Metas vienybei

Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas, Nancy Pelosi ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Tibeto dvasinis vadovas prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nebūtina ir nepatartina.

Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms.

Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų galima rasti socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos personalas, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės.

Apie šios iškilios asmenybės gyvenimą įdomių faktų bus galima rasti netrukus lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, kurią iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, o išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Knygos "Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija" autorius – Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą inicijavo ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Ngari Rinpočė, ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga 85-ojo Dalai Lamos jubiliejaus proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

Išvien malda ir pažanga

Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia: vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia: vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

1987 m. su filosofu, neuromokslininku Francisco Varela ir verslininku Adamu Engle’u, Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės diskusiją. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per 33 metus įvyko 33 diskusijos.

Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių diskusijų tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų potencialą su širdingumu.

Šios diskusijos pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų funkcija, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Dalai Lama paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų funkcijų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų.

Ilgainiui tobulėjant vizualizacijos technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Richardas Davidsonas, įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

Tikėjimo ir mokslo ryšys

Dvi įsimintinos diskusijos įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: "Pradėjau dialogą su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę realybę, įtraukiau ir juos."

Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo iniciatyvą, į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

Panaši iniciatyva – kognityviniu metodu grįstas atjautos ugdymas – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius kontaktus ir laiduoja gerą emocinę savijautą.

"Visi žino, kad mokslas teikia metodų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai realistiškai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo metodai nepadės."

Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Carlu Saganu. Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. C.Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Tibeto dvasiniu vadovu. "Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus... bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs..."

2009 m. Dalai Lamai paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Eve’os Altmanų Emocijų atlasas – dar viena Dalai Lamos įkvėpta iniciatyva. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami emocijas.

Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomos įvairios naujos iniciatyvos. Pvz., 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko seminaras moksleiviams apie emocijų valdymą ir transformavimą. 2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje įvyko diskusija apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Dalai Lama susitiko su dvylikamete Tilly Lockey iš Jungtinės Karalystės. Būdama vos 15 mėnesių ji susirgo meningitu ir neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

Traukia inžinerija

Dalai Lama atviras: jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais.

Dalai Lama atviras: jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi.

Pasakojama, kad būsimajam Dalai Lamai dar būnant paaugliu, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė alpinistą, būsimąjį knygos "Septyneri metai Tibete" autorių Heinrichą Harrerį pataisyti kino projektoriaus. Kol europietis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H.Harrerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Dalai Lama susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis itin sunku. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio vizitus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano Maisore.

Dalai Lama žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė gimė tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelę laikrodžių kolekciją. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. "Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais eksperimentuoti", – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

Naujajame Delyje 83 metų budistų vienuolis kelias dienas praleido ligoninėje, į kurią buvo paguldytas dėl bronchito.  

Šimtai tremtyje Indijoje gyvenančių tibetiečių išsirikiavo Dharamšalos gatvėse ir modami baltomis skarelėmis bei smilkydami smilkalus pasveikino sugrįžusį Dalai Lamą.

Vienuolis žurnalistams sakė, kad visiškai pasveiko, nors liga buvo „gana rimta“. Daugiau jokių detalių jis nepateikė. 

Iš Tibeto sostinės Lhasos Dalai Lama pabėgo 1959-aisiais, būdamas 23 metų, kai Pekinas pasiuntė į regioną karius malšinti sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Po dvi savaites trukusios sekinančios kelionės Himalajų kalnais budistų vienuolis lydimas savo šalininkų pasiekė Dharamšalą. Šis miestas jau anksčiau buvo tapęs prieglobsčiu daugeliui nuo kinų represijų pabėgusių tibetiečių.

Indijoje Dalai Lama įkūrė egzilinę vyriausybę ir pradėjo kampaniją už didesnę Tibeto autonomiją, laikydamasis vadinamosios viduriniojo kelio strategijos, raginančios šio tikslo siekti taikiomis priemonėmis.

Save „paprastu budistų vienuoliu“ vadinantis Dalai Lamai skersai išilgai išmaišė pasaulį, susitikimuose su monarchais, politikais ir Holivudo žvaigždėmis siekdamas jų paramos savo tikslui.  

Jis pelnė pasaulio pagarbą kaip nesmurtinio pasipriešinimo simbolis ir neretai palyginamas su tokiais vizionieriais kaip Indijos nepriklausomybės didvyris Mahatma Gandhi (Mahatma Gandis) ar kovos už pilietines teises legenda Martinas Lutheris Kingas (Martinas Liuteris Kingas).   

