Teismo posėdyje D. Šakalienė iš pradžių prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais savo parodymais apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento. Vėliau ji sutiko prisiminti tam tikras įvykių detales.

„Kai vyko prie Seimo susibūrimas, tai galiu pasakyti, kad jis buvo labai agresyvus. Man teko bendrauti su žmonėmis stresinėmis aplinkybėmis. Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai“, – pasakojo parlamentarė.

D. Šakalienė tvirtino, kad pasibaigus Seimo posėdžiui, ji su kolegomis bandė išeiti iš parlamento rūmų, tačiau suprato, jog tai padaryti nebus saugu.

Dovilė Šakalienė (A. Ufarto/ELTOS nuotr.)

„Baigiantis Seimo posėdžiui, buvo apie tai kalbama, kad gali būti sunkumų išeiti iš pastato, nes žmonės susirinkę, nusiteikę agresyviai. Buvo svarstoma, pro kuriuos rūmus saugiau išeiti. (...) Pamačius labai agresyvius veiksmus kolegų atžvilgiu, gavau rekomendacijas iš Seimo darbuotojų, kad reikėtų eiti pro kitus Seimo rūmus“, – liudijo Seimo narė.

Ji prisiminė mačiusi, kaip prie parlamento rūmų į jos kolegą parlamentarą Sergejų Jovaišą buvo mesta Lietuvos vėliava su mediniu kotu.

„Į mano kolegą S. Jovaišą mesta vėliava su ilgu kotu. Vėliavos kotas praskrido jam pro galvą“, – sakė liudytoja.

D. Šakalienė, paklausta, kaip galiausiai jai pavyko išeiti iš Seimo, pažymėjo, kad ją iš parlamento rūmų išlydėjo pareigūnai. Lauke, prie Seimo, ji teigė bandžiusi kalbėtis su susirinkusiais žmonėmis, tačiau kalbėtis esą buvo sunku dėl triukšmo ir dėl to, kad dalis žmonių ragino su ja susidoroti.

Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai.

„Kai mėginau klausti susirinkusiųjų žmonių, apie ką jie nori pasikalbėti, tai supratau, kad dalis žmonių yra nusiteikę prieš ribojimus, susijusius su pandemija, dalis žmonių manė, kad šita valdžia netinkamai elgiasi. (...) Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane „įmesti į konteinerį, pakarti“, – dėstė D. Šakalienė.

Seimo narė teigė, kad galiausiai ją prie parlamento pasitiko jos sutuoktinis, kuriam, anot liudytojos, tuomet buvo lūžusi koja, tačiau jis prasibrovė pro minią ir nusivedė ją į automobilį.

Parlamentarė, atsakinėdama į prokurorų klausimus, teigė manantis patyrusi psichologinį smurtą, kadangi, anot jos, prie Seimo susirinkę žmonės nenorėjo jos išleisti iš parlamento, apsupo ją ir pareigūnus, įžeidinėjo, šaukė.

„Akivaizdu, kad buvo nenorima nieko pasakyti, pasikalbėti, o norima išlieti pyktį“, – sakė Seimo narė.

D. Šakalienė teigė, kad nors ir jautė, jog dėl minios agresyvumo, jos galimybė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl to ji į teisėsaugą nesikreipė.

T. Tomilinas: žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija

Ketvirtadienį teismo posėdyje taip pat liudijo kitas Seimo narys T. Tomilinas. Jis, kaip ir D. Šakalienė, teigė matęs, kaip prie Seimo į parlamentarą S. Jovaišą buvo mesta vėliava su kotu.

„Išeinant iš trečiųjų Seimo rūmų, šalia manęs buvo keli Seimo nariai, mačiau tą garsųjį įvykį su vėliavos koto metimu. Mačiau, kaip kažkas į Seimo narį S. Jovaišą metė vėliavos kotą“, – liudijo T. Tomilinas.

Jis teigė, kad su keliais kolegomis buvo išėjęs pabendrauti su prie parlamento susirinkusiais žmonėmis. T. Tomilinas neslėpė, kad jį papiktino, jog dalis jo kolegų esą klaidino žmones, pranešdami apie Seime priimtus naujus sprendimus.

