Tai suteikia galimybę tiksliau įvertinti reklamos kampanijų statistiką, rašo "Verslo žinios".

"Gyventojai vis dažniau naudojasi atidėto TV žiūrėjimo paslauga, todėl vien įprasto linijinio TV matavimo nebepakanka", - teigė "TNS LT" direktorius Gytis Juodpusis.

Nuo šio rudens tyrėjai į savo teikiamus televizijos reitingus įtraukia ne tik įprastą linijinį, bet ir atidėtą TV žiūrėjimą. Jį "TNS LT" matuos pasitelkusi garso sugretinimo technologijas, naujos kartos TV metrus "Rapid Meter" ir TV duomenų analizės programą "Instar Analytics".

Lietuvoje dažna įmonė mano, kad geriausia reklama yra kliento rekomendacija iš lūpų į lūpas, tačiau realybė rodo, kad rekomendacijos ne visada atspindi tikrąją kliento patirtį. Lietuviai yra labiau linkę dalintis patirtimi apie tokius sektorius kaip restoranai, kavinės ir prekybos tinklai. Atsiliepimus apie šias paslaugas yra linkę duoti 65 proc. mūsų šalies gyventojų, todėl ir teigiamų rekomendacijų šias paslaugas teikiančios įmonės susilaukia daugiau. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

Mažiausiai rekomendacijų - tiek teigiamų, tiek neigiamų - sulaukia loterijos, sporto klubai ir draudimo bendrovės. Be to, tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai nebūtinai mėgsta prekes ar paslaugas, kurias rekomenduoja kitiems.

„Žmonės rekomendacijas supranta labai skirtingai, o atsakymas į klausimą, ar rekomenduotumėte tam tikrą produktą ar paslaugą, kuris užduodamas naudojant NPS metodiką, ne visais atvejais parodo asmens ir prekės ženklo santykį", - teigia TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė. 

Didžioji dalis respondentų atsakė, kad suteikdami rekomendaciją dažniausiai galvoja apie savo pačių patirtį. Tačiau netgi virš trečdalio respondentų atsakė, kad rekomenduodami pirmiausia galvoja ne apie save, bet įsijaučia į žmogų, kuriam skirtas patarimas, ir galvoja, ar būtent tam asmeniui patiks siūlomas produktas ar paslauga.

Moterys ir vyrai rekomendacijas taip pat supranta nevienodai. Abiejų lyčių atstovai dažniau remiasi savo patirtimi ar nuomone, tačiau gerokai daugiau vyrų (44 proc.) galvoja apie asmenį, kuriam skirta rekomendacija, nei moterų (27 proc.).

„Moterys dažniau linkusios dalintis įvairiomis patirtimis, todėl natūralu, kad joms būdingesnis ir dalijimasis rekomendacijomis. Kitokia situacija su vyrais. Respondentų komentarai rodo, kad vyrams rekomendacija atitinka jų „garbės žodį". Todėl patardami ką nors išbandyti jie dažniau pagalvoja apie to asmens interesus ir prieš rekomenduodami stengiasi įsitikinti, kad produktas ar paslauga tam žmogui tikrai patiks", - teigia R. Matulaitienė.

Bendros reklamos apimtys Lietuvoje per 8 šių metų mėnesius augo 5,1 proc. Labiausiai augo socialinės reklamos apimtys, o aktyviausiai reklamuota saugaus eismo akcija ir prašymas paremti Lietuvos kariuomenę.

Labiausiai augo kino ir lauko reklamos apimtys, kiek mažiau - vidaus, TV, lauko statinės, radijo reklama, rodo didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė.

"Žiniasklaidoje daugiausiai - 14 kartų, išaugo socialinės reklamos gross apimtys. Aktyviausiai buvo reklamuojama saugaus eismo akcija, paramos akcija "Gelbėkit vaikus" ir A.Guogos paramos fondo prašymas paremti Lietuvos kariuomenę. Taip pat dvigubai paaugo vaikiškų sauskelnių, beveik du kartus - mobiliojo ryšio telefonų prekybos gross reklamos išlaidos", - pranešime sakė TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

Mobiliojo ryšio operatorių gross reklamos biudžetai ir toliau mažėja - jų išlaidos reklamai šiemet mažėjo 64 proc., išankstinio mokėjimo kortelių biudžetai - 33 proc., paskolų ir lizingo paslaugų - 29 proc.