Tačiau Dalai Lama užsitraukė Kinijos rūstybę. Pekinas tvirtina, kad budistų vienuolis siekia atplėšti Tibetą nuo likusios Kinijos ir vadina jį „vilku ėriuko kailyje“.

Nors Dalai Lama tebėra labai populiarus lektorius, pastaraisiais metais jis mažiau keliavo po pasaulį ir nuo 2016-ųjų nėra susitikęs su jokiu pasaulio lyderiu. Vyriausybės taip pat vengia kviestis tibetiečių dvasinį lyderį, baimindamosi užrūstinti Pekiną.

Netgi Indija, 1959-aisiais suteikusi Dalai Lamai prieglobstį, atsuko jam nugarą. Pranešta, kad Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybė įspėjo pareigūnus nedalyvauti renginiuose, kuriuose bus Tibeto dvasinis lyderis.

83 metų budistų vienuolis, vis dar esantis rakštis Kinijos pašonėje, į ligoninę „Max Healthcare“ Indijos sostinėje buvo paguldytas antradienį. Vienas jo padėjėjų pranešė, kad Nobelio taikos premijos laureatą vargino „nesunkus kosulys“.

„Apskritai Jo Šventenybei viskas gerai. Jam puikiai sekasi. Jis tebegydomas vaistais, bet jaučiasi labai gerai ir bus išrašytas“, – sakė Dalai lamos asmeninis atstovas Tenzinas Taklha.

„Šįryt jis užsiėmė įprasta veikla. Pasimankštino... Iš esmės jis pasveikęs, bet tęs paskirto gydymo vaistais kursą“, – pridūrė T. Talkha. 

Dalai Lama po pabėgimo iš Tibeto jau apie 60 metų gyvena Indijos šiauriniame Dharamšalos mieste.

Iš Tibeto sostinės Lhasos jis pabėgo 1959-aisiais, būdamas 23 metų, kai Pekinas pasiuntė į regioną karius malšinti sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Po dvi savaites trukusios sekinančios kelionės Himalajų kalnais Dalai Lama lydimas savo šalininkų pasiekė Dharamšalą. Šis miestas jau anksčiau buvo tapęs prieglobsčiu daugeliui nuo kinų represijų pabėgusių tibetiečių.

Indijoje Dalai Lama įkūrė egzilinę vyriausybę ir pradėjo kampaniją už didesnę Tibeto autonomiją, laikydamasis vadinamosios viduriniojo kelio strategijos, raginančios šio tikslo siekti taikiomis priemonėmis.

Save „paprastu budistų vienuoliu“ vadinantis Dalai Lamai skersai išilgai išmaišė pasaulį, susitikimuose su monarchais, politikais ir Holivudo žvaigždėmis siekdamas jų paramos savo tikslui.  

Jis pelnė pasaulio pagarbą kaip nesmurtinio pasipriešinimo simbolis ir neretai palyginamas su tokiais vizionieriais kaip Indijos nepriklausomybės didvyris Mahatma Gandhi (Mahatma Gandis) ar kovos už pilietines teises legenda Martinas Lutheris Kingas (Martinas Liuteris Kingas).   

Tačiau Dalai Lama užsitraukė Kinijos rūstybę. Pekinas tvirtina, kad budistų vienuolis siekia atplėšti Tibetą nuo likusios Kinijos ir vadina jį „vilku ėriuko kailyje“.

Nors Dalai Lama tebėra labai populiarus lektorius, pastaraisiais metais jis mažiau keliavo po pasaulį ir nuo 2016-ųjų nėra susitikęs su jokiu pasaulio lyderiu. Vyriausybės taip pat vengia kviestis tibetiečių dvasinį lyderį, baimindamosi užrūstinti Pekiną.

Netgi Indija, 1959-aisiais suteikusi Dalai Lamai prieglobstį, atsuko jam nugarą. Pranešta, kad Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybė įspėjo pareigūnus nedalyvauti renginiuose, kuriuose bus Tibeto dvasinis lyderis.

Kinijai faktiškai eliminavus bet kokį organizuotą pasipriešinimą savo valdymui Tibete, Dalai Lama stengėsi užkirsti kelią Pekinui paskelbti jo reinkarnuotą įpėdinį. 2011 metais jis netgi pareiškė, kad galbūt bus paskutinysis Dalai Lama.

