Rusijai atkuriant tarptautinių krovinių gabenimo, naudojant TIR knygeles, sistemą, įą įtraukiamų muitinės postų sąrašo kol kas nesulaukusi Lietuva jo tikisi kitą savaitę.

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad sąrašo tikėtasi šeštadienį, tačiau jo iki šiol nesulaukta.

"Deja, vakar laukėme, tačiau kol kas neturime jokių žinių. Aš manau, kad tai įvyks kitą savaitę", - LRT radijui sakė E.Mikėnas.

Anot jo, postų sąrašą turėtų paskelbti Rusijos muitinės tarnyba. Pasak E.Mikėno, krovinių srautas iš Lietuvos į Rusiją šiuo metu yra labai nedidelis, tačiau tikimasi, kad jis atsigaus.

"Šiuo metu srautai yra labai sumažėję, dėl visiems žinomos geopolitinės situacijos jie yra labai nedideli. Mes tikimės, kad Rusija susitvarkys savo vidinius reikalus ir prekių srautai atsigaus", - kalbėjo E.Mikėnas.

„Linavos“ TIR departamento direktorius Heliodoras Giedrys anksčiau sakė, kad krovinių pervežimai su TIR knygelėmis į Rusiją aktualūs ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos įmonėms, o postai bus pasirinkti atsižvelgiant į postų infrastruktūrą ir krovinių intensyvumą.

Anot jo, jeigu į sąrašą pateks Sebežas Latvijos–Baltarusijos pasienyje, Narva Estijos–Rusijos pasienyje arba Sovetskas Lietuvos–Kaliningrado srities pasienyje, vežėjams tai bus itin gera žinia, reiškianti TIR sistemos atsigavimą.

Rusija TIR sistemos atsisakė beveik prieš dvejus metus, todėl jos pareigūnai turi vieni kontroliuoti pervežimų srautą bei papildomai tikrinti automobilius su kroviniais. Dėl to didėja eilės pasienyje.

Rusijai atkuriant tarptautinių krovinių gabenimo, naudojant TIR knygeles, sistemą, Lietuva laukia muitinės postų, įtraukiamų į sistemą, sąrašo.

„Krovinių pervežimai su TIR knygelėmis į Rusiją aktualūs ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos įmonėms. Šiuo metu laukiame, kol bus publikuotas sąrašas, kuriame bus nurodyti muitinės postai, įtraukiami į TIR sistemą – pranešama, kad jie bus pasirinkti atsižvelgiant į postų infrastruktūrą ir krovinių intensyvumą“, – BNS sakė „Linavos“ TIR departamento direktorius Heliodoras Giedrys.

Anot jo, jeigu į sąrašą pateks Sebežas Latvijos–Baltarusijos pasienyje, Narva Estijos–Rusijos pasienyje arba Sovetskas Lietuvos–Kaliningrado srities pasienyje, vežėjams tai bus itin gera žinia, reiškianti TIR sistemos atsigavimą. Laukiama, kad konkretūs postai bus paskelbti šeštadienį, tačiau, kaip BNS sakė H.Giedrys, kol kas sąrašo nėra.

Rusijos Federalinė muitinės tarnyba pratęsė 2004 metų sutartį su nacionaline vežėjų automobiliais asociacija ASMAP dėl įsipareigojimų, susijusių su TIR sistema. 

Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU pasveikino tokį Rusijos sprendimą ir teigia, kad ji ketina bendradarbiauti su visomis Rusijos institucijomis, kad TIR sistema būtų saugesnė ir patikimesnė. Žinią dėl TIR sistemos atkūrimo Rusijoje patvirtino ir Jungtinių Tautų Administracinis komitetas.

Rusija TIR sistemos atsisakė beveik prieš dvejus metus, todėl jos pareigūnai turi vieni kontroliuoti pervežimų srautą bei papildomai tikrinti automobilius su kroviniais. Dėl to didėja eilės pasienyje.

Lietuvos verslo bendruomenė Briuselyje su ES institucijų atstovais derina poziciją, ką daryti su daugiau nei du mėnesius tarptautinių TIR sistemos reikalavimų nepaisančia Rusija, kuri verčia vežėjus papildomai mokėti už garantijas. Kitą savaitę Ženevoje ketinama spręsti, ar taisyklių nesilaikančią Rusiją šalinti iš TIR sistemos.