Iš reklamdavių labiausiai gross išlaidas padidino Lietuvos automobilių kelių direkcija, Finansų ministerija su projektais www.esinvesticijos.lt , www.euras.lt ir iniciatyva "Jonvabaliai", smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovė "Nordecum" .

"Bitė" reklamos gross išlaidas mažino 42 proc., "Mondelez International" - 40 proc., "Henkel" - 34 proc.

TV reklamos augimas siekė 7 proc. - televizijoje ištransliuota 1,048 tūkst. reklaminių klipų, radijo stotyse - 4,781 tūkst. sekundžių reklamos -2,5 proc. daugiau, spaudos reklamos apimtys krito 7, 5 proc.: laikraščiuose - mažėjo 8,8 proc., žurnaluose - 5,3 proc. Iš viso laikraščiuose išspausdinta 6,906 tūkst., žurnaluose - 4,052 tūkst. kv. centimetrų reklamos. banerinės interneto reklamos gross išlaidos nukrito 9,4 proc.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas augo 5,6 proc. - vidutiniškai per dieną stenduose buvo 20,8 tūkst. kv. metrų reklamos, o lauko video reklamos ekranuose transliuota 2,793 tūkst. sekundžių reklamos - 38 ,1 proc. daugiau nei pernai.

Ant degalinių degalų pylimosi pistoletų užklijuota beveik 24 tūkst. reklaminių lipdukų - 6,8 proc. daugiau, vidaus TV reklamos kiekis augo 7,7 proc., kino reklamos - 50,2 proc. - parodyta 268 tūkst. reklaminių klipų.

Didžiausia rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė TNS LT atliko Lietuvos prekybos centrų klientų patirties tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, jog neužtenka, kad žmonės apie prekybos centrą turėtų teigiamą nuomonę. Norint pritraukti kuo daugiau klientų ir sukurti su jais stiprius ryšius, reikia sugalvoti, kaip išsiskirti iš likusios rinkos.

Kiekvieno prekybos centro santykių su klientais stiprumui įvertinti buvo skaičiuojamas TRI*M indeksas, susidedantis iš bendro klientų vertinimo ir prioriteto teikimo klausimų. Lyginant Vilniaus prekybos centrus, geriausiai bendrai vertinamas centras yra „Ozas" (87). Pagal šį rodiklį jis lenkia net didžiausią prekybos centrą Lietuvoje „Akropolį" (80). Tačiau įvertinus, kokiems centrams klientai teikia pirmenybę, matyti, kad nors „Ozas" pagal klientų patirtį yra pranašesnis, žmonės pirma linkę važiuoti būtent į „Akropolį".

Kaune situacija kiek kitokia - „Kauno Akropolis" yra ir geriausiai vertinamas (88), ir pirmasis pagal prioretizavimą (49) prekybos centras. Antroje vietoje yra „Mega", kurios vertinimo indeksas siekia 81, o pirmumo indeksas, kuris rodo, kiek žmonės linkę šį prekybos centrą rinktis pirmiausiai, yra 39. Trečioje vietoje rikiuojasi „Urmas". Jo vertinimas siekia 63, o prioritetas - 30.

Pasak TNS LT projektų vadovės Rūtos Matulaitienės, artimiausioje ateityje pagrindinė Lietuvos prekybos centrų užduotis bus susikoncentruoti ties savo išskirtinumais.

„Kovoje dėl klientų išloš tos prekybos vietos, kurios sumotyvuos žmones pirmiausiai rinktis būtent jų prekybos centrą. Šiandien matome, kad didžioji dalis klientų prekybos vietas vertina teigiamai arba labai teigiamai. Norint tapti pagrindiniu prekybos centru pagal kliento krepšelio dalį, reikia stengtis tapti patraukliausiu ne pagal visus parametrus, kas yra neįmanoma, bet išryškinti keletą svarbiausių", - sakė TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė. 

