– Naujieji ir naujienos ne tik dera, bet ir labai intriguoja. Ar galėtumėte atskleisti laidos „TOP 3“ paslaptį ir papasakoti, koks bus naujos laidos formatas, žanras?
E. S.: Kartais žiūrovai ar skaitytojai pastebi, kad šalia gausybės savo darbų ir šeimos rūpesčių tampa sunku susiorientuoti, kas svarbiausio įvyko per dieną. Naująja laida norime palengvinti šį procesą – pateikti šiek tiek mažiau žinučių, bet paanalizuoti įvykį ar problemą 360° kampu. Negana to, norime su žiūrovais bendrauti ne kaip visažiniai, o kaip kolegos su kolegomis, kaip lygūs su lygiais. Todėl kartu ir juoksimės, ir kalbėsime labai rimtai, bet pagrindinė mūsų misija bus aptarti svarbiausias dienos aktualijas taip, kad žiūrovams neskaudėtų galvos nuo informacijos lavinos.
T. L.: Naujienas pateiksime linksmai ir lengvai. Iš įdomios perspektyvos ir įdomaus kampo. Tai bus pusvalandžio trukmės laida su reportažais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.
– Koks konkrečiai bus jūsų, vedėjų, indėlis, jei ši laida pristatoma kaip visos TV3 žiniasklaidos grupės laida?
E. S.: Ši laida bus komandinis darbas. Kolega Tomas ją ne tik ves, bet ir rengs reportažus, o prie jų prisidės ir kiti profesionalai, pavyzdžiui, žurnalistas Ervinas Romanovas. Aš ne tik vesiu laidą, bet ir dirbsiu naujienų portale tv3.lt, kur kasdien, kaip ir anksčiau, skaitytojams pateiksime naujausią ir aktualiausią informaciją.
T. L.: Dažniausiai laidos vedėjai būna tik jos veidai. Perskaito tai, ką jiems parašo redaktoriai. Čia bus kitaip. Džiaugiuosi, kad būsime visiškai įsitraukę į visą laidos rengimo procesą dar iki tol, kol sėsimės į grimuotojos kėdę. Tai malonus iššūkis.
TV3, E. Samoškaitės, T. Loibos asmeninio archyvo nuotr.
– „TOP 3“ – laida apie svarbiausias aktualijas kitu kampu. Ką tai reiškia?
E. S.: „Kitu kampu reiškia, kad į temą stengsimės pažvelgti nekonvenciškai. Pavyzdžiui, jeigu Apeliacinis teismas paskelbia apkaltinamąjį nuosprendį politinės korupcijos byloje ir vienas iš nuteistųjų sielojasi, kad dėl teismo sprendimo nukentės vaikai, mes pasidomėsime, ar šis politikas iš tiesų iki tol tikslingai rūpinosi vaikais, juos vežiojo į būrelius ir pan. Su kolega Tomu nebijosime pasakyti apie įvykius net ir tai, kas šiaip jau būtų per drąsu žiniose.
T. L.: „Kitas kampas – kitoks požiūris į aktualiją ar naujieną. Čia panašiai kaip tas senas, geras posakis apie taurę, kuri gali būti pusiau tuščia arba pusiau pilna. Tas pats ir su aktualijomis: jos turi įvairiausių kampų, kurių laidoje ir ieškosime.
– Ar laidoje kalbėsite žiniukų balsais? Gal kartais pereisite ir į ironišką infošou žanrą?
T. L.: Manau, net ir žinios bando atsiriboti nuo žiniukų balsų ir visiems gerai žinomų intonacijų, oficialumo ir sudėtingų terminų. Tai nepasiteisina, o žiūrovai dažnai lieka nesupratę temos arba žurnalistai jiems pasirodo arogantiški.
Mano tėvas buvo žurnalistas. Kai susidomėjau šia profesija, jis man patarė kiekvieną temą papasakoti taip, kad suprastų net jo mama – mano močiutė. Ši pamoka man įstrigo. Tad nuo to laiko sudėtingus terminus stengiuosi paaiškinti taip, kad suprastų net mano močiutė. Taigi, atsakymas – „TOP 3“ laidoje aš būsiu savimi. Esu žurnalistas, bet ne žiniukas.
TV3, E. Samoškaitės, T. Loibos asmeninio archyvo nuotr.
– „TOP 3“ aktualijų vėliau atsiras visose žiniasklaidos grupės platformose: portale, radijuje ir televizijoje, taip pasiekdamos kiekvieną šalies gyventoją jam pačiu patogiausiu būdu. Koks būdas informacijai gauti priimtiniausias jums?