Viešosios įstaigos „Tibeto namai“ atstovė Rūta Norkutė BNS ketvirtadienį sakė, kad Dalai Lama Lietuvoje lankysis birželio 13-14 dienomis.

Pirmąją vizito dieną jis skaitys pranešimą Vilniaus universitete, sveikins Lietuvą su valstybingumo atkūrimo šimtmečiu, BNS teigė Vilniaus universiteto atstovas Ervinas Spūdys.

Dalai Lama Lietuvoje lankėsi tris kartus, o paskutinį kartą čia viešėjo 2013 metais.

Tada su juo susitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite, o tai sukėlė didelį Kinijos pasipiktinimą.

Pasiklausyti Lietuvoje viešinčio Dalai Lamos XIV paskaitos susirinko apypilnė Vilniaus "Siemens" arena. Geros nuotaikos nestokojęs Tibeto dvasinis lyderis dalijosi savo mintimis apie taiką, laimę ir religiją.

Sužavėjo nuoširdumu

Nobelio taikos premijos laureatą arenoje susirinkę žmonės pasitiko gausiomis ovacijomis. Jau užlipęs ant scenos 87-erių Dalai Lama persigalvojo ir trumpam nulipo pasisveikinti su pirmoje eilėje sėdinčiais žmonėmis. Netrukus Jo Šventenybė buvo palydėtas į jam paruoštą krėslą scenos viduryje.

Per visą paskaitą Dalai Lama nevengė pokštauti ir taip arenoje sukeldavo juoko bei ovacijų bangą. Keletą kartų Tibeto lyderis prašė pritemdyti virš jo esančių prožektorių šviesas, esą nuo jų labai karšta.

"Tai mano žmogaus teisė. Atvažiavau čia kalbėti, tad šviesos – ne taip ir svarbu", – juokavo Dalai Lama.

Dvasininkas jautė pareigą publikai paaiškinti ir kodėl ant rankos dėvi apyrankę. Paaiškėjo, kad ją ryte gavo iš lietuvės mergaitės. Dalai Lama dar kartą dėkojo už dovaną ir pažadėjo ją nešioti bent dvi dienas.

Dar vieną juoko ir plojimų audrą Nobelio taikos premijos laureatas sukėlė paaiškinęs, kad, kol vertėjas iš anglų kalbos verčia jo mintis, gali ir prigulti. Jo Šventenybė prašė nepriimti to kaip nepagarbos ženklo, tiesiog žmogus negali visą laiką sėdėti kaip statula. O ir kalbėdamas apie rimtus dalykus Dalai Lama nevengė pajuokauti. Neretai išsakytą mintį lydėdavo nuoširdus dvasininko krizenimas.

Akcentas – vidinė ramybė

Dalai Lamos paskaita vadinosi "Kelias į taiką ir laimę globalioje visuomenėje". Tai – ne religiniai mokymai, o mąstytojo mintys apie šiandienį pasaulį ir jo problemas.

Nemažai dėmesio Tibeto lyderis skyrė žmonijos vienybės būtinybei. Jo teigimu, žmonės vieni kitus linkę skirstyti į savus ir svetimus, o tai santykiuose sukuria dirbtinę prarają.

"Žmonės daug galvoja apie tai, kokiai religijai jie priklauso, kalba apie "mes", bet turi omenyje tą siaurąjį "mes". Manau, turime žvelgti į pasaulį plačiau ir "mes" lyginti su savimi. Žmonės dažnai būna orientuoti į "aš", "mano", "mūsų grupė", o taip sukuriamas barjeras tarp "mūsų grupės" ir kitų žmonių. Barjerai atveria kelią įvairiems negeriems dalykams: smurtui, prievartai, išnaudojimui. Jeigu žmonės labiau gerbtų vieni kitus, įsivaizduotų esą vienos grupės nariai, galvotų apie save kaip "mes", tada neliktų tokių dalykų kaip prievarta, išnaudojimas, patyčios. Žmonių vienybės sąvoka labai svarbi. Iš tikrųjų visos pasaulio religijos kalba apie tą patį. Visi žmonės yra vienodi, visi turime vienodas teises būti laimingi, realizuoti savo troškimus", – kalbėjo Dalai Lama.

Dvasininkas pabrėžė, kad taika visuomet prasideda nuo pagarbos, o geros sveikatos pagrindas – vidinė ramybė.