Gruodį Rusijai nustojus laikytis tarptautinės TIR konvencijos ir ėmus nepripažinti TIR kortelių, Lietuvos vežėjai jau skaičiuoja dešimtis milijonų litų nuostolių. Vienintelis kelias lietuvių kroviniams papildomai nemokant įvažiuoti į Rusiją – keliauti per Baltarusiją, kuri paiso tarptautinės garantijų sistemos. Tačiau baiminamasi, kad nuo liepos ir šis kelias užsidarys. Latvijos ir Estijos pasieniuose krovinius vežantiems lietuviams dabar tenka papildomai susimokėti už nacionalinę garantiją, be to, užtrunka dokumentų tvarkymas, kartais – iki penkių valandų. Briuselyje besilankanti Lietuvos pramonininkų delegacija kalba ir apie politinių priemonių poveikį Lietuvos ir visos Europos konkurencingumui.

Ženevoje įsikūręs, už tarptautinės TIR konvencijos vykdymą atsakingas, Jungtinių tautų administracinis komitetas kitą savaitę svarstys galimybę neleisti Rusijai dalyvauti TIR sistemoje, nes ji pažeidžia konvenciją. Lietuvos vežėjai už tokias priemones kol kas nepasisako.

Briuselio koridoriuose pasigirsta vertinimų, kad TIR sistema – pasenusi ir neatspindi šių laikų situacijos, todėl ją reikėtų iš esmės reformuoti. Su tuo nesutinka „Linavos“ vadovas, teigiantis, kad sistema veiksminga ir patikima.

Eurokomisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitus, teigia, kad yra susirūpinęs dėl „TIR Carnet“ sistemos pakeitimų Rusijoje. Pasak jo, iš Rusijos reikalaujama aiškumo dėl nacionalinės Rusijos tranzito garantijų sistemos, kuri įsigalios gruodžio 1 dieną.

„Esu ypač susirūpinęs dėl vykstančių Rusijos tranzito sistemos pakeitimų. Europos Komisija šiuo klausimu su Rusija ir tarptautinėmis organizacijomis dirba jau nuo vasaros. Komisijos pastangomis naujų priemonių įgyvendinimas jau du kartus buvo atidėtas. Mūsų pagrindinis tikslas, kad prekyba su Rusija vyktų sklandžiai. Europos Komisija, man pavaldūs pareigūnai ir aš asmeniškai siekiame, kad šis tikslas būtų įgyvendintas“, - BNS trečiadienį teigė A.Šemeta.

Pasak jo, Europos Komisija reikalauja aiškumo dėl Rusijos diegiamos sistemos.

„Mes reikalaujame iš Rusijos aiškumo ir tarptautinių susitarimų laikymosi, kad bet kokie pakeitimai nepablogintų prekybos sąlygų tarp Rusijos ir ES. Atsiradus kliūtims, prašau prekybininkus ir vežėjus nedelsiant informuoti muitinės administraciją Lietuvoje“, - tikino Europos Komisijos atstovas.

Rusijoje nuo gruodžio 1 dienos TIR knygelės keičiamos nacionaline garantijų sistema. Pasak nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Lietuvoje prekiaujančios TIR knygelėmis, nepaisant Rusijos teiginių, kad šių knygelių nebereikės, jas vis vien teks pirkti, nes kertant Europos Sąjungos sieną, be jų kiltų problemų įforminti krovinius.

TIR knygelių kaina Lietuvoje siekia nuo 152 litų iki 259 litų, o Rusijos garantijų sistema vežėjams turėtų kainuoti nuo 50 iki 150 eurų (nuo 172 litų iki 517 litų).

Nuo lapkričio 12 dienos naujoji garantijų sistema vežėjams įsigaliojo centrinėje Rusijoje - aplink Maskvą, o nuo 19 dienos ji turėtų įsigalioti pasienyje su Latvija bei Estija. Nuo gruodžio 1 dienos sistema ims galioti visoje Rusijoje, taip pat ir Karaliaučiaus srityje. Muitinės departamentas BNS patvirtino, kad iš Rusijos yra gavęs pranešimą, jog sistema galutinai įsigalios gruodį.

