Pastarųjų metų temperatūra prisidėjo prie pražūtingų audrų ir potvynių, derlių naikinančių karščio bangų ir mirtinų sausrų.

Tačiau ateinančios kartos karščiausius šio dešimtmečio metus vertins kaip santykinai vėsius, net jei planetą šildančios iškastinio kuro emisijos greitai sumažėtų, pagrindinėje ataskaitoje teigė JT patariamoji grupė klimato klausimais.

36 puslapių „santrauka politikos formuotojams“ – šešių pagrindinių JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nuo 2018 metų parengtų ataskaitų sintezė – yra aštrus priminimas, kad nors žmonija turi priemonių užkirsti kelią klimato katastrofai, ji vis dar jų nepanaudojo.

Šiuo metu numatoma, kad 4-o dešimtmečio pradžioje bus peržengta 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo riba.

Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą.

Ši beveik prieš aštuonerius metus Paryžiuje sutarta riba, lyginant ją su vidutine ikipramoninio laikotarpio temperatūra, tapo kriterijumi klimato mokslininkams, įspėjantiems apie vis karštesnės planetos keliamą pavojų.

Tačiau dar ne per vėlu pakeisti padėtį, naujienų agentūrai AFP sakė IPCC vadovas ir ataskaitą pavadino „vilties žinia“.

„Turime praktinių žinių, technologijų, įrankių, finansinių išteklių – visko, ko reikia, kad įveiktume klimato problemas, apie kurias jau seniai žinome“, – interviu metu sakė vienas iš IPCC vadovų Hoesung Lee (Hesen Li).

„Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

„Žmonija atsidūrė ant plono ledo“

Reaguodamas į ataskaitą JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad turtingos šalys, siekiančios 2050 metais ar vėliau tapti neutraliomis anglies dioksido atžvilgiu, turėtų paspartinti savo tikslo įgyvendinimą iki 2040 metų ir taip „nukenksminti klimato uždelsto veikimo bombą“.

„Žmonija yra ant plono ledo – ir tas ledas greitai tirpsta“, – sakė Jungtinių Tautų vadovas vaizdo žinutėje, kai IPCC ekspertų grupė paskelbė savo naujausią ataskaitą, kurią jis prilygino „žmonijos išlikimo vadovui“.

IPCC aiškiai nurodė, kad nauda visuomenei ir pasaulio ekonomikai, jei pasaulinis atšilimas neviršytų dviejų laipsnių pagal Celsijų, būtų didesnė už ekonomines sąnaudas.

Taip yra net ir neatsižvelgiant į visą naudą, gaunamą dėl klimato kaitos žalos – nuo oro taršos poveikio sveikatai iki mažesnio derliaus – išvengimo.

Savaitę trukusios derybos Šveicarijos mieste Interlakene, kuriose dvi dienas buvo dirbama neskaičiuojant valandų, užstrigo dėl ginčų dėl formuluočių, susijusių su iškastiniu kuru – pagrindiniu klimato atšilimo veiksniu.

Ataskaita parengta tuo metu, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulis stengiasi užtikrinti energetinį saugumą, o Europos ir Azijos šalys imasi naudoti labai taršias anglis.

Anot IPCC, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš esamos iškastinio kuro infrastruktūros, pakaks, kad pasaulis peržengtų 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, jei nebus naudojamos naujos technologijos, skirtos anglies dioksido taršai surinkti ir saugoti.

JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo lygis šį dešimtmetį „didele dalimi nulems“, ar žmonijai pavyks apriboti pasaulinį atšilimą iki dviejų laipsnių Celsijaus lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, ar iki saugesnės 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, teigiama JT ekspertų ataskaitoje.

Tačiau apskaičiuota būsima anglies dioksido tarša iš esamos naftos, dujų ir anglies infrastruktūros, jei nebus įdiegtos naujos technologijos išmetamiems teršalams surinkti, „jau dabar viršija likusį anglies dioksido kiekį, reikalingą klimato atšilimui apriboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus“.

Vienas iš griežčiausių įspėjimų – apie gresiantį mirtiną karštį.

Net jei klimato atšilimas neviršys 1,8 laipsnio Celsijaus (kai kurių mokslininkų nuomone, tai optimistinis scenarijus), tyrimo duomenimis, iki 2100 metų pusė žmonijos gali susidurti su gyvybei pavojingomis klimato sąlygomis, atsirasiančiomis dėl didelio karščio ir drėgmės poveikio.