Pavyzdžiui, didžiausią įtaką „Kauno Akropolio" ryšiui su klientais turintys aspektai yra parduotuvės, kuriose klientai „randa kažką sau", logiškas parduotuvių išdėstymas bei tai, kiek klientai sieja šį prekybos centrą su dovanų pirkimu. „Kauno Akropolis" klientų vertinamas kaip „geriausia vieta pirkti dovanas", tačiau pagal kitus du minėtus kriterijus stipriai konkuruoja su „Mega" ir tarp savo klientų yra vertinamas silpniau nei pastarasis, todėl šiam prekybos centrui svarbus šių aspektų stiprinimas.

„Kai kurie prekybos centrai rūpinasi ne tais dalykais, kurie svarbiausi jų klientams. Pavyzdžiui, gali būti, jog prekybos centras investuoja milžinišką sumą į centro apdailą, tačiau, nors klientai pokytį vertina puikiai, toli gražu nereiškia, kad tai pakeis jų apsisprendimą rinktis būtent šį prekybos centrą. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kokie yra klientų prioritetai ir tik tuomet investuoti", - sakė TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė. 

Prekybos centras „Mega" gerokai lenkia savo konkurentus net keliais kriterijais - šviesia ir natūralia aplinka bei reguliariai organizuojamais įdomiais renginiais. Tačiau šie aspektai lankytojams yra antraeiliai ir turi mažai įtakos renkantis prekybos centrą. Todėl, nors tokie pranašumai yra puikiai vertinami jų klientų, jiems nėra svarbūs.

TRI*M klientų patirties vertinimo tyrimas buvo atliktas 2015 m. liepos mėn. Iš viso buvo apklausta 814 prekybos centrų klientų Lietuvoje.  

Didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-gegužės mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 5,1 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino ir lauko reklamoje, kiek mažiau TV, lauko statinės reklamos ir vidaus kanaluose.

„Per penkis šių metų mėnesius žiniasklaidoje labiausiai, net dešimt kartų, išaugo socialinės reklamos gross apimtys. Aktyviausiai buvo reklamuojama saugaus eismo akcija, Lošimų priežiūros tarnybos projektas „Nepralošk savo gyvenimo“ bei sveikos gyvensenos skatinimo programa“, – pastebi TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

Lyginant produktų grupes, pavasarį matyti ryškus automobilių draudimo reklamos šuolis – jos padaugėjo net keturis kartus.  Tris kartus padidėjo interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų gross reklamos išlaidos.

2014 metų pirmąjį pusmetį gross reklamos biudžetus auginę mobiliojo ryšio operatoriai šiais metais reklamai skiria 70 proc. mažesnius biudžetus.  Smuktelėjo gross investicijos į mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelių (34 proc.), taip pat plaukų priežiūros priemonių (26 proc.) reklamą.

Iš reklamdavių labiausiai per 2015 m. sausio-gegužės mėn. gross išlaidas didino Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos, koncertų ir renginių organizatorius „Bravo Events“ ir greitųjų kreditų bendrovė „Nordecum“.

Šiais metais reklamos gross pinigus mažino „Bitė“ (67 proc.), „Švyturys-Utenos alus“ (51 proc.) ir „Henkel“ (39 proc.).

2015 m. sausio-gegužės mėnesiais TV reklamos augimas siekė 7,6 proc. Per šį laikotarpį televizijoje buvo ištransliuota 665 tūkst. reklaminių klipų.

Spaudos reklamos apimtys, lyginant 2014 m. ir 2015 m. pirmų penkių mėnesių duomenis, krito 7,8 proc. Laikraščiuose reklamos plotas mažėjo 9 proc., žurnaluose – 5,7 proc. Iš viso laikraščiuose per šiuos metus buvo išspausdinta 4,476 tūkst., žurnaluose – 2,623 tūkst. kv.cm. reklamos.

Radijo stotys per 2015 m. ištransliavo 2,823 tūkst. sekundžių reklamos ir tai buvo 2 proc. mažiau nei per 2014-ųjų analogišką laikotarpį.

