Tokioms įstatymų pataisoms po pateikimo antradienį pritarė 95 Seimo nariai, susilaikė 12 parlamentarų. Toliau jos bus svarstomos komitetuose, o į Seimo salę planuoja grįžti birželio 18 dieną.

„Šiais projektais mes siekiame ir supaprastinti procedūras, ir užtikrinti atsakomybę, pareigą ir prievolę tikrinti visus, kurie dirba su vaikais“, − pateikdama projektus sakė jų iniciatorė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, asmenys, ketinantys užsiimti su vaikais susijusia veikla, privalėtų turėti išduotą Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą (QR kodą). Darbdaviai savo ruožtu būtų įpareigoti tikrinti, ar darbuotojas turi tokį kodą.

Įstaigos vadovas tikrinti QR kodo galiojimą privalėtų ne tik prieš įdarbindamas, bet ir vėliau periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

 

Pasak ministrės, tai vienas iš būdų siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus.

Šiuo metu asmenims draudžiama dirbti su vaikais, teikti paslaugas, savanoriauti, jei jie buvo teisti už seksualinius nusikaltimus, tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokie asmenys įtraukiami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą.

Tačiau, M. Navickienės teigimu, ne visi darbdaviai ir paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį patikrina, ar jis nėra įtrauktas į minėtą registrą.

Pagal projektą, su vaikais dirbti ar užsiimti savanoriška veikla negalėtų ne tik nuteisti už minėtus nusikaltimus asmenys, bet ir tie, kurie, pavyzdžiui, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikę su nukentėjusiuoju.

Pasak ministrės, priėmus pataisas, kiekvienas asmuo, kurio darbas susijęs su vaikais, QR kodą gautų nemokamai jam patogiu būdu. Šį kodą jis turėtų pateikti įsidarbindamas.

Įstaigos vadovas tikrinti QR kodo galiojimą privalėtų ne tik prieš įdarbindamas, bet ir vėliau periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Anot ministrės, darbdavys savo nuožiūra patikrinimą galėtų atlikti ir dažniau.

Jeigu ši prievolė nebūtų vykdoma, grėstų bauda nuo 300 iki 500 eurų, o pakartotinai nusižengus – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų.

Paaiškėjus, kad su vaikais leista dirbti teistam asmeniui, bauda siektų nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, o nustačius pakartotinį pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.