Apibendrinamojoje ataskaitoje šios išvados atsispindi pasaulio žemėlapyje, kuriame vaizduojamas prognozuojamas mirtinas drėgno karščio poveikis tropiniuose kraštuose, ypač Pietryčių Azijoje, kai kuriose Brazilijos dalyse ir Vakarų Afrikoje.

Tokios pat niūrios prognozės pateikiamos ir sveikatos, pasaulinės maisto sistemos bei ekonomikos produktyvumo srityse.

Kas yra aptirpimo jausmas kūne? Gydytoja neurologė, dr. Greta Pšemeneckienė:

„Tirpimu neretai pacientai apibūdina labai skirtingus pojūčius ar simptomus. Svarbu atskirti, ar sumažėjo kažkurios kūno vietos odos jautrumas lytėjimui, skausminiam dirgikliui, temperatūrai (šalčiui – karščiui), vibracijai, ar, atvirkščiai – atsakas į aplinkos dirgiklius yra sustiprėjęs. Pavyzdžiui, švelnus prisilietimas jaučiamas kaip nemalonus, skausmingas. Kartais tirpulio pojūtis jaučiamas ir be aiškaus stimulo, gali būti juntamas deginimas, šaltis. Pacientui dažnai sunku konkrečiai įvardinti, rasti tinkamiausią jutimų simptomus apibūdinantį žodį. Pasitaiko, kad silpnumą ar motorikos sutrikimą jie irgi linkę vadinti tirpimu.“

Greta Pšemeneckienė

Dėl kokių priežasčių atsiranda aptirpimas?

„Neretai tirpimo priežastį išsiaiškinti sudėtinga, prireikia detalių tyrimų ir klinikinės patirties. Tirpulys, skausmingas tirpimas, „skruzdžių bėgiojimo“ jausmas yra dažniau susiję su nervinių šaknelių, periferinių nervų ar jų rezginių pažeidimu. Dažniausios jų priežastys – stuburo patologija, tuneliniai sindromai (riešo, alkūnės ir kt.) ar polineuropatija, sąlygota cukrinio diabeto. Tuo tarpu beskausmis jautrumo netekimas signalizuoja apie galvos smegenų pažeidimą (insultas, augliai). Išsėtinė sklerozė taip pat gali pasireikšti jutimų sutrikimu, parestezijomis.“

Ar nutirpimas yra pavojingas gyvybei? Gydytoja neurologė Jovita Fultinavičiūtė:

„Jei šis simptomas atsiranda ilgiau sėdint sukryžiavus kojas ar pasirėmus galvą ranka, o praeina pakeitus kūno padėtį – ne. Tai normali organizmo reakcija į laikinai, mechaniškai suspaustą nervą. Jei tirpimo pojūtis yra pastovus, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą dėl periferinės nervų sistemos ištyrimo. Sunerimti vertėtų tada, jei nutirpimas atsiranda staiga, vienoje kūno pusėje (dažniausiai rankoje, kojoje ar veide) ir yra lydimas motorinės funkcijos, kalbos sutrikimo bei veido asimetrijos (nusviręs lūpos kampas, „perkreipta“ veido išraiška). Tokiais atvejais reikalinga skubi pagalba, nes šie simptomai gali byloti apie ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – insultą. Verta paminėti, kad tirpimai gali būti ir daugelio kitų organų sistemų patologijų simptomai, todėl nerekomenduočiau pacientams užsiimti savidiagnostika. Net jei iš pažiūros aptarti simptomai atrodo panašūs į kito šeimos nario ar bičiulio – pacientui nevertėtų nuvertinti ar pervertinti situacijos. Geriausia savo sveikatą patikėti savo srities specialistui“.

Jovita Fultinavičiūtė

Kaip gydomas dažnai pasikartojantis, ne ūmus tirpulys? Gydytoja neurologė Asta Loibienė:

„Pirmiausia gydytojas neurologas siekia atrasti tirpulio priežastį. Surenkama paciento anamnezė, atliekamas neurologinis ištyrimas, toliau sprendžiama, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, reikalingus vienos ar kitos patologijos atmetimui. Gali būti paskiriami kraujo tyrimai (pavyzdžiui, vitamino B12, folio rūgšties koncentracija kraujyje ir kt.), vaizdinis radiologinis ištyrimas. Kartais pasitaiko atvejų, kai pacientą tenka siųsti kitų specialistų konsultacijoms. Šiuolaikinėje visuomenėje nereti psichosomatinės kilmės kūno aptirpimai – stipriai susijaudinus, patiriant panikos atakas, sergant depresija. Tačiau pirmiausia rekomenduojama apsilankyti neurologo konsultacijoje, kad būtų galima atmesti fiziologines tirpulio priežastis arba priešingai – jas pasitvirtinti ir pradėti tikslingą gydymą.“

Asta Loibienė

„BIOFIRST“ kliniką rasite Kaune, Studentų g. 37. Telefonai pasiteiravimui apie laisvus specialistų laikus bei registracijai: +370 620 90544, +370 686 40115 arba +370 37 75 08 66. Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt

"Dirbu sėdimą darbą. Man vis tirpsta trys kairės rankos pirštai. Kas tai galėtų būti?" - klausia Gintarė.

