Dvokas ir neaiški spalva
Dievogalos kaimo gyventojai pasakojo, kad prieš savaitgalį dažnai į Kerupės upelį leidžiamos neaiškios nuotekos. Žmonės teigė, kad jos bėga iš „Kika Group“ gamyklos. Pasak vietos gyventojų, upelis buvo teršiamas ir paskutinėmis metų dienomis.
„Kika Group“ iš savo gamyklos Dievogalos kaime į Kerupės upelį naktimis leidžia fekalijas ir kitokias gamybos atliekas. O štai pati gamykla savo internetiniame puslapyje skelbia, kad „Įmonėje įgyvendinta aplinkos apsaugos sistema, vadovaujantis ISO 14001 standarto reikalavimais“. Upelis buvo vienas švariausių Kauno rajone. Vietos gyventojų pastangomis pagaliau ne tik jie, bet ir Gamtos inspekcijos darbuotojai užfiksavo gamtos užteršimą. Šiuo metu nustatinėjama gamtai padaryta žala. Labai tikiuosi, kad nusižengimai bus pamatyti viešumoje ir sustabdyti, o pažeidėjai nubausti“, – dėstė vienas vietinis vyras.
Kiti pasakojo, kad į upelį leidžiamas nuotekas žmonės mato ne pirmą kartą. Pasitaiko, kad kartą per mėnesį, vakare upelis prasmirsta ir nusidažo neaiškiomis nuotekomis.
„Ne visada ir sužiūrime, nes vanduo dažniausiai paleidžiamas penktadieniais vakare ar prieš šventes, kai mažesnė tikimybė, kad kas nors pamatys. Visas upelis pradeda smirdėti. Dabar į trijų litrų stiklainį pripylus vandens, trečdalis jo buvo vien nuosėdos. Į aplinkosaugą ne vieną kartą kreipėmės, bet gamykla, matyt, spėdavo išjungti. Bet tokia situacija jau tęsiasi kelerius metus, nors jų vadovai aiškina, kad neva iš jų niekas nebėga. Tačiau ten daugiau nieko nėra, tad tikrai nuotekos bėga iš „Kika Group“ gamyklos“, – „Kauno dienai“ komentavo dar vienas gyventojas.
Prieš Naujuosius metus aplinkosaugininkai vietinius gyventojus informavo, kad nuotekų leidimo sistema, vedusi iš gamyklos į upelį, buvo išardyta. „Nežinome, ar po to vamzdžiai nesugrįš atgal“, – nerimavo Dievogalos kaimo gyventojai.
Skaitytojo nuotr.
Žmogiška klaida?
„Kika Group“ vadovas Darius Šumskis socialiniuose tinkluose aiškino, kad esą į upelį buvo paleistos ne gamybinės atliekos, bet pašarų likučiai, kurie neteršia aplinkos. Tai esą įvyko dėl žmogiškos klaidos, tačiau Kauno rajono bendruomenės tokie paaiškinimai neįtikino.
„Gruodžio 29-osios naktį atsakingam pamainos darbuotojui po įrenginių plovimo neperjungus nuotekų nukreipimo sklendės į valymo įrenginius, į šalia gamyklos „Akvatera“ esantį Kerupės upelį pateko buitinės nuotekos bei gyvūnų pašaro likučiai. Gyventojus noriu nuraminti, kad į aplinką patekusios nuotekos nėra chemiškai taršios. Pastebėjus klaidą, nuotekų patekimas į aplinką buvo nutrauktas, iškviesta valymo įrenginius aptarnaujanti įmonė, situaciją įvertino ir į gamyklą atvykę aplinkosaugininkai.
Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos, tad bendradarbiaujame su aplinkosaugininkais aiškinantis įvykio aplinkybes ir lauksime jų įvertinimo, kad galėtume kuo greičiau kompensuoti gamtai padarytą žalą. Savo ruožtu įmonėje ėmėmės veiksmų, kad daugiau tokia situacija nepasikartotų: pakeista įrenginių plovimo ir prieigos prie sklendžių tvarka, sukurta proceso statuso registracijos sistema“, – dėstė D.Šumskis.
Tačiau Dievogalos kaimo gyventojai tikino, kad toks atsakymas buvo labai šabloniškas ir kelia dar daugiau klausimų. Štai vienas vietinis vyras stebėjosi, kad iš viso buvo padaryta sklendė, vedanti į upelį, mat šiaip nuotekos turėtų tekėti į valymo įrenginius, o ne į aplinką.
„Mano tualeto sklendė kažkodėl nesusimaišo ir nenuteka į upelį, o pas jus yra kažkokios sklendės ne į upelį ir į upelį, kad galima jas sumaišyti?“ – „Kika Group“ vadovo paaiškinimu stebėjosi vietinis vyras.
Kiti norėjo, kad „Kika Group“ vadovas prisipažintų, jog aplinka teršiama ne pirmą kartą. Žmonės tikisi, kad pagaliau gamykla susiims ir sutvarkys teršiamą gamtą. „Teigia, kad 29 dieną atvejis buvo fiksuotas, tai klausimas tuomet, kas bėgo 31 dieną šviesiu paros metu apie 14-15val? Keista. Gal tuomet čia jau kitas atvejis.? Ar čia ta pati tarša bėgo tris paras“, – savo pastebėjimus išsakė Dievogaloje gyvenanti moteris.