Lietuvos vežėjai krovinius į Rusiją paprastai gabena per Latvijos ir Baltarusijos teritorijas.

TIR knygelė yra tarptautinė garantija, kad ją turinčiam asmeniui padarius pažeidimą, IRU apmokės šalies, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, reikalaujamą atlyginimą.

Liko savaitė iki naujų Rusijos reikalavimų visų šalių vežėjams įsigaliojimo. Lietuvos vežėjų teigimu, nauji barjerai brangiai kainuos ir sutrikdys prekių tarp Europos ir Rusijos judėjimą, o tai lėtintų šalių ūkių augimą.

Lietuvai Rusija itin svarbi, ji – didžiausia prekybos partnerė. Visa Europa skirtingų lygių Rusijos valdžias atakuoja reikalavimais atšaukti naujovę. Ši argumentų kol kas negirdi ir laikosi savo.

Vairuotojams nerimą kelia naujausias Rusijos sprendimas nuo rugpjūčio 14-osios šalia TIR knygelės iš visų šalių vežėjų reikalauti arba samdyti krovinio palydą, arba pateikti papildomą piniginę garantiją.

Net vairuotojai iš Rusijos tokį sprendimą vadina mažų mažiausiai keistu.

„Kaip vairuotojas esu prieš. TIR knygelė yra pagrindas – ji patvirtina prekių statusą ir visa kita, yra garantija. O dabar bus dar daugiau dokumentų ir dar daugiau mokėti reikės“, – komentuoja vairuotojas iš Sovetsko Valerijus Karpovas.

Dėl naujausių Rusijos reikalavimų pečiais gūžčioja ne tik į Federaciją ar per ją tranzitu kursuojančių vilkikų vairuotojai. Nustebę visi.

„Vairuotojams bus didesnis vargas. Jei ir laukt palydos, kaip dabar važiuojant be TIR, [...] tai prisieina parą dvi pralaukt vien palydos“, – komentuoja bendrovės „Notransa“ vairuotojas Alvydas Pakėnas.

„Tik rusai taip ir tegali sugalvoti. Jau kiek jie trukdė, dar tik išstumt Lietuvos vežėjus ir viskas. O atsilieps visiems per pinigines“, – tikina bendrovės „Klaidija“ savininkas Rimantas Gimbutas.

Įvairiai saugoti savo rinką Rusija bandė ne kartą. Bet šįkart, anot vairuotojų, mostelėjo su kaupu ir iškart visiems. „Linavos“ skaičiavimu, naujausios apsaugos priemonės, jei jos tikrai įsigalios, pabrangins vežamas prekes, pailgins kelionę. O, sutrikus krovinių srautui, nukentės ne tik Europos eksportuotojai, bet ir pačios Rusijos pramonė ir vartotojai.

„Jeigu tai įsigalioja, tai Rusija, kuri yra svarbi TIR sistemos narė, griauna TIR sistemą. Būtų sutrikdyta prekyba, produktų, kitaip sakant, krovinių prekių manai – visa tai tikrai atsilieptų neigiamai. Jei tik sulėtėja Eurazijos transporto sistema, vežėjai sukuria mažiau BVP ir pasidaro mažesnė įtaka mūsų biudžetui“, – situaciją aiškina „Linavos“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus.

Transporto sektorius, skaičiuojama, sukuria apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Dėl kokių priežasčių Rusijos muitinei kilo naujausia idėja, spėlioja visa Europa. Lietuvių manymu, galbūt tai paprasčiausia vasarinė biurokratija, kai pareiškimas tėkštas neapsitarus su visais. Arba Rusija rimtai užsimojo perdalyti rinką. Arba nori sukurti savą, europinei analogišką, TIR sistemą. Arba dabartinės administravimą perleisti kitai organizacijai, o dėl vidinių kovų gali nukentėti daug šalių.

Lenkija neoficialiai jau prakalbo apie atsakomąsias priemones Rusijai – vežėjai siūlo neįleisti rusų vilkikų į Europos šalis. Dalis Lietuvos vežėjų sako kol kas norintys tokio karo išvengti, nes pralaimėtų visi.

Viliamasi, kad per savaitę Rusija persigalvos. Ši savo sumanymo kol kas nekeičia.