-
„Seimo dažnis“: apie Seimo koridorius, politinius užkulisius ir mikroklimatą 1
Laidos kūrėjai su pašnekovais stengsis atskleisti, kaip veikia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, kokie pokyčiai šiuose rūmuose įvyko per visą Nepriklausomybės laikotarpį ir kaip vyksta kasdienis darbas joje, kai yra išjungiami diktofonai ir kamerų šviesos.
Planuojama, kad pasirodys dvi laidos per mėnesį. Laidos kūrybinė komanda yra Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas bei Informacinių technologijų eksploatavimo skyrius. Kalbins Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai.
Naujoje tinklalaidėje planuojamas pokalbis su ilgamete Seimo posėdžių sekretoriato vadove Violeta Gureckiene ir pirmuoju Seimo posėdžių sekretoriato vadovu Albertu Valiu. Pokalbio metu pastarieji dalysis savo atsiminimais apie Kovo 11-ąją, įvykusius pokyčius organizuojant Seimo posėdžius, mėgins įveikti buvusių Seimo pirmininkų citatas apie juos bei prisimins nuotaikingas istorijas iš Seimo posėdžių.
Rūta Petaraitienė ir Matas Maldeikis
Pirmojoje tinklalaidėje „Seimo dažnis“ Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorė Rūta Petaraitienė kalbino neseniai nuolatinio Seimo atstovo Europos Sąjungoje kadenciją baigusį ir į Lietuvą sugrįžusį Matą Maldeikį, šiuo metu einantį Seimo kanceliarijos Protokolo skyriaus vedėjo pareigas.
„Darbas Seimo kanceliarijoje yra toks universitetas: gyvenimo, profesinis ir visoks kitoks, kurio aš negaučiau niekur“, – sakė M. Maldeikis. Per pokalbį jis suabejojo sociologinių apklausų klausimo „Ar pasitikite Seimu?“ formuluote. „Jeigu universitetą pabaigęs sociologas užduoda tokį klausimą, aš nesuprantu, ką jis iš viso veikia. Kas yra Seimas? Vienam Seimas asocijuojasi su vienu Seimo nariu, kitam – su kitu, o trečiam – su kanceliarija. Seimas Lietuvoje yra tokia plati sąvoka, kad sugrūsti tai į vieną yra ganėtinai kvailas dalykas.“
Pokalbio metu aptarta ir viena iš didesnių naujovių Seimo kanceliarijoje – duris prieš pusmetį atvėręs Seimo lankytojų centras. Protokolo skyriaus vedėjas M. Maldeikis džiaugėsi šiuo centru, nes jis suteikia kur kas platesnes galimybes pristatyti Seimą tiek visuomenei, tiek ir užsienio svečiams.
Tinklalaidėje bus galima išgirsti platesnius komentarus ir sužinoti apie mikroklimatą Seimo kanceliarijoje, visuomenėje tvyrančius klaidingus stereotipus, kuo skiriasi kanceliarijos darbuotojai ir jų kolegos užsienio valstybėse.
Žiūrėti tinklalaidę „Seimo dažnis“ galima Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ arba Seimo paskyroje „PodBean“ platformoje.
-
Tinklalaidė su teatro fotografu G. Zinkevičiumi: apie gyvenimą prieš 30 metų
„Lapinskas ir Jonas Vaitkus kvietė į teatrą ir prisikvietė. Atsidūriau labai tirštoje situacijoje ir reikėjo greitai reaguoti. Man labai patiko žmonės, kurie tada dirbo: J. Vaitkus, Jonas Arčikauskas, Oskaras Koršunovas. Bet buvo ir kita pusė – senoji administracija, kuri buvo įsitikinusi, kad yra kastos, griežtos taisyklės, kad kūrybininkai negali „šakotis“ ir aiškinti, kaip turi būti.“
Fotografas pasakoja jautęs, kad pokalbių iš jo studijoje esančio telefono būdavo nuolat klausoma, o kadangi buvo aktyvus laisvės šalininkas sulaukdavo ir replikų: „Eini koridoriumi ir girdi, kad einantis už tavęs sako: „Štai, niekšas eina“. <...> Buvau išmokęs juoktis iš tų visų nesąmonių, skambių pareiškimų.“
G. Zinkevičius turėjo laboratoriją, kurioje ryškindavo nuotraukas, o J. Vaitkus suteikė erdvę ir studijai, kur buvo fotografuojamos fotosesijos spektaklių reklamoms, aktorių portretinės nuotraukos ir įamžinamas grimas. „Man tai atrodė labai rimta, kad žmonės žinotų pagal ką grimuoti“, – sako fotografas.