„Žmonės buvo nusiteikę pakankamai kovingai, mėtė kaltinimus, klausimus uždavinėjo, bet mes kokį pusvalandį su žmonėmis pabendravome. Bandžiau išaiškinti žmonėmis, kad Seimas tomis dienomis priiminėjo (koronaviruso pandemijos ribojimus – ELTA) švelninančius įstatymus, bet, kaip supratau, kitų Seimo narių žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija. Kiek žinau, P. Gražulis tą darė“, – aiškino parlamentaras.

T. Tomilinas prisiminė, kad prie Seimo susirinkę žmonės nepagarbiai elgėsi su jo kolega Seimo nariu Andriumi Navicku. Anot liudytojo, parlamentarą žmonės apsupo, neleido jam laisvai judėti, įžeidinėjo. Dėl to T. Tomilinas sakė priėjęs prie A. Navicko ir padėjęs jam grįžti į Seimą.

Seimo narys tikino, jog vėliau įvykius prie parlamento stebėjo iš tolo.

T. Tomilinas tikino, kad žmonės prie parlamento buvo nusiteikę agresyviai, bet jis pats „didžiulės grėsmės“ nepajuto.

Anot jo, pareigūnai, bandę suvaldyti agresyvius žmones, elgėsi adekvačiai.

„Manau, kad policija elgėsi adekvačiai, neprovokavo. Per garsiakalbį pareigūnai bendravo su minia, prašė atsitraukti“, – dėstė jis. 

Byloje kaltinami 87 asmenys

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

„Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija. Stovėdamas prie apleistos Rokiškio geležinkelio stoties, kur dar neseniai važiavo keleiviniai traukiniai, arba ieškodamas internete kiek autobusų per dieną keliauja iš Vilniaus į Anykščius, negaliu pilnavertiškai džiaugtis traukiniu į Rygą, nes per anksti šauti šampaną, kai atgaivinamas prieš 20 metų egzistavęs maršrutas. Džiaugtis galėsime, kai atsiras nors vienas naujas viešojo transporto maršrutas“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.

Pasak jo, traukiniais lietuviai keliauja mažiausiai Europoje.

„Nuo 2018 iki 2023 metų per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta trečdalis maršrutų. Iki COVID-19 pandemijos turėjome 364 maršrutus ir daugiau nei 1200 reisų. Nuo šių metų liepos 1 d. maršrutų skaičius sumažėjo iki 230, o reisų – iki 615“, – sako T. Tomilinas.

Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija.

Pasak jo, autobusų maršrutai ir reisai regionuose miršta tyliai, bet nesustabdomai, o drauge su jais dingsta ir gyventojų galimybė pasiekti gydymo įstaigas, valstybės institucijas regionų centruose, keliauti į darbą ar į popamokinius užsiėmimus.

Seimo nario T. Tomilino nuomone, viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas.

„Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas, gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus, tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti. Patogus viešasis transportas yra kur kas daugiau nei susisiekimo priemonė. Didžioji dauguma keliaujančiųjų autobusais yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kitaip sakant, tai visuomenės grupės, dažniausiai turinčios mažiau socialinės galios, aštriau patiriančios nelygybę ir pažeidžiamesnės“, – sako T. Tomilinas.

Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį po beveik 20 metų pertraukos iš Vilniaus į Rygą išvyko pirmasis traukinys – susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai yra tik pirmasis žingsnis, o vėliau planuojama tolimesnė jungtis iki Talino. Taip pat, pasak jo, galvojama ir apie traukinių jungtį su antru pagal dydį Latvijos miestu – Daugpiliu.

Taip pat traukiniu į Rygą vykusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad toks keliavimo būdas yra tvarus bei leisiantis prisidėti prie tarpusavio lietuvių ir latvių ryšių.

Tiesioginiai traukiniai kursuos kasdien – LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ iš Vilniaus kviečia išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Numatoma, kad įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4.15 val.

– Kaip, jūsų nuomone, reikėtų griežtinti tą atsakomybę, kiek tos baudos turėtų augti?