Atsako specialistė

„Northway“ medicinos centro kineziterapeutė Aurelija Šaparavičiūtė:

- Šis sutrikimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, tad tam, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, pirmiausia reikia daryti tyrimus. Jeigu skundžiamasi tirpimu, vadinasi, problema greičiausiai susijusi su nervų sistema, todėl patarčiau kreiptis į gydytoją neurologą.

Iš patirties galiu pasakyti, kad dažna tokio tirpimo priežastis – nervinės šaknelės, einančios nuo kaklo ar krūtininių slankstelių, arba nervo per alkūninį kanalą užspaudimas. Tiesa, kartais taip nutinka ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, – didelio streso. Bet jei žmogus, tarkim, per atostogas atsipalaiduoja, problema praeina savaime.

Tačiau jei šis negalavimas vargina dažnai, juo labiau jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo – ilgai sėdi, neužsiima jokia fizine veikla, delsti nereikėtų. Kitaip ilgainiui skausmas gali apimti ir kitus pirštus, visą ranką ir sukelti rimtesnių problemų.

Toks sutrikimas gydomas kineziterapine mankšta. Kadangi tirpstantys rankos pirštai nebūtinai rodo rankos problemą, priklausomai nuo konkrečios skausmo priežasties, yra daromi specialūs pečių juostos, kaklo, nugaros pratimai. Taikoma gydomoji mankšta salėje su specialisto priežiūra, mokoma tempimo, stiprinimo pratimų. Kai yra ūmus uždegimas, krūvius reikia labai prižiūrėti, didinti juos po truputį. Padeda ir masažai, baseinas.

Norėdami išvengti tokių problemų dirbantieji statišką, sėdimą darbą turėtų stengtis daryti pečių juostos išjudinimo pratimus, kaklo mankštą. Tarp kitko, ji turėtų būti atliekama iš lėto, neskubant, neužtenka vien tik staigiai pasukioti kaklo. Žmonių, kuriuos kamuoja nugaros skausmais, pečių juostos problemos, tik daugėja, todėl patariu įprasti kasdien užsiimti bent nedideliais fiziniais krūviais, kad vėliau netektų gydytis rimtesnių sutrikimų.

Verta žinoti

Kaip taisyklingai sėdėti? Atsisėskite ant kėdės vidurio, neprisiglauskite prie atlošo (pajauskite savo „sėdėjimo kaulus“). Stuburas turi būti tiesus, galva ir pečiai vienoje linijoje. Jei taip sėdėsite, išvengsite nugaros skausmų. Prisiminkite, kad burna skirta valgyti, o nosis – kvėpuoti.

Kai pasijuntate pavargę, atsistokite. Sėdėdami žmonės susikūprina, įtempia stuburą ir suspaudžia vidaus organus.

Pratimas nugarai sėdint:

1. Įkvepiant kelti rankas aukštyn, sunerti, išversti, pasitempti. 2. Iškvepiant nuleisti išverstas rankas iki krūtinės.

3. Įkvėpti, prispausti sulenktas rankas prie krūtinės, o krūtinės ląstą išpūsti prie rankų. Mentys tuo metu nusileidžia, kūnas tiesus.

4. Iškvepiant tiesti alkūnes, delnais pirmyn. Pajuskite, kaip pilvo raumenys susitraukia ir prisispaudžia prie stuburo (tai mažina įtampą tarp menčių).

Šaldomam vandeniui tapus tirpsmo vandeniu, jis išsivalo nuo cheminių priemaišų, radionuklidų, o svarbiausia –  pakinta jo molekulių struktūra. Taip teigia sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. Anot jos, tirpsmo vandens molekulės tampa adekvačios žmogaus organizmo molekulėms ir juda kartu su jomis.