Pirmas spektaklis, kurį fotografavo buvo „Dumblas“, režisierė – Irena Bučienė. G. Zinkevičius teigia tada supratęs, kad reikia pačiam dalyvauti, imtis veiksmų, o ne pliaukšėti kažkur iš salės. Didžiausias iššūkis buvo fotografuoti „Vėlines“: „Buvo gigantiškas įspūdis. Tokį spektaklį reikėtų fotografuoti per 20 sesijų. Man pavyko per dvi“. Tuomet režisierius J. Vaitkus G. Zinkevičiui liepė nusipirkti spalvotų juostelių, aprengė jį vienu iš kalinių ir fotografas vaikščiojo po sceną ir fotografavo. „Nuotraukos nepavyko, bet tai buvo mano kaltė, o J. Vaitkaus, kaip visada, užmanymas buvo gigantiškas“.
Fotografas atsimena ir režisierių Oskarą Koršunovą, kuris visada sakydavo, kad trūksta reklamos, visi jį ramindavo, kad salės ir be reklamos pilnos, bet jaunasis režisierius norėdavo visad turėti nuotraukų, kad galėtų padalinti sutiktiems žmonėms.
G. Zinkevičius pasakoja ir apie teatre vykusius priėmimus, kur dalyvaudavo politiniai veikėjai, bei atvejį, kai po fotografavimo viename iš tokių renginių iš jo atėmė fotoaparato juostelę.
Pokalbį su G. Zinkevičium galite klausyti čia.
-
Tinklalaidė su V. Rumšu: apie spektaklius, užkulisius ir žiūrovus prieš 30 metų
Kalbėdamas apie Atgimimo laikus, V. Rumšas pirmiausia pateikia skaičius. Pasak jo, 1989 metais iš viso buvo suvaidinti 507 spektakliai. Būdavo, kad per mėnesį suvaidindavo 55 spektaklius. „Tai buvo didžios energijos metai“, – sako aktorius.
Tačiau, kad ateis tokia diena, V. Rumšas nesitikėjo ir prisipažįsta netikėjęs dėstytojos Stefos Nosevičiūtės, dėsčiusios scenos kalbą, žodžiais, kai ji 1970 metais studentams sakė, kad ateis laikai, kai lietuviai bus laisvi, mieste nebus rusiškų iškabų, rusiškų blankų valstybinėse įstaigose. „Aš klausau ir galvoju: na ką tu čia dabar šneki. Galvojau, kad ji fantazuoja. Tai rodė, kaip giliai ta sistema buvo įsodinta į mano sąmonę“, – prisipažįsta aktorius.
D. Matvejev nuotr.
Aktorius kalba ir apie susirinkimą prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kuriame dalyvavo. 1987 m. rugpjūčio 23 d. vykęs mitingas buvo skirtas Molotovo-Ribentropo akto metinėms (dar po metų 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitingas vyko Vingio parke, susirinko apie 250 tūkst. žmonių, o 1989 m. rugpjūčio 23 d. vyko visiems puikiai žinomas Baltijos kelias, sutraukęs per 2 mln. dalyvių).