E. S.: Pirmiausia esu teksto žmogus, bet labai mėgstu ir televizijos formatą vakarais, o kai sportuoju – visada naudojuosi „Go3“ platforma stebėdama savo pasirinktas laidas. Radijas irgi labai patinka, ypač jei skamba gera muzika ir tuo metu nedirbu.
T. L.: Priklauso nuo dienos laiko, o ne nuo svarbos. Ryte – radijas, dieną – internetas, vakare – televizija. Kolegos žurnalistai visur kruopščiai dirba. Tik kartais vieni būna greitesni ar įdomesni už kitus. Tačiau visi vienodai svarbūs ir visus vienodai myliu.
Pagrindinė mūsų misija bus aptarti svarbiausias dienos aktualijas taip, kad žiūrovams neskaudėtų galvos nuo informacijos lavinos.
– TV3 profesionalai tris aktualijas atrinks, o jūs – pristatysite. Ar vedėjų amplua, darbas priešais kameras – jums naujas dalykas?
E. S.: Pataikėte, darbas televizijoje man – naujas amplua. Esu labai dėkinga, kad galėsiu jį išbandyti. Tikiuosi, surasime bendrą požiūrio kampą su žiūrovais. Beje, naujienų portale tv3.lt, dalydamiesi su kolegomis, vedėme kasdienę laidą „Dienos pjūvis“. Todėl galima sakyti, kad šiek tiek su panašia veikla jau teko susidurti.
T. L.: Pastaruosius ketverius metus dirbau radijo laidų vedėju, bet visos laidos būdavo ir filmuojamos, transliuojamos internete. Prieš tai keletą metų dirbau reporteriu ir redaktoriumi televizijos laidose, taigi kameros man – nenaujas dalykas. Tiesa, televizijos laidos vedėjo amplua – naujas iššūkis. Tačiau, prisipažinsiu, labai malonus.
– Kokios temos jus labiausiai uždega, motyvuoja, intriguoja?
E. S.: Įdomiausios – socialinės, švietimo ir užsienio reikalų temos, bet manau, galima susidomėti viskuo – reikia tik pasigilinti. Tačiau visiškai neišmanau sporto srities. Jeigu kas nors lieptų apie tai rašyti arba vesti laidą, tektų labai daug mokytis.
T. L.: Visos temos įdomios, jeigu užduodi įdomių klausimų ir klausai, ką tau atsako. Mane liūdina naujienos apie karą. Niekaip prie jų nepriprantu, nors tenka domėtis bene kasdien. Kelia nerimą, nusivylimą žmonija, net kai kuriomis tautomis. Labai gaila, kad tai vyksta.
– Papasakokite šiek tiek apie save. Kaip atsidūrėte žurnalistikoje ir konkrečiai – televizijoje?
E. S.: Žurnalistikoje atsidūriau beveik iškart po politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijų Vilniaus universitete. Mane visuomet žavėjo, kad žurnalistikoje galima išsaugoti asmeninę autonomiją, išlaikyti savo nuomonę – niekas jos čia neatims ir nereikalaus bukai paisyti hierarchijos, niekas nelieps užsiimti bereikšmiais dalykais ir pan. Iškart esi įtraukiamas į įvykių sūkurį, sutinki labai daug įvairių žmonių.
Iki šiol daugiausia dirbau politikos naujienų žurnaliste įvairiose naujienų agentūrose ir naujienų portaluose. Į tv3.lt atėjau 2021-ųjų pavasarį. Tai buvo mano sugrįžimas į žurnalistiką, nes kuriam laikui buvau išėjusi į komunikacijos sritį, ten, beje, man irgi labai patiko. Supratau, kad miela dirbti visur, kur supa panašiai mąstantys žmonės.
T. L.: Kaip minėjau, mano tėvas buvo žurnalistas, todėl nuo vaikystės matydavau šiokius tokius profesijos užkulisius. Tiesa, jis dirbo spaudoje, o man visada labiau patikdavo kalbėti, o ne rašyti tekstus. Dėl to rinkausi televiziją ir radiją. Žurnalistu pradėjau dirbti dar pirmame žurnalistikos studijų kurse.
– Ar televizija – jūsų svajonių darbas? Gal šalia jo dar turite milijoną kitų darbų ir pareigų?
E. S.: Neturiu svajonių darbo apibrėžimo. Galiu tik pasakyti, kad man patinka, kai mane supa aistringai į darbą žvelgiantys žmonės. Patinka, kai mūsų su kolegomis darbas turi prasmę, kai jis turi visuomeninę reikšmę, kai jį įvertina aplinkiniai. Nėra nieko geriau, nei prasmingai padirbėti, o paskui puikiai pailsėti ir pabendrauti su artimais žmonėmis. Vertinu tiek darbą televizijoje, tiek darbą portale, tiek bet kur kitur.