"Taika pasaulyje galės atsirasti tik tada, kai žmonės pradės gerbti vieni kitus. Tačiau pagarba, ramybė neatsiras vien iš meditavimo, maldos, iš religinių veiksmų. Tam reikia tikrų veiksmų. O tikri veiksmai dažniausiai veda prie motyvacijos. Ramybė turi būti vidinė, kai žmogus bus viduje ramus, nebus pagrindo smurtiniams veiksmams. Kiekvienas žmogus turi sugebėjimą šypsotis, tai žmogaus prigimtis, tą švelnumą mes atsinešame iš motinos. 7 mlrd. žmonių visame pasaulyje išgyveno vien dėl to, kad kai kas jais rūpinosi, teikė šilumą, paramą, ir tai buvo mūsų mamos.

Be jokios abejonės, tie žmonės, kurie atjautos, meilės ir supratingumo vaikystėje gavo daugiausia, – jie yra patys laimingiausi, jų širdyse baimės mažiausiai. Ir atvirkščiai – kas meilės, atjautos ir supratingumo gavo mažiau, nepriklausomai nuo to, kokia jų materialinė padėtis, kiek jie gyvenime pasiekę, tiems giliai širdyje glūdi baimė, jų gyvenimas gerokai sunkesnis. Taip pat žinoma, kad sveikas, ramus protas veda ir prie kūno sveikatos", – savo požiūrį dėstė Tibeto dvasinis lyderis.

Mato permainų Kinijoje

Paskaitos pabaigoje Dalai Lama kalbėjo apie laimės suvokimą. Dvasininko teigimu, laimė tolygu vidinei ramybei, nes šioji visada nugali nepriteklius, kad ir kokie jie būtų.
"Mano manymu, laimė yra tam tikra pasitenkinimo forma. Čia kalbu ne tik apie fizinę laimę, pavyzdžiui, gerą savijautą, tačiau ir apie dvasinę laimę, kuri gali atnešti pasitenkinimą. Be jokios abejonės, materialūs dalykai irgi svarbūs – komforto lygis, tam tikras sveikatos lygis, geras maistas, prisilietimai ar kiti pojūčiai. Jie žmonėms, kaip ir gyvūnams, yra svarbūs. Tačiau mes, žmonės, turime tokį nuostabų dalyką kaip smegenys. Smegenys generuoja idėjas, suteikia mums vilties, atmintį. Tačiau kita smegenų pusė kartais verčia nerimauti, dvejoti, būti savimi neužtikrintus ir t. t. Tada sunku išlaikyti dvasinę būseną. Bet aš tikiu, kad dvasiniai potyriai, tinkamas protinis nusiteikimas nugali fizinius nepriteklius, pojūčius. Šitų dalykų reikia mokyti, nes be jų materialinės gėrybės – tik visiškai paviršutiniai dalykai", – savo įžvalgomis dalijosi Dalai Lama.

Dalai Lama atsakė į keletą žmonių iš anksto pateiktų klausimų. Vienas jų nuskambėjo ir tiesiai iš žiūrovės lūpų. Moteris klausė, ar Dalai Lamai neliūdna, kad jis, ko gero, jau nebesulauks Tibeto nepriklausomybės. Dvasininkas keletą kartų pabrėžė, kad Tibetas ne siekia nepriklausomybės, o nori "prasmingos autonomijos". Be to, pasak Dalai Lamos, atsiranda ženklų, kad Kinija gali imtis permainų Tibeto atžvilgiu, o tai esą teikia vilties.

"Nesiekiame nepriklausomybės. <...> Jau atsiranda permainų ženklų, taigi esu gana optimistiškas. Daug Kinijos intelektualų, Kinijos budistų rodo rūpestį dėl Tibeto, dėl šios problemos, ir rodo solidarumą", – atsakė Dalai Lama.

Išlaidas padengė bilietai į paskaitą

Susitikimo pradžioje, kaip įprasta per Tibeto dvasinio lyderio paskaitas, pateikta Dalai Lamos kelionės į Lietuvą išlaidų ir gautos paramos ataskaita. Suskaičiuota, kad vizito išlaidos siekė beveik 169 tūkst. litų. Tačiau lėšos padengtos pardavus bilietus į paskaitą. Jie kainavo nuo 82 iki 507 litų ir už juos surinkta per 178 tūkst. litų. Dar daugiau kaip 28 tūkst. litų žmonės suaukojo. Kam ir kaip paskirstyti po vizitų nepanaudotas lėšas, sprendžia pats Dalai Lama.