2015 metais daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų priėmusioje Vokietijoje netyla diskusijos šia tema, kai keletą smurtinių nusikaltimų padarę nežinomo amžiaus pabėgėliai tikino esantys nepilnamečiai.

Už vidaus saugumą atsakingas Thomas de Maiziere (Tomas de Mezjeras) pareiškė pritariąs prieštaringai vertinamų testų taikymą jauniems migrantams, neturintiems tinkamų asmens dokumentų.

T. De Maiziere yra artimas kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas, pasak jo, „tikrai neperdaug būtų paprašyti, kad jie aktyviai dalyvautų nustatant jų amžių“.

Ministro nuomone, taisyklės nurodančios, kad „visais atvejais, kai neįmanoma pateikti oficialaus arba tikro dokumento, amžius turi būti nustatomas kitais būdais, jei būtina, medicininiais tyrimais“.

Nepilnamečių prieglobsčio prašymai yra lengviau patenkinami, tačiau vis daugiau konservatyvių pažiūrų politikų reikalauja griežtesnių taisyklių ir patikrų sukčiavimui atskleisti.

Gydytojai gali apskaičiuoti asmens amžių peršvietę rankos kaulą ir įvertinę jo struktūrą, bei pridūrę kitus duomenis, kaip ūgis, svoris, dantų, krūtų ir lyties organų išsivystymas.

Vokietijoje verda emocingos diskusijos šia tema, ypač po incidento, kai gruodžio 27 dieną pabėgėlis iš Afganistano įtartas mirtinai subadęs 15-etę merginą pietvakariniame Kandelio mieste.

Aukos tėvas sako, kad pabėgėlis, buvęs merginos vaikinas, yra daug vyresnis, nei 15-os, kaip jis pats teigia.

Vokietijos gydytojų asociacija dėl etinių priežasčių nepritaria, kad būtų plačiai atliekami tyrimai jaunų, neaiškaus amžiaus, pabėgėlių amžiui nustatyti, sakydami, kad taip yra žeidžiamas jų asmeninis orumas.

„Švietimas rentgeno spinduliais be medicininės priežasties yra kišimasis į asmens kūno neliečiamybę“, – sakė asociacijos pirmininkas Frankas Ulrichas Montgomery (Frankas Ulrichas Montgomeris) ir dar įspėjo, kad tokiems testams būdingas „didelis neapibrėžtumas“.

Visus sumanytus planus dar turės patvirtinti parlamentas, nes po naujausių pavienių teroristų išpuolių Bavarijoje Vokietijos vyriausybė nusprendė paspartinti terorizmu įtariamų žmonių deportavimą, sukurti dar puspenkto tūkstančio policininkų pareigybių, be to, bus sukurtas federalinis valdymo centras rimtų išpuolių atvejams, rimtai užsiimta terorizmo prevencija ir žvalgyba internete.

„Mums reikia technologinio puolimo. Privalome geriau apginkluoti saugumo tarnybas ir personalo, ir techninių priemonių prasme. Planuojame panaudoti specialius kibernetinius detektyvus, kurie užsiims įslaptinto „tamsiojo interneto“ reikalais. Tai bus specializuoti slapti tyrėjai, kurie seks prakybą ginklais bei teroristų bendravimą per internetą“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomasas De Maiziere.

Th. de Maiziere'as, kaip aukščiausias Vokietijos saugumo pareigūnas, keletą metų buvo britų vidaus reikalų ministrės Th.May kolega.

„Ji yra protinga moteris – nuovoki, disciplinuota, kompetentinga, stipri derybose... ir taip pat kritiška, bet tikra ir patikima“, – ministras sakė kalbėdamas Berlyne trečiadienį.

„Todėl manau, kad šiuo metu ji yra tinkama moteris Britanijai“, – pridūrė jis.

Tuo metu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) pareiškė, kad Vokietijos lyderė nėra asmeniškai susitikusi su Th.May, bet „tikrai greitai su ja užmegs kontaktą“.