„Jos juda rezonuodamos, neprieštarauja organizmo molekulėms ir neša didesnę energiją, negu judėdamos chaotiškai“, – tvirtina N. Degutienė. Interviu LRT radijo laidai „Sveikata“ moteris pasakoja, kaip pasigaminti žmogaus organizmui naudingo tirpsmo vandens, apie kurio galią žino ir eskimai.

– Kas yra tirpsmo vanduo?

– Apie tirpsmo vandenį prirašyta daug rašinių, kurių pagrindinė mintis yra ta, kad tai – ypatinga ledo struktūra, gaunama vandeniui užšąlant. Kodėl užšalus balutei, jos viršutinis ledukas būna peršviečiamas, skaidrus ir be jokio purvo? Kodėl eskimai, kurie gyvena prie jūros, iš ten ima ledą ir naudoja jį maistui? Nes jie puikiai žino, kad ištirpinę tą ledo gabalą nuo paviršiaus, turės gėlą vandenį, jame nebus jokių druskų.

Japonijoje būna ledo šventės, statomos skulptūros. Japonai daug kartų bandė į ledą įterpti kokius nors dažus, bet jiems niekada nepavyksta. Nematėte juk spalvotų ledo skulptūrų. O taip yra todėl, kad ledo struktūra į save nepriima jokių priemaišų. Ta ledo savybė – neturėti priemaišų – viena iš svarbiausių tirpsmo vandens savybių. Ledo kristalai nepriima kitų molekulių, išskyrus vandens. Būtent dėl tos priežasties užšaldama balutė ir tampa skaidri. Todėl ir jūros vanduo užšaldamas išstumia visus mineralus. Mūsų laikais tokiu principu veikia jūros vandens gėlintuvai. Vanduo užšaldomas ir paviršinį sluoksnį galima gerti.

– Kodėl buvo susidomėta tirpsmo vandeniu?

– Patį susidomėjimą vandens struktūra sukėlė japonų alternatyviosios medicinos gydytojas Masaru Emoto, kuris fotografavo tirpstančio ledo kristalus. Veikiausiai esate matę nuotraukas, kuriose viena snaigė labai graži, o kita – visa kreiva šleiva. Jo knyga „Vandens žinia“ tapo pasauliniu bestseleriu. M. Emoto teigimu, vanduo jautriai reaguoja į žmogaus sąmonės energiją. Be to, pats vanduo moka įsiminti ir gabenti informaciją. Šios savybės moksliniam įrodymui Amerikoje paskirtas vieno milijono dolerių prizas. Keletą kartų mokslininkai darė bandymus, tačiau prizas liko neįteiktas, nes moksliškai tai nebuvo įrodyta. Bet kas gali pasiimti šį prizą, jei parodys, kaip ta informacija yra paimama ir atiduodama.

Yra toks vienas atvejis iš homeopatijos, kai medžiaga skiedžiama labai daug kartų – tol, kol viena molekulė yra keliuose litruose vandens. O jei mes bandymui pasiimsime tik du kubinius centimetrus, ten tos medžiagos, kurią skiedė labai daug kartų, jau nebebus. Aptinka tik tos medžiagos, kuri buvo, vibracijas, aptinka jos truputėlį, ir tada galima įtarti, kad kažkas tokio vis tik vyksta, kad tai nėra išgalvota.

O iš savo patirties galiu papasakoti tokį atsitikimą. Namuose turiu didelį akvariumą – 120 l. Vanduo jame negenda. Ir negenda jis metų metus, jame tik priauga augalų. Po ketverių metų sugalvojau, kad man vis tiek reikia pasikviesti akvariumo meistrą. Jis ateina pas mane ir sako – namuose, kur visi pykstasi, vanduo sugenda per pusmetį ar greičiau, o pas jus net ir po ketverių metų galima nieko netvarkyti. Na, ir netikėk ta M. Emoto knyga, kur pasakyta, kad vandeniui, kuriame yra organinių medžiagų, prikalbėjus bjaurių žodžių, jis labai greitai sugenda, apsineša visokiais juodais kurkulais, o kai kalbi meilės žodžius, negenda.

– Kodėl vandenį žmogus nori kažkaip pakeisti? Tam prigalvota įvairiausių būdų – filtrai, jonizatoriai, žmonės jį pila ant sidabro ir akmenų, kalbama apie gyvą, negyvą, tirpsmo vandenį...

