Antradienį už tokias jo pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 43 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 23 susilaikė. Projektas nebuvo galutinai atmestas, parlamentarai suteikė galimybę jį tobulinti.

L. Jonausko nuomone, aplinkosaugininkams šiuo metu yra primestos perteklinės funkcijos.

„Siūlau atitaisyti klaidą”, – ragino parlamentaras.

Jo teigimu, šiuo metu dėl mažų algų trūksta aplinkosaugininkų, kurie kontroliuotų brakonierius. Parlamentaro duomenimis, jauno aplinkos apsaugos specialisto alga prasideda nuo 900 eurų į rankas.

L. Jonauskas siūlė aplinkosaugininkams palikti teisę stabdyti ir tikrinti dėl taršos tik sunkiasvores transporto priemones. Siekiant mažinti aplinkos taršą, socialdemokratas taip pat ragino pagalvoti apie kitas priemones, pavyzdžiui, nemokamą visuomeninį transportą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Atitaisyti klaidą ragino kolegas ir Seimo narys Artūras Skardžius.

Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo. Šiuo metu teisės aktai nenumato tokios galimybės.

 

Tuo tarpu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas apgailestavo, kad yra siūloma nemažinti taršos. Jis tikisi, kad Seimas birželio mėnesį pritars Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektui, kuriame siūloma pirmą kartą nusižengus už padidintą išmetamų teršalų kiekį skirti įspėjimą, o ne baudą.

Seimas yra suteikęs teisę aplinkosaugininkams stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį, taip pat panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, jei į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų.

Nuo šių metų balandžio mėnesio Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo keliuose prevenciškai tikrinti automobilių keliamą taršą. Per metus planuojama patikrinti nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas – nuo 600 iki 900 eurų.

Kaip ELTA jau skelbė, parlamentaras Algirdas Stončaitis ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė yra pateikę Seimui Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, siūlančius švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį.

Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo. Šiuo metu teisės aktai nenumato tokios galimybės.

Projektus svarstys Seimo komitetai, o plenariniame posėdyje jie vėl turėtų atsirasti birželio mėnesį.

Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Socialdemokratai ragina daugiau dėmesio skirti sunkiasvorių transporto priemonių keliamai taršai, nes kai kurios krovininės transporto priemonės teršia kelis kartus daugiau nei lengvieji automobiliai

Todėl aplinkosaugininkams siūloma palikti teisę stabdyti, tikrinti bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą M2, M3, N1, N2, N3 klasių, t. y. lengvųjų autobusų, autobusų, lengvųjų, vidutinių ir sunkiųjų krovininių transporto priemonėms.

Parengti įstatymo pataisas parlamentarus paskatino galima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų apkrova netiesioginėmis, neproporcingai didelėmis pareigomis, kurias daug metų atlieka policijos pareigūnai.

Įstatymo pataisų iniciatorius socialdemokratas Linas Jonauskas mano, kad nauja prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – tikrinti lengvuosius automobilius – kelią pavojų, kad nukentės jų tiesioginis darbas.

Jeigu aplinkosaugininkai dabar turės stabdyti visų rūšių transporto priemones, tikrinti jų taršą, ar dar liks kam užsiimti aplinkos apsauga?

 

„Lengvųjų mašinų srautai viešajame eisme yra didžiausi, todėl jų patikra reikalauja labai daug dėmesio ir laiko. Daugybę metų tai darė policija. Jeigu aplinkosaugininkai dabar turės stabdyti visų rūšių transporto priemones, tikrinti jų taršą, ar dar liks kam užsiimti aplinkos apsauga? Jau ir šiaip aplinkosaugoje žiauriai trūksta žmonių“, – Eltai sakė parlamentaras L. Jonauskas.

„Darbas keliuose aplinkosaugininkus atitrauks nuo jų tiesioginių pareigų, dar mažiau žmonių dirbs ten, kur žala aplinkos apsaugai, gyvajai gamtai padaroma didžiausia – miškuose, prie upių, ežerų, šalia riziką aplinkai keliančių įmonių. Nemanau, kad aplinkosaugininkai turi dubliuoti funkciją, kurią puikiai atlieka policijos pareigūnai“, – pabrėžė Seimo narys.

Jo duomenimis, sunkiasvorių transporto priemonių Lietuvoje yra dešimt kartų mažiau nei lengvųjų automobilių, todėl pareigūnai nejus tokios didelės apkrovos, kokią patirtų tikrindami visas transporto priemones.

Kaip pastebi socialdemokratai, žmonės, ypač po rezonansinių nusikaltimų, į stabdymą keliuose, kurį atlieka ne policijos pareigūnai, reaguoja daug jautriau.

Seimo LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė įspėja, kad aplinkosaugininkų pasirodymas keliuose gali sukelti žmonėms nereikalingą stresą, lemti situacijas, kai, neatpažinę pareigūnų, vairuotojai nesustos. Pasak jos, nereikia papildomos sumaišties, kai ir taip netrūksta priežasčių nerimauti.

Siūloma, kad naujos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.