Vokietijos šiauriniame Hanoverio mieste antradienio vakarą buvo evakuotas stadionas ir atšauktos šalies rinktinės draugiškos rungtynės su Nyderlandais, bet kol kas nebuvo rasta jokių sprogmenų ir nebuvo suimta jokių įtariamųjų, pranešė vienas to regiono ministras.

Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministras Borisas Pistorius (Borisas Pištorijus) sakė per spaudos konferenciją, kad gandai apie neva rastą užminuota greitosios pagalbos automobilį nebuvo patvirtinti.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) sakė, kad rungtynės Hanoveryje, kuriose turėjo dalyvauti kanclerė Angela Merkel ir kiti Vokietijos vyriausybės nariai, buvo atšauktos „siekiant apsaugoti visuomenę“, bet išsamesnių detalių nepateikė.

Ministras pareiškė, kad „mes turėjome svarių priežasčių, karčių priežasčių“, o Hanoverio policija anksčiau sakė, kad buvo iškilusi sprogdinimo grėsmė visame mieste.

Policija taip pat evakavo Hanoverio koncertų ir sporto rūmus TUI, kur turėjo įvykti grupės „Soehne Mannheims“ koncertas.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) trečiadienį pareiškė, kad augantis skaičius prieglobsčio prašytojų iš Afganistano yra „nepriimtinas“, todėl paragino šios pietų Azijos šalies jaunimą likti namuose ir padėti atstatyti savo šalį.

„Afganistanas užima antrą vietą tarp (prieglobsčio prašytojų) kilmės šalių šį mėnesį ir per visus šiuos metus, o tai nepriimtina. Mes susitarėme su Afganistano vyriausybe, kad to nenorime“, – kalbėjo Th.de Maiziere'as.

Pasak Th.de Maiziere'o, Vokietija ir kitos Vakarų šalys skyrė milijonus Afganistano plėtrai, taip pat siuntė savo karius ir policijos pareigūnus mokyti ten esančių saugumo pajėgų.

Afganistano vyriausybė pritaria Vokietijai, kad jo piliečiai turi likti ir padėti atstatyti šalį, sakė jis.

„Iš Afganistano atvykstantys žmonės negali tikėtis, kad jie galės pasilikti“, – sakė ministras ir pridūrė, kad afganų bylos bus nagrinėjamos po vieną atskirai.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį paragino Europą perkelti pabėgėlius tiesiai iš krizės ištiktų regionų ir taip padėti jiems išsiversti be žmonių kontrabandininkų, kurie už pavojingą kelionę į Senąjį žemyną reikalauju didžiulių sumų.

„Siūlau sutarti dėl didelės kvotos, pagal kurią imsime pabėgėlius iš krizių ištiktų regionų į Europą neleisdami žmonių kontrabandininkams iš to pasipelnyti“, – sakė Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) per spaudos konferenciją Berlyne ir pridūrė, kad tai jo asmeninis požiūris.

„Turėtų būti didelė kvota, kad Europa galėtų įvykdyti savo humanitarinius įsipareigojimus“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Pasak Th.de Maiziere'o, būtina pabėgėlius apsaugoti nuo pavojaus nuskęsti Viduržemio jūroje pakeliui į Europą.

„Jie būtų atgabenti ne į Europą, bet į saugias vietas, su mūsų pagalba, kad galėtų saugiai gyventi“, – sakė ministras.

„Tai yra europinis požiūris, atitinkantis europinius prieglobsčio standartus“, – pridūrė Th.de Maiziere'as.

Nuo metų pradžios Viduržemio jūroje paskendo beveik 2 750 žmonių, dažnai perpildytomis valtimis bandžiusių pasiekti Europą.

Praėjusią savaitę lankydamasis pabėgėlių stovykloje Jordanijoje britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, „jo šalis paims 20 tūkst. sirų tiesiai iš pabėgėlių stovyklų Jordanijoje bei kitur ir suteiks jiems namus savo šalyje“.

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „labai svarbu laikyti tuos žmones arčiau jų namų ir neleisti jiems leistis į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą ir Europą“.

Vokietijos vidaus reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ateityje turėtų priimti baigtinį migrantų skaičių, o visus kitus migrantus siųsti atgal į kokias nors saugias šalis regionuose, iš kurių jie yra kilę.

