dvigubai ilgiau dalyvauti, kad ta išmoka būtų didesnė. Nes ir įmoka nėra labai didelė, tie 3 proc. nėra labai daug. Automatinis įtraukimas yra ir Britanijoje, ten iš viso yra 8 proc. Pas mus mažiau. Dalyvaujama galbūt ne visai tuo mastu, kuriuo reikėtų dalyvauti, dalyvavimo laikotarpis nėra labai ilgas, todėl tos išmokos nėra labai didelės, bet dalyvaujant pakankamai ilgą laiką jos bus didesnės.

– Gintautas Paluckas ištraukė Estijos kortą ir sako, kad estai atsisakė. Kodėl estai taip pasielgė ir ar tai buvo teisingas žingsnis?

– Nežinau, kodėl estai taip pasielgė, bet kiek šnekėjau su estų specialistais ir žinovais, tai jie yra visiškai nepatenkinti tokiu sprendimu ir galvoja, kad padaryta klaida. Mūsų sprendimas yra visiškai racionalus, atsižvelgiant į žmonių mentalitetą, trumparegystę. Dalyvavimas nėra privalomas, galima atsisakyti. Kas apie save galvoja ir tokių išlaidų nenori turėti, kas mąsto, kad tie 3 proc. dabar jiems naudingesni bus negu ateičiai, tai galima atsisakyti, todėl privalomo dalyvavimo čia nėra, bet yra tam tikra paskata, kad vis dėlto geriau būtų dalyvauti.

– G. Paluckas sakė, kad „Sodra“ yra vienintelė viltis. Ar jis teisus?

– Kaip jau minėjau, socialinis draudimas yra pagrindinė apsaugos senatvėje priemonė ir ji tokia išliks. Kaupimas jos neturi pakeisti, bet gali ženkliai papildyti tą apsaugą senatvėje. Žmonės, kurie nori tai pasirinkti, jiems reikia netgi paskatinti tai daryti.

Kompensuoti praradimus galima tada, kai nukenčia tik dalis žmonių – tada likusi visuomenės dalis gali jiems padėti,  sako socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. „Apskritai manau, kad sprendimas kompensuoti pensijas – socialiai labai neteisingas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia jis.

T. Medaiskis primena, kad nuo krizės nukentėjo visi. „Sumažėjo dirbančių asmenų atlyginimai, žmonės neteko darbo ir gavo mažesnes nedarbo draudimo išmokas, šeimos su vaikais atsidūrė bėdoje, todėl negalima sakyti, kad nukentėjo tik viena dalis. Pensininkai nukentėjo netgi mažiau negu kiti. [...] Jei pažiūrėsime į skaičius, pamatysime, kad likusios visuomenės dalies netektis buvo didesnė negu pensininkų“, – tvirtina jis.

Anot T. Medaiskio, atsiduriame pasakoje, kai muštas nemuštą neša. Ketinama kompensuoti jau ir iš taip nukentėjusių žmonių, kuriems niekas nieko nekompensuos: nei atlyginimų, nei netekto darbo, nei prarastų pajamų. O Konstitucinis Teismas, T. Medaiskio nuomone, nesupranta argumentų ir priima sprendimus, kurie verčia daryti tai, ko nereikėtų daryti.

„Jis mus dalija į privilegijuotuosius (pensininkus ir valdininkus, kuriems taip pat viskas bus kompensuojama) ir neprivilegijuotuosius, kuriems ne tik kad nebus kompensuota, bet jie dar turės užmokėti už tuos, kuriems bus kompensuojama. Toks mūsų konstitucinis teisingumas“, – pabrėžia T. Medaiskis. Jo žodžiais, atsitiko taip, kad kelių Konstitucinio Teismo teisėjų nuomonė tapo svarbesnė negu bet kokia kita nuomonė.

T. Medaiskis primena, kad pirmiausia buvo sumažintos draudžiamosios pajamos, todėl šiek tiek sumažėjo visos pensijos,  o pačios mažiausios netgi buvo šiek tiek padidintos. Antras mažinimas buvo dirbantiems pensininkams – jų pensija buvo sumažinta dar kartą.

„Kadangi Konstitucinis Teismas mano, kad būtent dirbančių pensininkų pensijos sumažinimas yra pats skaudžiausias, manau, kad pirmiausia reikėtų grąžinti tas dalis, kurios buvo sumažintos dirbusiems pensininkams. O paskui padidinti draudžiamąsias pajamas visiems pensininkams, kitaip nuskriaustume mažiausių pensijų gavėjus, kuriems nieko nebuvo sumažinta, dėl to niekas nieko nekompensuos“, – pabrėžia jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta Užimtumo didinimo 2014-2020 metais programa vertinama nevienareikšmiškai.

Ką kritikuoja ir rengėjai - dokumentą rengusios darbo grupės nario socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio nuomone, programoje darbdavio skatinimui turėtų būti skirta daugiau dėmesio, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės teigimu, programa pasiteisins, jeigu bus parengtos tikslios ir veiksmingos priemonės tikslams pasiekti, bus geras jų koordinavimas, užtikrinta stebėsena, kontrolė.

Šio komiteto narys konservatorius Rimantas Dagys projektui negaili kritikos:"Priemonės yra abstrakčios, neaišku, kas turima galvoje. Nedarbo mažinimas nuo dabartinio lygio iki 7 proc. 2020 metais nėra ambicinga programa. Jeigu ekonomikos niekas nesukrės, rezultatai turėtų būti dar geresni, kokių nors specialių pastangų tam nereikia".