„Nejuokinkit žmonių. Gyvenam prie upelio ir kažkodėl kiekvieną savaitgalį, šeštadienio naktį yra leidžiami teršalai. Upelio vanduo tampa juodas, todėl nereikia viešai meluoti. Prisipažinkit pagaliau, kad teršiat aplinką ir vieną kartą normaliai viską sutvarkykite. Iš jūsų gamyklos sklinda tiesiog baisus kvapas“, – antrino dar viena kaimynė.
Skaitytojo nuotr.
Nuotekas tvarko patys
Kauno rajono savivaldybės atstovai aiškino, kad Dievogaloje įsikūrusi „Kika Group“ gamykla turi savo įrenginius, nuotekas įmonė valo pati.
Bendrovės „Giraitės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas, Andrius Dzevyžis portalui kauno.diena.lt tvirtino, kad „Kika Group“ turi gamybinių nuotekų valymo įrenginius ir „Giraitės vandenys" nėra sudarę nuotekų tvarkymo sutarties su šia įmone. „Buvo derinimas projektas, įrenginėjama slėginė nuotekų trasa ir nuotekų siurblinė, tačiau prašymo sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį kol kas nesame gavę“, – apie tai, kad gamyklos nuotekos nėra tvarkomos centralizuotai sakė A.Dzevyžis.
Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė informavo, kad skundų dėl Dievogalos upelio taršos nėra gavusi, todėl negalinti detaliau pakomentuoti, ar iš tiesų į Kerupės upelį buvo leidžiamos nevalytos nuotekos.
Fiksuoja pažeidimus
Visgi Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai prieš Naujuosius metus fiksavo „Kika Group“ gamyklos nuotekų valdymo pažeidimus. Kol kas nėra aiški gamtai padaryta žala, bet neabejojama, kad ją turės atlyginti būtent upelį teršusi gamykla.
Sulaukus tyrimų rezultatų, bus sprendžiama dėl įmonei administracinės, ekonominės sankcijos skyrimo bei žalos aplinkai pateikimo.
„Informuojame, kad Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija (Kauno AAI) 2020 m. gruodžio 30 d. telefonu gavo pranešimą dėl galimo Kerupės upelio teršimo nuotekomis. Pareigūnai nedelsdami nuvyko į pranešime nurodytą vietą ir nustatė, kad nuotekos į upelį patenka iš bendrovės „Akvatera LT“ teritorijoje esančio vamzdžio.
Iškviesta valstybinė laboratorija paėmė nuotekų mėginius iš minėto vamzdžio. Šiuo metu dėl minėto įvykio vyksta tyrimas, laukiama nuotekų tyrimų rezultatų (paprastai gaunami per porą savaičių), tarša į upelį nutraukta. Sulaukus tyrimų rezultatų, bus sprendžiama dėl įmonei administracinės, ekonominės sankcijos skyrimo bei žalos aplinkai pateikimo“, – apie situaciją Dievogaloje komentavo AAD atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė.
Ji nurodė, kad aplinkosaugininkai anksčiau minėtos įmonės už aplinkos taršą nebuvo baudusi.
Bendrovės „Akvatera“ vadovo Dariaus Šumskio platesnis komentaras:
„Akvateros“ gamyklos teritorijoje naudojamas nuotekų valymo įrenginys buitinėms nuotekoms valyti ir talpa, į kurią surenkamos gamybinės organinės nuotekos. Konkrečiai šiuo atveju atsakingam pamainos darbuotojui keičiant prisipildžiusią gamybinių organinių nuotekų talpą buvo užsukta šių nuotekų tiekimą reguliuojanti sklendė, taip nukreipiant galimą atitekėti naujai susidarančių gamybinių nuotekų srautą į buitinių nuotekų valymo įrenginį. Dėl žmogiškos klaidos, po talpos plovimo ir pakeitimo, sklendė nebuvo grąžinta į pradinę padėtį. Dėl to naujai susidariusios gamybinės nuotekos pateko į buitinių nuotekų valymo įrenginį. Pastarasis nesugebėjo išvalyti į jį per klaidą patekusių gamybinių organinių nuotekų ir tokiu būdu dalinai apvalytos nuotekos pateko į aplinką, t. y. Kerupės upelį.
Laikydamiesi Lietuvoje galiojančio Nuotekų tvarkymo reglamento iš valymo įrenginių išleidžiame išvalytas buitines nuotekas, kurios atitinka visas nustatytas normas. Įprastai tai yra nuotekos, susidarančios valgykloje, tualeto kriauklėje ir pan. Šio incidento metu, deja, kartu su buitinėmis nuotekomis galimai pateko ir gamybinės organinės nuotekos. Šios nuotekos nėra chemiškai taršios, kadangi gaminant gyvūnų maistą naudojamos tik gyvūninės, augalinės, mineralinės kilmės medžiagos.
Po šio įvykio buvo peržiūrėtos ir gamyklos darbo procedūros: pakeista įrenginio plovimo ir prieigos prie sklendžių tvarka, ją suteikiant tik autorizuotiems asmenims bei sukurta proceso statuso registracijos tvarka, kad panašūs incidentai ateityje daugiau nepasikartotų. Be to, bendradarbiaujame su aplinkosaugininkais, teikiame jiems visą reikalingą informaciją bei duomenis ir laukiame jų įvertinimo, kad galėtume kuo greičiau kompensuoti gamtai galimai padarytą žalą. Taip pat įmonės viduje yra atliekamas vidinis auditas, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.