– Aš galbūt trumpai paaiškinsiu, kaip funkcionuoja apskritai baudos šitoj srity. Smulkiems nusižengimams galioja administracinis kodeksas, kuris yra taikomas fiziniams asmenims ir ten baudelės pas mus yra daugiausiai nuo kelių šimtų už tokio vertingo ąžuolo nukirtimą arba kažkokios alėjos nukirtimą, gali grėsti iki 900 eurų bauda įmonės vadovui. Papildomai, žinoma, yra sumokama suma už atstatymą situacijos arba atsodinimą medžių ir taip toliau. Tai va čia tie 3000 apytiksliai ir atsiranda. Bet kokią aš atradau spragą šitoj srity, kad esminiai nusikaltimai aplinkai jau seniai yra perkelti iš administracinio nusižengimo kodekso, kur, kaip minėjau, yra mažos baudelės fiziniams asmenims, net įmonės atveju tai yra tik direktoriaus atsakomybė ir daugiausiai 900 eurų. Tie rimti nusikaltimai seniai yra perkelti į aplinkosaugos įstatymą, kuriame yra žymiai didesnės baudos. Pavyzdžiui, 30 tūkst. gali siekti bauda už tam tikro miško ploto iškirtimą. Tai aš siūlau, kad ir tikrųjų žaliųjų plotų naikinimas miestuose taip pat atsidurtų tam įstatyme.

– Ar galite man, nesuprantančiai, paaiškinti? Kartais rodome žvejus, kurie kur nors nelegaliai susižvejoja per nerštą kelias žuvis ir gauna tikrai solidžias baudas, net ne 3000, o sumos už kelias žuvis būna didesnės, negu už tą šimtametį Vilniaus ąžuolą. Tai kaip gi čia yra?

– Tai būtent čia ir yra ta spraga, kad juridiniai asmenys, kertantys be gailesčio medžius, kuriuos taip vertina miestiečiai, kurie yra miesto tapatybės dalis, pagrindinis pavėsio šaltinis vasarą, kai mums taip karšta ir vis karščiau kiekvienais metais, tai tikrai turėtų atsidurti tarp rimtesnių nusižengimų, juridiniai asmenys turėtų nešti atsakomybę, mokėti dešimtis tūkstančių eurų ir turėti daug rimtesnių pasekmių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniaus meras kaip tik ir akcentavo tai, kad jeigu įmonė piktybiškai nemokės baudų, kad ateityje net būtų sunku įsivaizduoti, kaip būtų duoti leidimai, konkrečiai jeigu kalbam apie Rinktinės gatvę, tame plote toliau plėtoti projektą, gauti leidimus ir panašiai. Ar čia yra papildomų svertų, ką galėtų daryt savivaldybė?

– Žinoma, savivaldybė yra laisva, ji yra autonomiška nuo centrinės valdžios ir gali daryti tokius dalykus, bet tikrai surasti teisinį pagrindą neišduoti, pavyzdžiui, leidimo statyboms, bus tik subjektyvus pagrindas ir tikrai galės įmonė gintis teisme. Tačiau jeigu bus aiškiai administracine tvarka nubausta įmonė po šito mano siūlomo įstatymo pakeitimo, tada tikrai bus daug rimtesnis pagrindas įvairioms pasekmėms, kurias minėjau, tame tarpe ir ką meras kalba.

– Ar jūs nebijote, kad tokia pataisa gali sulaukti ir tam tikro susipriešinimo Seimo salėje? Mat ta tvarka, kuri dabar vyrauja, greičiausiai ne veltui tokia yra, nes ji yra labai palanki dideliems statytojams Vilniuje ir kalbame apie nemažas pinigų sumas.

– Be jokios abejonės, mums dar kartą ir dar kartą reikės paklausti žmonių, ar vis dėlto žalieji plotai, medžiai miestuose, vertingi, šimtamečiai medžiai mums yra svarbūs. Ir man atrodo, visuomenė jau seniai yra atsakiusi į šį klausimą, turbūt didesnio mitingo nesam matę, koks buvo dėl tų devynių medžių Basanavičiaus gatvėj. Jeigu visuomenė parodys, kad tai yra svarbu, tai tikrai bus priimta.