„Negalime priimti visų tų žmonių, kurie bėga iš konfliktų zonų ar nuo skurdo ir nori atvykti į Europą ar Vokietiją“, – sakė Thomas de Maiziere‘as (Tomas de Mezjeras) interviu vokiečių naujienų savaitraščiui „Spiegel“.

T.De Maiziere‘as dėl dabartinės dešimčių tūkstančių migrantų, atvykstančių į Europą ir Vokietiją, krizės, laikosi griežtesnės pozicijos nei šalies lyderė Angela Merkel.

Šio konservatyvaus ministro nuomone, Europa privalo susilaikyti nuo palyginti dosnių pabėgėlių kvotų nustatymo ir vietoje to sukurti „teisinį imigracijos būdą“ su žmonių, už kuriuos žemynas gali būti atsakingas, skaičiaus apribojimu.

Kai tas pabėgėlių žemyne limitas bus pasiektas, juos reikėtų siųsti atgal į jų „kilmės regioną“, į tokią vietą, kur „jie gali gyventi saugiai ir be persekiojimo“, sakė T.De Maiziere‘as.

„Mes turėtume finansiškai padėti atitinkamoms šalims“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) penktadienį paskelbė, kad Frankas-Juergenas Weise (Frankas Jurgenas Vaizė) bus Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos pirmininkas; ši tarnyba buvo kritikuojama dėl nesklandumų apdorojant pabėgėlių prieglobsčio prašymus. Ministras F.J.Weisę pavadino „geriausiu viešuoju vadybininku“ Vokietijoje.

Jo pirmtakas atsistatydino ketvirtadienį.

Vokietijoje šiemet laukiama apie 800 tūkstančių atvykstančių migrantų, nors jų skaičius gali siekti ir 1 milijoną – tai būtų penkis kartus daugiau negu pernai.

Europos Komisija antradienį pareiškė nesvarstanti galimybės mažinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą šalims, kurios nepritaria privalomoms migrantų kvotoms.

Giedrius Sudikas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigė, kad „šio finansinio laikotarpio partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose nėra numatytas teisinis pagrindas sumažinti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas tuo atveju, jei valstybė narė atsisako laikytis privalomų kvotų“.

„Norinti įvesti tokią sąlygą, reikėtų persvarstyti daugiametę (2014-2020 metų) finansinę programą. Tokia sąlyga šiuo metu nesvarstoma“, - BNS informavo G.Sudikas, vadovaujantis Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriui.

Apie galimybę mažinti ES paramą šalims, kurios nesutinka su privalomomis kvotomis, antradienį užsiminė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras).

„Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones. Daugelis tų šalių gauna daug struktūrinės pagalbos lėšų iš Europos Sąjungos“, – ministras Thomas de Maiziere'as sakė televizijai ZDF.

Anot Vokietijos ministro, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų“.

„Su kuo aš sutinku“, - pridūrė T.de Maiziere'as.

G.Sudikas tikino, kad Europos Komisijos vadovas buvo pacituotas neteisingai.

„Europos Komisijos pirmininkas niekada to nesakė“, - BNS sakė G.Sudikas.

Lietuva pritaria Briuselio pasiūlymui paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Vengrijos, Italijos ir Graikijos, tačiau, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, nesutinka, kad būtų nustatytas nuolatinis privalomas migrantų kvotų mechanizmas.

Praha „tuščiais“ vadina ES grasinimus

Čekijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos klausimais antradienį pareiškė, kad grasinimai, jog Vidurio Europos valstybėms gali būti apkarpytas finansavimas, jei jos priešinsis privalomoms migrantų kvotoms, neturi teisinio pagrindo.

„Vokietijos grasinimai, kad Vidurio Europa bus nubausta apkarpant finansavimą iš Sanglaudos fondų, yra tušti, bet visiems labai žalingi“, - parašė Tomašas Prouza socialiniame tinkle „Twitter“.

ES neigia Vokietijos pareiškimus

Europos Sąjunga antradienį paneigė Vokietijos pareiškimus, esą šalims, kurios nesutinka su privalomomis pabėgėlių perkėlimo kvotomis, gali būti sumažinta pagalba iš Bendrijos fondų.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) pareiškė, jog Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų, su kuo aš sutinku“.