Kalbant apie milijoną darbų, labai stengiuosi, kad taip nebūtų, nes nuo to gali nukentėti darbo kokybė. Tačiau pastaruoju metu atradau širdžiai mielą savanorystę Pagalbos moterims linijoje, kur dirba be galo daug atsidavusių žmonių.
T. L.: Tikrai buvo laikas, kai svajojau dirbti televizijoje. Smagu, kad, siekiant tikslų, svajonės pildosi. Milijono kitų darbų tikrai neturiu. Kartais vedu renginius, kartais juose groju ar dainuoju.
Šiemet per Kalėdas sugalvojau pabūti Kalėdų Seneliu. Dar praėjusiais metais nusipirkau kostiumą, barzdą, peruką, akinukus, kad savo trimetį sūnų pralinksminčiau. Tada manęs neatpažino net uošvė – klausė, kas čia per Senelis į namus atėjo. Gal kada nors Kalėdų Senelio amplua ir taps tuo vienu iš milijono darbų? O gal dar reikia labiau pasenti, kad milijonas darbų atsirastų? Matysim.
TV3, E. Samoškaitės, T. Loibos asmeninio archyvo nuotr.
– Eglės svajonė buvo studijuoti Karo akademijoje. Aktuali profesija, ypač šiandien. Įdomu, ką apie studijas Karo akademijoje mano Tomas? Ar yra noras dar ką nors studijuoti, o galbūt – keisti profesiją?
E. S.: Iš tiesų norėjau studijuoti Lietuvos karo akademijoje, turėjau svajonę tapti ir policininke, bet šių dviejų kelių nesirinkau, nes fiziškai nebuvau labai stipri, negana to, nebuvau tikra, ar būti statutine pareigūne man pavyks: juk tokiose struktūrose – griežta hierarchija, o man vis knieti klausti nepatogių klausimų. Tačiau labai vertinu karių ir pareigūnų darbą, kaip ir bet kurį kitą, kuriuo prisidedama kuriant bendrą gėrį.
T. L.: Karo akademija man netiktų, nebent trumpa tarnyba, kad išmokčiau naudingų dalykų ir įgyčiau daugiau disciplinos. Galbūt daugiau laiko norėčiau skirti muzikai – dainavimui ar grojimui. Tačiau kai tikrai noriu, to laiko ir atrandu. Juolab kad žurnalistika ir muzika viena kitą kažkaip papildo – įkvepia temų dainoms ar atvirkščiai.
Nufilmuoti įdomų reportažą ir parašyti jam įdomų tekstą yra sunku. Tai reikalauja kruopštumo, kantrybės. Romantika ir paslaptis dingsta.
– Egle, baigėte politikos mokslus ir praktiką atlikote Lietuvos radijuje ir televizijoje, „Spaudos klube“ pas Audrių Siaurusevičių. Įdomu, kokia buvo Tomo darbo pradžia ir pirmieji žurnalistinės praktikos įspūdžiai?
E. S.: „Spaudos klube“ atlikau praktiką, bet nepasakyčiau, kad patyriau, kas yra tikroji televizija. Tai buvo labiau pagalba laidos vedėjui, susipažinimas su televizijos užkulisiais. Tačiau į šią praktiką patekau neatsitiktinai. Studijuodami Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute mes, studentai, galėjome rinktis atlikti praktiką ir įvairiose ministerijose, parlamente, bet man buvo susidaręs įspūdis (galbūt klaidingas), kad valstybės institucijose į praktikantus žiūrima kaip į kokius kavos virėjus, todėl nusprendžiau pasukti ten, kur daugiau laisvės.
T. L.: Mano pirmoji praktika buvo laidoje apie lietuvių kalbą ir kultūros istoriją. Buvau pirmakursis, ką tik grįžęs iš emigracijos, taigi tokios temos man buvo labai naudingos. Sužinojau daug dalykų apie savo šalies ir kultūros istoriją, pramokau kalbos taisyklių, raiškiau dėstyti mintis. Žinoma, kai iš tikrųjų pradedi dirbti, supranti, kad ne viskas yra taip, kaip įsivaizdavai. Nufilmuoti įdomų reportažą ir parašyti jam įdomų tekstą yra sunku. Tam reikia kruopštumo, kantrybės. Romantika ir paslaptis dingsta, bet atsiranda kitų ne mažiau mielų dalykų.