Per pirmus penkis 2015-ųjų metų mėnesius, lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, banerinės interneto reklamos gross išlaidos nukrito beveik 15,3 proc.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, palyginus 2015 ir 2014 metų sausio-gegužės mėnesių duomenis, augo 4,4 proc. Vidutiniškai per dieną lauko reklamos stenduose buvo 20,3 tūkstančių m² reklamos.
Lauko video reklamos ekranuose per 2015 sausį-gegužę buvo transliuota 1,691 tūkst. sekundžių reklamos. Palyginus su 2014 m., lauko video reklamos apimtis sekundėmis paaugo 28 proc.

Ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota beveik 15 tūkst. reklaminių lipdukų. Lyginant su 2014 m., šis rodiklis smuktelėjo 0,2 proc.

Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant šių ir 2014 m. duomenis, paaugo 4,3 proc.

Kino reklama šiemet augo 37,5 proc. Iš viso šiais metais prieš kino filmus buvo parodyta 186 tūkst. reklaminių klipų.

Televizijoje, radijuje, lauko video ir vidaus TV reklamos laikas yra skaičiuojamas sekundėmis, spaudoje – reklamos plotas kvadratiniais centimetrais, lauko statinėje reklamoje – kvadratiniais metrais, kine ir fillboard reklamoje – kiekis (reklamų vienetai), internete – gross* reklamos išlaidos.

Duomenys pateikiami tik iš TNS LT registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 98 proc., spauda – 90 proc., radijas – 90 proc., lauko reklama – 90 proc., lauko video reklama – 90 proc., kino reklama – 85 proc., interneto banerinė reklama 80 proc., fillboard reklama – 100 proc., vidaus tv reklama – 80 proc. reklamos rinkos apimties.

Didžiausia Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

*GROSS – tai reklamos skelbimo žiniasklaidoje išlaidos, skaičiuojamos naudojant oficialius žiniasklaidos tiekėjų kainininkus, neatsižvelgiant į jokias galimas apimties ar kitas nuolaidas, kurias žiniasklaidos tiekėjai gali suteikti reklamos užsakovams.

Apie trečdalį lietuvių savo lojalumą prekės ženklams išreiškia ir socialiniuose tinkluose. Bent vieną prekės ženklą savo naudojamame socialiniame tinkle nurodė pamėgę daugiau nei 33 proc. socialinius tinklus naudojančių lietuvių arba daugiau nei 16 proc. visų šalies gyventojų. Tai parodė didžiausios rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas interneto ir kompiuterių naudotojų tyrimas.

Daugiausiai (60 proc.) socialinių tinklų naudotojų, kurie seka prekės ženklų paskyras, nurodė, kad socialiniuose tinkluose jiems yra svarbus turinys, susijęs su prekės ženklų informacija, akcijomis bei nuolaidomis.  Daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.) teigė, kad viena iš priežasčių sekti prekės ženklų paskyras yra gaunama detalesnė informacija apie gaminius ir prekes.

„Nemažai prekės ženklų pastaraisiais metais ieško įdomesnių ir originalesnių priėjimų prie savo vartotojų socialiniuose tinkluose nuvertindami tradicines priemones – akcijas, nuolaidas. Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad būtent tokia informacija ne tik neatbaido vartotojų, bet yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės seka savo mėgstamus prekės ženklus socialinėje erdvėje“, – teigia TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Pusė socialinių tinklų vartotojų, pamėgusių prekės ženklų paskyras, ieško kitų vartotojų atsiliepimų apie produktus, mažiau vartotojų – 16 proc. – vertina galimybę socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie naudojamą prekės ženklą.

Penktadalis pamėgusių socialiniuose tinkluose esančias prekės ženklų paskyras tai daro, nes vertina galimybę sekti tuos prekės ženklus, kurių naudotojais jie yra. Šiek tiek mažesnis procentas apklaustųjų (18 proc.) seka prekės ženklus dėl galimybės pabendrauti su ženklo atstovais ir taip išspręsti kilusias problemas, išsiaiškinti klausimus. Vos daugiau nei 6 proc. respondentų priežastimi sekti prekės ženklą įvardijo draugų įtaką.

