„Noriu paprašyti visų parlamento narių – jei turėsite laiko susitikti su Kinijos vyriausybės atstovais, prašau, paskatinkite juos pradėti dialogą su Dalai Lama. Dalai Lama neprašo nepriklausomybės. Mes prašome dialogo žmogaus teisių reikalais“, – antradienį Seime sakė Tibeto parlamento tremtyje (Kašago) narys Tubtenas Vangčenas.

Jis pabrėžė, kad spalio 1-ąją minėtos 70-osios komunistinės Kinijos Liaudies Respublikos metinės tibetiečiams reiškia daugiau nei šešis dešimtmečius kankinimų, represijų, žmogaus teisių pažeidimų.

Dalai Lama neprašo nepriklausomybės. Mes prašome dialogo žmogaus teisių reikalais.

Pasak jo, šiuo metu nuo Kinijos represijų kenkia ne tik Tibetas, bet ir Honkongas bei Taivanas.

„Spalio 1-ąją jie švenčia Kinijos Liaudies Respublikos įsteigimo dieną, bet kaip jie ją įsteigė: būtent, žudydami žmones, naikindami aplinką, valstybes ir tautas. Kinijos Vyriausybė nužudė jau 1,2 mln. tibetiečių – būtent tiek žmonių žuvo po Kinijos okupacijos pradžios. Komunistai negerbia jokių religijų, nei krikščionybės, nei musulmonų, nei budistų. Jie – netikintys žmonės“, – teigė Tibeto atstovas.

Vidurdienį jis įmetė laišką į Kinijos ambasados Vilniuje pašto dėžutę su kreipimusi į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), kuriuo reikalaujama taikos, gerbti religijos, kalbos, išsilavinimo bei demokratijos laisves Tibete ir kituose Kinijos regionuose. Anot T. Vangčeno, Lietuva yra jau 17-oji valstybė, kurioje vykdoma tokia akcija.

„Mes norime kalbėtis, derėtis su jumis, norime taikos Tibete“, – teigė jis.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Lietuva laiko Tibetą Kinijos dalimi.

Tibeto vienuolis Tenzinas Delekas Rinpoche (Tendzinas Delekas Rinpočė), kuris buvo vienas iš žinomiausių Kinijos politinių kalinių, mirė kalėjime, būdamas 65 metų, pranešė vienas jo giminaitis ir žmogaus teisių aktyvistai.

Tikėtina, kad ši žinia padidins įtampą Kinijos regionuose, kuriuose gyvena daug tibetiečių.

JAV, Europos Sąjunga ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ragino paleisti lamą, kuris galiausiai mirė sekmadienį Čuandongo kalėjime pietvakariniame Čengdu mieste, už grotų išbuvęs 13 metų.

Tenzinas Delekas buvo suimtas 2002 metais dėl vieno sprogdinimo Čengdu mieste, per kurį buvo sužeisti trys žmonės.

Tais pačiais metais jis buvo nuteistas myriop už „terorą ir separatizmo kurstymą“, bausmę atidedant dvejiems metams, pranešė organizacija „Studentai už laisvą Tibetą“. Vėliau mirties bausmė buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir galiausiai sutrumpinta iki 20 metų.

Tibetietis rašytojas Tseringas Woeseras (Ceringas Vuseras) sakė, kad Tenzinas Delekas buvo „vienas iš žinomiausių tibetiečių politinių kalinių XXI šimtmetyje“. Pasak jo, daugiau negu 30 tūkst. tibetiečių buvo pasirašę šį vienuolį paleisti raginančią peticiją.

Tenzino Deleko artimieji pernai nesėkmingai prašė jį paleisti dėl pašlijusios sveikatos.

Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama 9-ame dešimtmetyje buvo pripažinęs Tenziną Deleką vieno svarbaus budistų dvasinio mokytojo persikūnijimu.