– Cituoju Eglę: „Man žiauriai patinka savarankiškai priimti sprendimus.“ Ar tai galėsite daryti naujoje laidoje „TOP 3“? Ką apie atsakomybės prisiėmimą mano Tomas?
E. S.: Šiuo atveju, manau, tai bus komandinis darbas, todėl reikės labiau prisitaikyti, daugiau tartis ir komunikuoti. Kai dirbi komandoje, labai padeda, kad skirtingi žmonės pažvelgia iš skirtingų kampų ir pamato klaidų, kurias galbūt, būdamas vienas, praleistum. Negana to, labai naudinga, kai į komandą surenkami skirtingo tipo kolegos, nes tada bendras rezultatas būna pats geriausias.
T. L.: Galiu priimti sprendimus savarankiškai, bet man labiau patinka darbas komandoje: minčių lietūs, diskusijos, ginčai. Taip atsiranda geriausių idėjų, geriausiai parenkami pašnekovai, pamatomi kiti kampai. Aišku, kai kalbini žmogų, esi vienas. Nebent operatorius gali pakuždėti į ausį patarimą.
TV3, E. Samoškaitės, T. Loibos asmeninio archyvo nuotr.
– Ką veikiate laisvalaikiu? Gal turite įdomių hobių?
E. S.: Sportuoju klube. Nesiekiu jokių rezultatų – tiesiog noriu būti sveika ir stipri. Šiaip nebuvau labai sportiška – tik šiek tiek plaukiodavau. Tačiau kartą įkalbėjo viena labai gera draugė, sakydama, kad sporto salėje ji palieka visas bėdas, kad ten rado bendraminčių bendruomenę. Ji supažindino mane su nuostabiu treneriu Gyčiu Beikumi, kuris man pataria visais fizinio aktyvumo klausimais.
Dar mėgstu žygius su šeima. Niekada negalvojau, kad žygiuoti gamtoje net per lietų ar sniegą gali būti malonu. Ši veikla labai atpalaiduoja. Tikriausiai tai susiję su buvimu gamtoje, bendravimu su gerai nusiteikusiais žmonėmis.
T. L.: Man patinka tai, ką darau, todėl visas mano laikas – tarsi laisvalaikis. Per jį galima ir gerų temų prigalvoti, nes gyvenimas nestovi vietoje. Tačiau šiaip leidžiu laiką su šeima, draugais. Dar groju, dainuoju, rašau dainas. Tokia veikla man yra kaip terapija arba galvosūkis siekiant išsakyti svarbius dalykus per metaforas ir dar rimuojant.
Sportas irgi galvą pravalo ir prapučia plaučius. Nors kartais sportuoti reikia labiau prisiversti, nei dirbti. Todėl kas ten žino, ar tai laisvalaikis. Fiziškai juk sunkiau svorius kilnoti, negu laidą ar renginį vesti.
– Prabėgo 2023-ieji ir jau beldžiasi Žaliojo Medinio Drakono metai. Kaip žadate juos pasitikti?
E. S.: Nelabai mėgstu trankiai švęsti Naujųjų – tiesiog smegenims sunku suvokti, kodėl turėčiau džiaugtis, kad laikrodis išmuša 00.00 valandų. Šiemet Naujųjų metų dieną irgi pasižadėjau savanoriauti, bet paskui liks dar šiek tiek laiko pabendrauti su artimiausiais žmonėmis.
T. L.: Naujuosius sutiksiu su žmona Jovita. Vakarieniausime, vėliau gal patrauksime į kokį į barą. Pastaruosius kelerius metus, kai gimė vaikas, Naujuosius sutikdavome labai kukliai – namuose. Praėjusiais metais net nesulaukėme vidurnakčio – užmigome, todėl šiemet reikės atsigriebti. Su Drakonu, tikiu, kaip nors susidraugausiu. Jei jau su Petru Gražuliu pavyko susikalbėti, tai Drakoną tikrai prakalbinsiu!
– Ko palinkėtumėte „TV dienos“ skaitytojams Naujųjų proga?
E. S.: Linkėčiau nebijoti lėtesnio gyvenimo tempo, daugiau laiko skirti bendravimui su šeima ir draugais, išmokti laisvalaikiu nieko neveikti, jeigu tai įmanoma. Taip pat susidėlioti svarbius prioritetus – juk niekas to už mus nepadarys. Dar visiems linkiu pusiausvyros gyvenime. Tas aukso viduriukas yra didžiausias gėris.
T. L.: Ramybės, meilės, sveikatos ir pinigų. Visa kita nusipirksime.