„Rinkodaristų itin dažnai socialiniuose tinkluose organizuojami konkursai ir žaidimai, kuriais bandoma pritraukti naujų produktų vartotojų, patinka tik apie 14 proc. socialinių tinklų naudotojų. Šmaikštūs vaizdeliai ir posakiai taip pat sulaukia mažiau auditorijos – apie 12 proc. – nei naudinga informacija. Šmaikšti komunikacija labiausiai patinka jauniausiems 15-19 m. internautams. Todėl prekės ženklai savo komunikaciją socialiniuose tinkluose turėtų labiau orientuoti į tiesiogiai naudingą vartotojams informaciją, o ne į vartotojų linksminimą, jei jų auditorija nėra pati jauniausia“, – teigė D. Rinkūnas.

Organizuojamuose konkursuose labiausiai linkę dalyvauti 20-29 m. amžiaus žmonės, labiau moterys nei vyrai. Tačiau vyrai dažniau seka prekės ženklų paskyras todėl, kad jas yra pamėgę ir jų draugai. Taip atsakė daugiau nei 66 proc. vyrų. Vyrai taip pat labiau nei moterys vertina galimybę išsakyti savo asmeninę nuomonę apie išbandytus produktus.

Beveik 60 proc. lietuvių eidami apsipirkti į prekybos centrą iš anksto pasirūpina maišeliais ar kita tara susidėti prekes. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) gyventojų dėl to galvos nesuka ir kaskart apsipirkdami kartu įsigyja ir plastikinį maišelį. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės TNS LT gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

„Pagrindinės priežastys, kurios lemia tokį gyventojų elgesį yra dvi – praktiškumas ir taupumas. Nors plastikinių maišelių kaina yra sąlyginai maža, gyventojams atrodo nepraktiška pirkti dar vieną maišelį ir mokėti už jį pinigus, žinant, kad namuose guli dar keli. Žinoma, tai negalioja spontaniškiems pirkėjams. Patogumas taip pat lemia dalies žmonių elgesį. Kai kuriems gyventojams tiesiog priimtiniau prekes neštis ne maišeliuose, o pintuose krepšiuose, rankinėse ar dėžėse. Juos apsiperkant naudoja apie 7 proc. respondentų“, – sakė TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė.

Daugkartinio naudojimo maišelius teigia naudojantys 30 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei penktadalis apklaustųjų (22 proc.) plastikinius maišelius naudoja ne vieną kartą ir eidami į parduotuves atsineša juos su savimi išsaugoję iš ankstesnio apsipirkimo. Moterys maišeliais pasirūpina dažniau nei vyrai, nes yra linkusios apsipirkimą prekybos centre planuoti iš anksto.

Praėjusiais metais Lietuvos reklamos apimtys, lyginant su 2013 metų duomenimis, paaugo 5,3 proc. 2014 metais reklamos apimtys daugiausiai išaugo lauko statinėje reklamoje, radijo ir TV, kiek mažiau – vidaus ir kino reklamoje. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas reklamos rinkos tyrimas.

„Analizuojant visų praėjusių metų reklamos apimčių duomenis, pastebimi keli svarbūs pokyčiai. Lauko statinė reklama, kuri praėjusiais metais augo daugiausiai, lyginant su 2013 m. rezultatais, pasiekė 18,7 proc. kilimą. Po ilgą laiką trukusio reklamos apimčių kritimo praėjusių metų pavasarį stabilizavosi ir paaugo žurnalų reklamos plotas. Tiesa, susumavus gruodžio mėnesio duomenis, žurnaluose reklamos plotas nežymiai nukrito – 0,7 proc. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio augimo tendencijas parodė vidaus TV reklamos apimtys“, – sakė TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

Labiausiai gross biudžetus praėjusiais metais didino interneto ir mobiliojo ryšio tiekėjai – net 106 proc. Greitųjų kreditų reklamdavių šuolis gruodžio mėnesį lėmė, kad jų reklamos gross biudžetai, lyginant dviejų metų duomenis, paaugo 58 proc. Paskolų, lizingo paslaugų teikėjų gross investicijos augo 53 proc. Gross investicijos mažėjo lengvųjų keleivinių automobilių (20 proc.), šokoladinių batonėlių (8 proc.) ir mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelių (3,5 proc.) reklamai.