– Visuomenė rodo, kad tai yra svarbu, nes taip pat gan tyliai išnyko liepos, kurios buvo susodintos Vilniaus centre prie Lukiškių aikštės. Jos buvo lyg ir paliktos, bet tvarkant tą projektą buvo patvarkyta taip, kad pažeistos šaknys ir medžiai tiesiog nebeatsigavo. Tai pastaraisiais metais mes matėme, kaip yra įsisavinamas žaliasis plotas Vilniuje ir žinome, koks yra statytojų požiūris, kad dar galbūt reikėtų griežtinti. Ar būtų galima kalbėti apie laisvės atėmimą už tokius nusikaltimus?

– Na, tikrai nedrįsčiau dabar kažkokio radikalizmo skleisti, aš tik galiu pasakyti, kad taip Europos Sąjungos viena iš direktyvų visai neseniai yra priimta būtent su ta mintim, kad dalis ypač stambių nusikaltimų aplinkai, pavyzdžiui, tas vadinamas „Grigeo“ atvejis ar panašiai, kai yra daugybė teršalų išmetama, tikrai jau dabar yra kriminalizuojama ir pačios Europos Sąjungos, ir Lietuvos deleguotas komisaras tame dalyvauja. Tikrai yra perkeliama į baudžiamąjį kodeksą. Dėl medžių nukirtimo, Europa tą rekomenduoja daryt, šiuo metu to nėra svarstoma, bet, pavyzdžiui, jeigu kalbant apie didžiulius miškų plotus, galbūt vertėtų ir apie tai pagalvoti. Tiesiog nenoriu sureikšmint baudos kaip tokios, bet šiandien, kai yra situacija, kad juridinis asmuo iš viso neatsako, na, taip negali būt.

„Lietuvą geležinkeliu pasiekė jau kelios grūdų siuntos iš Ukrainos. Taip padedama ukrainiečiams parduoti dalį sukauptų grūdų, kukurūzų ir aliejaus. Ši pagalba leidžia sumažinti ir bado pasaulyje grėsmę. Tačiau neramina tai, kad, kaip skelbia įvairūs šaltiniai, galbūt šiuo tranzitu per mūsų šalį į Kaliningradą keliauja Rusijos iš Ukrainos pavogti grūdai. Jei tai yra tiesa, mes netiesiogiai prisidedame prie vienos ciniškiausių vagysčių per visą istoriją“, – teigia Seimo narys D. Griškevičius.

Jei tai yra tiesa, mes netiesiogiai prisidedame prie vienos ciniškiausių vagysčių per visą istoriją.

Pasak parlamentaro T. Tomilino, būtina išsiaiškinti, ar tokia informacija yra tiesa, ir jei tai pasitvirtina, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad tai būtų sustabdyta.

„Todėl kreipėmės ne tik į Susisiekimo ministeriją, bet ir į Lietuvos muitinę ir „Lietuvos geležinkelius“, prašydami atsakyti, ar nėra pastebėti žymūs grūdų, trąšų, kitų žemės ūkio produktų pokyčiai juos gabenant geležinkeliais per Lietuvą, ar yra tranzitinio prekių pervežimo iš Baltarusijos ar Rusijos į Kaliningrado teritoriją pasikeitimų, lyginant su ankstesniais laikotarpiais“, – sako T. Tomilinas.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. Tačiau Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, milijonai tonų maisto įstrigo Ukrainoje. Rusija neleidžia jų saugiai išplukdyti per Ukrainos uostus.

Vis tik, pasak politiko, tame nėra nieko blogo.

„Nepaisant mano bandymų įvardinti mūsų ideologiją vis dėlto kol kas mūsų politinės idėjos yra toks „suneštinis balius“ iš mūsų kompetencijų ir mūsų gyvenimo patirčių. Tame nėra nieko blogo“, – pristatydamas partijos programos svarbiausius akcentus kalbėjo T. Tomilinas.

Politikas išskyrė 4 svarbiausius Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ programos ideologinius bruožus: partija laikosi ekonominės centro kairės, nuosaikaus kultūrinio konservatyvumo, žaliosios idėjos bei decentralizacijos.

„Centro kairė – mes įsirašėme bazinių pajamų idėją, BVP perskirstymo imperatyvą. Mes esame nuosaiki centro kairė, šių dalykų nepriešiname su konkurencingumu, inovatyvumu ir verslumu. Partijos programai būdingas nuosaikus sociokultūrinis konservatyvumas, yra pirmoje dalyje kalbama apie šeimos stiprinimo politiką, bet mes nepriešiname šių dalykų su humanistine žmogaus teisių prigimtine doktrina, ką bando padaryti kai kas. Mums būdinga žalioji politika“, – sakė T. Tomilinas.