– Po M. Emoto knygos vanduo tapo preke, tekstai apie jį, vandens gerinimo prietaisai taip pat tapo preke. Atsirado vadinamųjų struktūrizatorių. Sakoma, kad šie prietaisai grąžina vandeniui jo pirmykštę struktūrą, mikrobiologines bei fizikines savybes. Bet kas ta pirmykštė struktūra, kurią reikia grąžinti? Juk mes neturėjome šitų prietaisų. Ar tai reiškia, kad visą laiką gėrėme blogą vandenį? Šitai rodo, kad tai tapo pramone. Prietaisų instrukcijoje rašoma – vandeniui tekant per struktūrizatorių, neigiama informacija ištrinama ir pakeičiama teigiama. Net teigiama, kad tokia technologija yra vienintelis metodas, galintis pašalinti vandens užterštumą vibracijų lygmeniu. Kaip kiekvienas daiktas, kiekvienas gyvis turi savo vibracijas, taip ir vandens vibracijas galime išbandyti. Negyvas vanduo – tai šarminis ir rūgštinis vanduo, o tirpsmo vanduo tiesiog turi ledo struktūros molekulių.

Aš šitaip darydavau: paimu savo gerąjį vandenį, užšaldau jį ir geriu tuo momentu, kai jis yra ant ledo – kai yra ir ledo, ir vandens. Lieka tikimybė, kad ledo struktūros molekulių tame vandenyje bus, bet jų kitimas vyksta labai greitai. Mokslininkai įrodė, kad, kai vanduo virsta į ledą, šitų dalių nelieka tiesiog per sekundės daleles. Bet jei vandenį pili tiesiai nuo ledo, gauni kažkokios kitos struktūros vandens. Tačiau pats svarbiausias dalykas yra tas, kad jame nėra priemaišų.

– O kaip reikėtų paruošti vandenį šaldymui, kad paskui iš jo galėtume pasigaminti tirpsmo vandens?

– Ta technologija yra tokia todėl, kad remiasi mokslo žiniomis. Vandenyje dar yra sunkio vandens, kuris žmogui kenksmingas. Jo yra labai mažai. Ir šalimo temperatūra jo yra kitokia. Tonoje vandens jo yra tik 15–16 mililitrų.

Puode užšaldome vandenį. Šaldome jį nuo 3 iki 5 valandų (žiūrint, koks šaltis), nuimame viršutinį sluoksnį ir išmetame. Eskimai irgi nuima viršutinį sluoksnį, nors jis beveik neturi jokių priemaišų. Išmetame jį dėl sunkiojo vandens. Tą likutį iš naujo šaldome. Ir šaldome jį tol, kol apačioje lieka trečdalis neužšalusio vandens. Tada išpilame apatinį vandenį, nes jame lieka visos priemaišos. Vidurinis vandens sluoksnis yra tirpsmo vanduo.

Dariausi šį vandenį labai ilgai. Turėjau kantrybės jį daryti dar tada, kai buvo gūdūs posovietiniai laikai. Jaučiausi pakylėtai, lengvai, buvau darbinga. Dabar, po tiek metų, kai turiu labai daug žinių apie žmogaus psichines galias, pasąmonės galias, manau, kad labai didelę reikšmę turi ir įsitikinimas. Be jokios abejonės, tas vanduo buvo labai geras, nes jame nebuvo jokių druskų, kurios gali būti kenksmingos. Druskos yra ir nitratai, jos irgi lieka apačioje, o tame „viduriniame“ vandenyje nėra to, kas žmogui labai kenksminga.

– Šaldiklius turi daugelis, tačiau vandenį pilti į plastikinį butelį ir tada jį užšaldyti veikiausiai neteisinga?

– Tirpsmo vandenyje bus molekulių, kurių struktūra bus ledo, o ne vandens. Ir jis vis dėlto kūne kažką padaro. Rašoma, kad jo struktūra tokia pat kaip žmogaus, tada vanduo geriau priimamas, geriau dalyvauja visuose procesuose.

Bet plastikiniai buteliai turi labai didelį minusą. Visai neseniai atrasta, kad minusinėje temperatūroje šaldant plastikinį butelį, išsiskiria dioksinas, kuris žmogui yra nuodas ir vėžio sukėlėjas. Jam nėra jokių priešnuodžių. Todėl belieka tik atviri emaliuoti indai. Uždari indai susprogtų, kai ledas plečiasi.

– Kokia nauda iš tirpsmo vandens?

– Vanduo išsivalo nuo cheminių priemaišų, radionuklidų. Svarbiausia – pasikeičia molekulių struktūra. Jos tampa adekvačios organizmo molekulėms, todėl juda kartu, rezonuodamos, neprieštarauja organizmo molekulėms ir neša didesnę energiją, negu judėdamos chaotiškai.