„Dėl vykdytos intensyvios socialinės reklamos kampanijos paskutinį metų mėnesį labiausiai reklamos investicijas didinusiu reklamdaviu tapo „Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos” (396 proc.), antroje vietoje atsidūrė „Senukai” (112 proc.), toliau rikiuojasi maisto papildų reklamuotojas „Walmark” (97 proc.). Tarp labiausiai mažinančių gross biudžetus reklamdavių – „Mondelez International” (42 proc.), „Unilever” (31 proc.) ir „Mars” (28 proc.)”, – teigė G. Juronienė.

Be lauko reklamos, sparčiausiai pernai metais augo radijo reklama. 2014 m. buvo transliuota 7 mln. 783 tūkst. sekundžių reklamos. Tai buvo 11,2 proc. daugiau nei 2013 m.

Kitas svarbus 2014 m. reklamos kanalas – televizija. Lyginant 2014 ir 2013 metų rezultatus, reklamos kiekiai televizijoje paaugo 6,1 proc. Per 2014 metus buvo ištransliuota 1 mln. 588 tūkst. reklaminių klipų.

Spaudos reklamos apimtys, lyginant dvejų metų duomenis, sumažėjo 6,9 proc. Laikraščiuose reklamos plotas smuktelėjo 10,2 proc., žurnaluose – 0,7 proc. Iš viso laikraščiuose per praėjusius metus buvo išspausdinta 11 mln. 447 tūkst., žurnaluose – 6 mln. 727 tūkst. kv.cm. reklamos.

Lauko video ekranuose per 2014 metus buvo transliuota 3 mln. 262 tūkst. sekundžių reklamos. Palyginus su 2013 metais, lauko video reklamos apimtis sekundėmis krito 12,4 proc.

Praeitais metais ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota 40,6 tūkst. reklaminių lipdukų. Lyginant su 2013 m. duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 0,9 proc.

Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant praėjusių ir 2013 metų rezultatus, paaugo 0,7 proc.

Kino reklama, lyginant dviejų metų duomenis, augo 4,4 proc. Per praėjusių metų dvylika mėnesių iš viso buvo parodyta 318 tūkst. reklaminių klipų.

Televizijoje, radijuje ir lauko video reklamoje yra skaičiuojamas reklamos laikas sekundėmis, spaudoje – reklamos plotas kvadratiniais centimetrais, lauko statinėje reklamoje – kvadratiniais metrais, vidaus TV, kine ir fillboard reklamoje – kiekis (reklamų vienetai).

Duomenys pateikiami tik iš TNS LT registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 99 proc., spauda – 90 proc., radijas – 90 proc., lauko reklama – 90 proc., lauko video reklama – 90 proc., kino reklama – 85 proc., interneto banerinė reklama 80 proc., fillboard reklama – 100 proc., vidaus tv reklama – 80 proc. reklamos rinkos apimties.

Didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2014 m. sausio-rugsėjo mėnesiais labiausiai didėjo mobiliojo ryšio operatorių reklamos gross išlaidos – 104 proc., prekės ženklų kiekis šiame sektoriuje paaugo 65 proc.

Aktyviausiai šiemet reklamuojamas prekės ženklas – „Credit24“.

2014 m. taip pat didėjo mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų (27 proc.), duonos ir miltų gaminių (17,5 proc.), automobilių (14 proc.) prekių ženklų kiekis. Alkoholinių gėrimų gamintojų padaugėjo tris kartus mažiau nei nealkoholinių – 8 proc.

Ryškesnis prekės ženklų sumažėjimas per 2014 m. sausį–rugsėjį pastebėtas žuvies ir jos gaminių sektoriuje, (19 proc.), buities higienos (16 proc.), vaistinių ir medicinos institucijų (12 proc.) bei pieno produktų (11,5 proc.). Taip pat sumažėjo medikamentų (8 proc.), prekybos tinklų ir centrų (7 proc.), finansų institucijų (5 proc.) prekės ženklų. 