„Ir dar viena takoskyra, kuri mokslinėje literatūroje yra fundamentali, svarbi, tačiau mūsų politiniame žodyne dažnai nėra minima, tai yra decentralizacija, centro periferijos takoskyra. Ir čia man susidaro įspūdis, kad mes rimtai kalbame apie regioninę politiką, kad mes rimtai norime perduoti realią centrinės valdžios galią kitiems subjektams. Visų pirma, regionams, savivaldai, bendruomenėms“, – taip pat pažymėjo jis.

T. Tomilinas taip pat pabrėžė, kad naujai kuriamai partijai labai svarbu, kad demokratijos siekis neliktų tik delkaracija.

„Nuo pirmos partijos gyvavimo dienos galime elgtis kitaip, galime ne tik deklaruoti demokratiją, bet ir elgtis demokratiškai“, – akcentavo jis.

Naujos steigiamos politinės jėgos atstovų teigimu, „Vardan Lietuvos“ steigėjais užsiregistravo daugiau kaip 3,3 tūkst. žmonių. Lietuvos įstatymai numato, kad norint įkurti partiją reikia ne mažiau kaip 2 tūkst. asmenų.

T. Tomilinas tvirtino, kad V. Valkiūnas per Seimo posėdį jam smogė ranka.

Ketvirtadienį V. Valkiūnas BNS patvirtino lankęsis policijoje.

„Teisinga informacija, tik gaila, kad valstybės paslaptys nuteka“, – sakė parlamentaras.

Jis nebuvo linkęs atskleisti, apie ką tiksliai kalbėjosi su pareigūnais. Politiko teigimu, įvykis buvo seniai ir šiandien tai nėra jo gyvenimo prioritetas.

„Nesusipratimas įvyko, tiek tų reikalų. Mes žmonės skirtingi, reaguojame į įvykius, procesus skirtingai, būna, kad skirtingi mentalitetai, skirtingi įsitikinimai, gaunasi nesusipratimai. Mes su antra puse po to nesusipratimo ranką padavėme, tarsi de facto susitaikėme, o de jure reikia suderinti, kad mūsų įsitikinimai dėl proceso sutampa. Paskutinį posėdį bendravome“, – tvirtino V. Valkiūnas.

Jis BNS teigė incidento nuotaikomis negyvenantis ir nuoskaudų nesinešiojantis.

Jokio susistumdymo nebuvo, ne taip suprato žmogus.

„Jokio susistumdymo nebuvo, ne taip suprato žmogus. Kitaip įvertina tą prisilietimą. Lietuviai išvis distancijos tokie besilaikantys. Aš kitokio mentaliteto, kaip italai, ne karštesnio, bet kur kontaktas artimesnis. Lietuviai, baltai, kur ištiestos rankos atstumas“, – nesusipratimo priežastis aiškino parlamentaras.

Anot jo, gruodį incidentas kilo dėl skirtingo požiūrio į pabėgėlių klausimą.

„Čia ideologiškai, jis – už pabėgėlius, aš – prieš pabėgėlius. Palaikau L. Kaščiūno ir ministrės kietą liniją, jie pabėgėlius vadina neteisėtai kirtusius sieną, aš juos nusikaltėliais laikau ir jie turi būti atitinkamai priimti. Pats galiu pragyventi maitindamasis ir konservais už penkis eurus, o jiems skiriama po 20 eurų. Kiek mūsų pačių piliečių gyvena baisiomis sąlygomis, be dušų, turi pas giminaičius glaustis?“ – tvirtino parlamentaras.

V. Valkiūnas piktinosi, kad valstybė leidžia pinigus pirkdama namelius ir tenkindama pabėgėlių reikalavimus, o pretenzijoms esą nėra galo.

„Dėl to ir sukonfliktavome“, – sakė Seimo narys.

Incidentas tarp Seimo narių įvyko gruodį. Seimo narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ T. Tomilinas policijai pranešė, kad kolega parlamentaras V. Valkiūnas Seimo posėdžių salėje sudavė jam į krūtinę. Seimo narys tuomet teigė, jog taip įvyko ne juokais ir toks elgesys netoleruotinas.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – gruodį BNS sakė T. Tomilinas.