Tačiau Europos Komisijos atstovė Natasha Bertaud (Nataša Berto) tvirtino naujienų agentūrai AFP, kad „Pirmininkas to niekada nesakė.“

Dabartinis susitarimas su ES šalimis „nesuteikia teisinio pagrindo sumažinti lėšų skyrimą iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, jeigu šalis narė nesutinka su privalomu (pabėgėlių) perskirstymo mechanizmu“, pridūrė N.Bertaud.

„Kad tokios sąlygos būtų įvestos, reikėtų iš naujo svarstyti (ES biudžetą), o to šiuo metu daryti nesiruošiame“, – aiškino ji.

Europa „užtraukė sau gėdą“

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) antradienį pareiškė, kad „Europa užtraukė sau gėdą“, kai Europos Sąjungos ministrams nepavyko pasiekti susitarimo dėl kvotų plano pabėgėlių naštai pasidalyti.

„Vakar Europa vėl užtraukė sau gėdą“, - sakė vicekancleris kitą dieną po to, kai Bendrijos ministrams nepavyko vienbalsiai sutarti dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo.

ES valstybės turi suprasti, kad „grėsmė kyla visai Europai“, sakė S.Gabrielis, pridūręs, jog „tai, su kuo mes susiduriame, kelia Europai kur didesnį pavojų nei Graikijos krizė“.

„Mūsų šalis negali viena išspręsti pusės pasaulio pabėgėlių problemų“, - sakė vicekancleris, kuris pirmadienį nurodė, kad į Vokietiją per šiuos metus gali atvykti milijonas pabėgėlių, nors anksčiau prognozuota, kad rekordinis migrantų skaičius gali siekti 800 tūkstančių.

S.Gabrielis sakė, kad turint galvoje pabėgėlių srauto į Europą mastą, „160 tūkst. žmonių tėra lašas jūroje“. Vicekancleris paminėjo pabėgėlių skaičių, dėl kurio priėmimo bloke vyksta diskusijos.

S.Gabrielis taip pat sakė, kad ES paramos fondai galėtų būti pasitelkti kaip spaudimo priemonė prieš valstybes nares, siekiant įtikinti jas sutikti su privalomomis pabėgėlių priėmimo kvotomis.

„Vokietija nepasirengusi būti daugiau sumokančia nei gaunančia valstybe Europoje, kur visi nori dalyvauti, kai gauna pinigų, bet nenori dalytis atsakomybe“, - sakė jis.

Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti Europos Sąjungos narių finansavimą kaip priemonę spausti tas šalis sutikti su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių, kai kelios Bendrijos rytinės valstybės atsisakė paremti planą dėl migrantų perskirstymo.

Vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) antradienį pareiškė, kad „Europa užtraukė sau gėdą“, kai Europos Sąjungos ministrams nepavyko pasiekti susitarimo dėl kvotų plano pabėgėlių naštai pasidalyti.

„Vakar Europa vėl užtraukė sau gėdą“, - sakė vicekancleris kitą dieną po to, kai Bedrijos ministrams nepavyko vienbalsiai sutarti dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo.

„Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones. Daugelis tų šalių gauna daug struktūrinės pagalbos lėšų iš Europos Sąjungos“, – Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) sakė televizijai ZDF.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų, su kuo aš sutinku“, pridūrė jis.

Viltys, kad bus vienbalsiai susitarta dėl pabėgėlių paskirstymo Bendrijoje žlugo, kai Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija griežtai pasipriešino tiems planams per pirmadienį Briuselyje surengtą nepaprastąjį ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.

Vokietija, kuri šiais metais prognozuoja sulauksianti maždaug milijono prieglobsčio ieškotojų, spaudė kitas ES valstybes prisiimti sąžiningą šios naštos dalį.

Didėjant migrantų antplūdžiui Berlynas ėmėsi drastiškų priemonių ir sekmadienį atkūrė sienų kontrolę, kad sumažintų atvykėlių srautą.