„Jau kelerius metus dažniausiai reklamuojamu prekės ženklu išlieka mažmeninės prekybos tinklas „Maxima”. Tačiau per pirmus devynis šių metų mėnesius „Maxima“ prekės ženklą reklamų kiekiu aplenkė greitojo kredito paslaugas pristatantis prekės ženklas „Credit24“. Į TOP 5-tuką dažniausiai reklamuojamų žiniasklaidoje prekės ženklų jau šeštus metus patenka „Tele2“. Šiemet taip pat dažniau buvo galima pamatyt ar išgirsti „Iki“, „Akropolio“, „Pildyk“, „Perlo“, „SMScredit.lt“, „Bitės“, „Norfos“ reklamas, lyginant su kitais prekės ženklais“, – teigė TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

2014 m. buvo galima pastebėti, kad reklamos kampanijas pradėjo jau pažįstami prekės ženklai, kurie praeitais metais neskyrė lėšų reklamai („Mokilizingas“, „Skittles“, „Hepaxan). Aktyviai savo prekės ženklą šiemet reklamavo ir mažiau girdėti ženklai tokie, kaip „Dolmen“, „Herbion“, „Scholl“, „Mega Red“, „Jonė“, „Sip“, „Proenzi“, „Cappy“, „Urilive“, „Skanėsis“ ir kiti.

Ankstesniais metais buvę kai kurie ganėtinai aktyvūs prekių ženklai 2014 m. žiniasklaidoje išvis nepastebėti – „Twix“, „Algida“, „Grany“, „Dirol“, „Auksovokas.lt“, „Tide“, „Woolite“, „Septolete“ ir kiti.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ grupė, vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių bendrovių sąrašą.

*GROSS – tai reklamos skelbimo žiniasklaidoje išlaidos, skaičiuojamos naudojant oficialius žiniasklaidos tiekėjų kainininkus, neatsižvelgiant į jokias galimas apimties ar kitas nuolaidas, kurias žiniasklaidos tiekėjai gali suteikti reklamos užsakovams. 

Reklamos apimtys Lietuvoje šiemet augo 4,5 proc. Labiausiai augo lauko ir vidaus reklamos apimtys, kiek mažiau padaugėjo radijo ir televizijos reklamos, skelbia tyrimų bendrovė "TNS LT".

"TNS LT" reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė sako, kad palyginti šių ir praėjusių metų devynis mėnesius, produktų grupėse labiausiai reklamos gross () investicijas didino paskolų, lizingo paslaugų teikėjai - 114 proc.

Mobiliojo ryšio operatorių gross biudžetai augo 104 proc., interneto ir mobiliojo ryšio tiekėjų - 91 proc. Kiek mažėjo gross investicijos į lengvųjų keleivinių automobilių (23 proc.), mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelių (8 proc.), mobiliojo ryšio telefonų (7 proc.) reklamą.

Labiausiai išlaidas reklamai šiemet didino "Senukai" (187 proc.), "Coca-Cola" (50 proc.) ir "Reckitt Benckiser" (49 proc.), jas mažino tarptautiniai reklamdaviai - "Mondelez International" (39 proc.), "Unilever" (35 proc.), "Procter&Gamble" (21 proc.)

Sausio-rugsėjo mėnesiais televizijos reklamos augimas siekė 5,7 proc. - transliuota 1,1 mln. reklaminių klipų.

Spaudos reklamos apimtys šiemet sumažėjo 6,4 proc.: laikraščiuose - 10,4 proc., žurnaluose - augo 1,6 proc., išspausdinta atitinkamai 8,5 mln. ir 4,8 mln. kvadratinių centimetrų reklamos.

Radijo stotys transliavo 5,3 mln. sekundžių reklamos - beveik 7,6 proc. daugiau nei per 2013-ųjų 9 mėnesius.

Automatinė interneto reklamos sistema "Evaliant" šiemet užfiksavo 6,5 proc. mažiau reklamos negu per 2013 metų sausio-rugsėjo mėnesius. Iš viso šiemet užfiksuota 3,1 mln. reklamos vienetų.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas šiemet išaugo 22 proc.: video reklamos ekranuose transliuota 2,3 mln. sekundžių reklamos- 13,6 proc. mažiau nei pernai.
Ant degalinių degalų pylimosi pistoletų šiemet užklijuota beveik 30 tūkst. reklaminių lipdukų - 4,9 proc. mažiau nei pernai, vidaus televizijos reklamos kiekis padidėjo 12 procentų.

Kino reklama šiemet augo 1,3 proc. - iš viso parodyta 204 tūkst. reklaminių klipų.