Susirinkimas prie A. Mickevičiaus paminklo buvo Sąjūdžio ištakos. Mitinge dalyvavo apie 500–1000 žmonių. Tarp jų – ir teatro dekoratorius Vytautas Pranciškus Jančiauskas, kuris dėl to buvo išduotas saugumui, išvežtas kelioms paroms, namo parvežtas sumuštas ir kraujuojantis. V. Rumšas prisimena, kad teatre po šių įvykių vyko posėdis, kuriame tuometinis direktorius turėjo pasmerkti P. V. Jančiauską: „Tas pasmerkimas atrodė juokingai, bet žvelgiant į P. V. Jančiauską – nebuvo juokinga“.
V. Rumšas pasakoja, kad Atgimimo laikotarpiu teatre veikė slapta spaustuvė ir slaptas radijas, kuriame jis skaitė pjeses. „Baimės nebuvo, bet šaltis vis tiek buvo“, – sako menininkas, turėdamas omenyje tai, kad teatre tuo metu buvo šalta ir kūnui, ir sielai. Atgavus Nepriklausomybę teatras tarsi apmirė, spektakliuose tada lankėsi nedaug žiūrovų, žmonės neturėjo pinigų, be to, visas veiksmas vyko gatvėse.
Pokalbį su V. Rumšu galite klausyti čia.
-
Tinklalaidžių era: ką ir kur klausyti?
Internete pasiekiami laisvos formos garsiniai pasakojimai atsirado maždaug prieš 15 metų, tačiau būtent dabar jie pasiekė savo populiarumo viršūnę: skirtingų jų epizodų jau yra daugiau nei 30 mln., o savo tinklalaides kuria net Baracko ir Michelle Obamų pora.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi faktais apie tinklalaides, pataria, kur jų ieškoti, ko klausyti ir kaip jas sukurti patiems.
1. Kas tos tinklalaidės?
Tinklalaidės – tai tarsi tinklaraščiai, tik garsiniai. Juos kurti gali bet kas ir jie yra laisvesnės formos nei radijo laidos. Naujųjų garso pasakojimų ar pašnekesių galima klausytis internetu arba juos parsisiuntus į įrenginį. Todėl šiuos įrašus itin patogu įsijungti vairuojant, sportuojant ar atliekant kitus darbus. Tinklalaidėse kalbama įvairiomis temomis: tiek bendromis visuomenės, kultūros, verslo, pramogų ar sveikatos, tiek nišinėmis, aktualiomis siauroms auditorijoms.
Portalo „Podcast Insights“ duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 750 tūkst. skirtingų tinklalaidžių ir daugiau nei 30 mln. jų epizodų, o šie skaičiai kasdien vis auga. Dažniausiai tinklalaidžių klausosi 18–44 metų amžiaus žmonės – jie sudaro net 67 proc. visų klausytojų. Populiariausia pasaulyje yra laikoma tinklalaidė „Serial“, kuriama žurnalistės Sarah Koenig. Šiame podkaste nagrinėjama tikra istorija apie 18-metės merginos Hae Min Lee dingimą ir žmogžudystę 1999 m. Baltimorėje. Jau pirmieji epizodai sulaukė didžiulio susidomėjimo, tinklalaidė pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, o dar 2017 m. pasiekė ir rekordą – skirtingų jos serijų buvo atsisiųsta net 175 mln. kartų.
2. Kur klausyti?
Jau minėto portalo duomenimis, podkastų dažniausiai klausomasi telefone, o tam naudojamos įvairios aplikacijos. Visuose „iPhone“ telefonuose automatiškai yra įrašyta programėlė „Apple Podcasts“, o „Android“ vartotojai gali parsisiųsti nemokamą aplikaciją „Google Podcasts“ arba įrašų ieškoti tiesiog telefono sistemos naršyklėje.
Skaičiuojama, kad 52 proc. klausytojų naudojasi „Apple Podcasts“, 19 proc. – „Spotify“ (čia savo tinklalaidę turi ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama su sutuoktine Michelle), 4,6 proc. – „Stitcher“ programėle, o likusieji 21 proc. – kitomis platformomis. Pavyzdžiui, vartotojų gerai vertinamos yra „Podbean Podcast App & Player“, „Acast“, „Spreaker Podcast Radio“ ir „The Podcast App“ tinklalaidžių klausymo programėlės, kurios veikia tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose.
