ESTEP atlikta ekspertų apklausa rodo, kad 84 proc. įmonių mokestines sąnaudas perkels į galutines kainas, 10 proc. mokesčių sąnaudų įmonės prisiims savo pelno sąskaita, 6 proc. bus perkelta tiekėjams.

Analizėje teigiama, kad, jei šis įstatymas bus priimtas, infliacija padidės 0,3 proc. punktais. Taip pat prognozuojamas neigiamas poveikis visai ekonomikai – per 3 metų laikotarpį realus BVP sumažės 139 mln. eurų.

Vidutiniškai namų ūkio išlaidų dalis maistui padidės 0,1-0,15 proc., išlaidų dalis būtiniausioms prekėms (maistas, drabužiai, būstas) išaugs nuo 0,15 proc. iki 0,2 proc.

ESTEP ekspertas Titas Budreika sakė, kad dėl Stambios prekybos mokesčio labiausiai nukentėtų skurdžiausi visuomenės sluoksniai.

„Dėl šio mokesčio kainos tikrai kils. Jos kils 13 proc. daugiau nei būtų be mokesčio. (...) Neigiamą poveikį pajus visi, o labiausiai – skurdžiausioji klasė.

Neigiamą poveikį pajus visi, o labiausiai – skurdžiausioji klasė.

Šis mokestis savo esme panašus į PVM mokestį. Vertindami šio mokesčio poveikį, rėmėmės moksline literatūra, kuri analizuoja PVM mokestį. (...) Jei šis mokestis bus įvestas, galima traktuoti, kad Lietuvoje PVM tarifas maistui bus 22 proc. (...) Maistą apmokestiname labai daug dabar ir dar darome naują mokestį, kuris prisidėtų“, – sakė T. Budreika.

Analizėje teigiama, kad į valstybės biudžetą mokestis padėtų surinkti 81,2 mln. eurų, tačiau dėl visų antrinių efektų būtų surinkta 65,3 mln. eurų, nes mažėtų vartojimas bei įmonių pelnas.

Anot T. Budreikos, įmonių, kurios 2018 m. viršijo 2 mln. eurų mėnesio apyvartą, buvo 81, nors mokesčio projekto rengėjai kalbėjo apie 30 tokių įmonių.

„Dažnas mokesčių keitimas iš esmės neigiamai veikia investicijas. Įmonės sunkiau priima investavimo sprendimus, jei mokestinė sistema dažnai keičiama. (...) Šis mokestis vadinasi stambios prekybos mokestis, bet bus taikomas ir vidutiniam verslui.

Rengdami mokesčio projektą jo rengėjai galvojo, kad mokestis bus taikomas tik maisto prekybos tinklams, bet dėl mokesčio tekste naudojamos lietuvių kalbos, mokestis bus taikomas žymiai platesnei prekių grupei, palies automobilių, degalų sektorių, (...) visokios buitinės technikos, mobiliųjų ryšių operatoriams, jei jų prekių pardavimai viršys 2 mln. eurų per mėnesį ribą. Net NT pardavėjai bus paliesti šio mokesčio“, – sakė jis.

T. Budreikos teigimu, toks mokestis, kokį bandoma įvesti Lietuvoje, nėra taikomas nė vienoje ES šalyje.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas po pateikimo yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.