3. Sukurti tinklalaidę: ar sudėtinga?
Tinklalaidžių galima ne tik klausytis, bet ir jas kurti patiems – svarbiausia rasti aktualių temų ir įdomių pašnekovų. Podkasto įrašymui profesionali garso įrašų studija nėra būtina, užtenka į telefoną atsisiųsti reikalingą išmaniąją programėlę.
Pavyzdžiui, aplikacijos „Anchor“ ir „Spreaker Podcast Studio“ yra skirtos įrašinėti bei tvarkyti garso įrašus arba iš karto transliuoti juos realiu laiku. Aplikacijos taip pat suteikia galimybę prie tinklalaidžių prijungti kitus žmones, pridėti papildomų garsų ar foninės muzikos. Be to, jose galima planuoti ir savo podkastų publikacijų tvarkaraštį, stebėti klausytojų kiekį bei klausymo statistiką.
4. Lietuviški podkastai: temų įvairovė
Pirmoji profesionali (t. y. pirmoji išlaikanti save finansiškai) lietuviška tinklalaidė „Nyla“ pasirodė 2017 m. rugsėjį. Per porą metų lietuviškų tinklalaidžių, o ir temų, kuriomis jos kuriamos, itin padaugėjo. Dabar rinktis tikrai yra iš ko: minėta „Nyla“ kuria pasakojimus apie modernaus pasaulio problemas, „Sultys“ kalba apie kūną ir santykius, „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ skelbia atvirus pokalbius apie vidinį žmogų, tinklalaidė „Darbas ne vilkas“ pristato įdomias profesijas, o „1K“ yra komedijos podkastas.
Atsiranda ir vis daugiau lietuviškų tinklalaidžių, skirtų specifinėms problemoms nagrinėti. Pavyzdžiui, tinklalaidėse „Išpakuota“ ir „Šiltnamio efektas“ aptariamos išskirtinai tvaraus gyvenimo būdo ir ekologijos temos, podkaste „Freelancerių dalykai“ šnekučiuojamasi su laisvai samdomais darbuotojais, o platformos „Skamba teisingai“ bei „Rinkodaros podkastas“ yra skirtos būtent rinkodaros naujienoms. Beje, su visa lietuviškų tinklalaidžių įvairove susipažinti galima svetainėje podcasts.lt.
-
Tinklalaidė su M. Budraičiu: apie gyvenimą prieš 30 metų
Kokie kūriniai buvo pasirenkami spektakliams ir kokia atmosfera tvyrojo teatre, ar teatro žmonės vyko į Baltijos kelią, apie ką kalbėjo prieš spektaklius? Visus interviu bus galima rasti LNDT tinklaidžių platformoje.
Šį pokalbių ciklą sugalvojo LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis, todėl jis ir yra pirmasis D. Šabasevičienės pašnekovas.
Tinklalaidžių platformoje patalpintas jų pokalbis, kuriame M. Budraitis prisimena, kad prieš 30 metų buvo aktorystę studijuojantis vaikinas, vaidino keliuose Jono Vaitkaus spektakliuose, lankydavosi Lietuvos akademiniame dramos teatre (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras), kuris nebuvo labai populiarus, kaip susipažino su dailininke Jūrate Paulėkaite, kokie tada būdavo teatro vakarėliai ir pan.
80-ąjį sezoną LNDT skiria laisvės temoms. Teatro interneto svetainėje veikia naujas kalendorius, kuriame sugretinti dabar rodomi spektakliai su lygiai prieš 30 metų rodytais spektakliais. Galima apsilankyti teatro archyve, kur sukaupta visų senųjų spektaklių medžiaga – plakatai, afišos, programėlės. Įdomių faktų teatras pateikia ir savo „Facebook“ paskyroje su saitažodžiu #LNDTpries30metu.