T. Tomilinui iškvietus pareigūnus, šie buvo nuvykę į Seimą aiškintis situacijos. Dėl šio įvykio sostinės policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad antradienį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Pagal jį, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas dėl incidento Seimo salėje kreipėsi į policiją, tačiau V. Valkiūnas neigia smurtavęs.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Žurnalistams komentuodamas situaciją T. Tomilinas teigė, kad V. Valkiūnas jam sudavė ne juokaudamas, tad iš principo toks elgesys netoleruotinas.

Jis man taip sudavė stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė.

„Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima. Jei mes toleruosime tokį elgesį, kartelė eis žemyn, suprantu, kad agresijos visuomenėje yra daug, sunkūs klausimai svarstomi, labai daug kviečiančių smurtauti pseudolyderių atsiranda, ir man tas labai nepriimtina. Aš kreipiuosi į policiją, man nėra tikslo velti labai stipriai policijos, bet reikia fiksuoti, o toliau Etikos komisija turi svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Seimo nario teigimu, konfliktą įžiebė jo žodžiai, kad „nėra gerai Seimo įvaizdžiui, kad Petras Gražulis ir V. Valkiūnas kalba daugumos vardu“.

„Po 45 minučių žmogus atėjo prie manęs ir pradėjo aiškintis“, – BNS sakė T. Tomilinas.

V. Valkiūnas neigia sudavęs parlamentarui. „Netrenkiau, ką aš trenksiu tokiam dideliam jaunam“, – žurnalistams po incidento sakė parlamentaras.

„Jis (T. Tomilinas) įžeidžiančiai pasisakė, aš norėjau išsiaiškinti, ką jis kalbėjo. Ne (smūgio nebuvo), jis tik mosikavo rankomis pats ir viskas. Kalbėjo apie mane įžeidžiančiai, nebuvo ten jokio smūgio, aš tik norėjau išsiaiškinti“, – kalbėjo V. Valkiūnas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas dėl incidento kreipėsi į policiją, tačiau V. Valkiūnas neigia smurtavęs.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad T. Tomilinas iškvietė pareigūnus, šie buvo nuvykę į Seimą aiškintis situacijos.

Seime T. Tomilinas pareigūnams papasakojo apie incidentą ir vėliau išvyko į policiją oficialiai pateikti pareiškimo.

Žurnalistams komentuodamas situaciją T. Tomilinas teigė, kad V. Valkiūnas jam sudavė ne juokaudamas, tad iš principo toks elgesys netoleruotinas.

„Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima. Jei mes toleruosime tokį elgesį, kartelė eis žemyn, suprantu, kad agresijos visuomenėje yra daug, sunkūs klausimai svarstomi, labai daug kviečiančių smurtauti pseudolyderių atsiranda, ir man tas labai nepriimtina. Aš kreipiuosi į policiją, man nėra tikslo velti labai stipriai policijos, bet reikia fiksuoti, o toliau Etikos komisija turi svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima.

Telefonu BNS atsiliepęs V. Valkiūnas paneigė sudavęs kolegai, tačiau pokalbį nutraukė, sakydamas, kad savo komentarą pateiks vėliau, išėjęs iš salės.

„Ne, kas ten trenkė“, – pasakė V. Valkiūnas ir teigė nebegalintis kalbėti.

Vėliau V. Valkiūnas žurnalistams tvirtino netrenkęs T. Tomilinui. „Netrenkiau, ką aš trenksiu tokiam dideliam jaunam“, – sakė parlamentaras.

„Jis (T. Tomilinas) įžeidžiančiai pasisakė, aš norėjau išsiaiškinti, ką jis kalbėjo. Ne (smūgio nebuvo), jis tik mosikavo rankomis pats ir viskas. Kalbėjo apie mane įžeidžiančiai, nebuvo ten jokio smūgio, aš tik norėjau išsiaiškinti“, – kalbėjo V. Valkiūnas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sakė, kad incidentą turi išsiaiškinti policija.

„Policijos reikalas ištirti šitą galimai nusikalstamą veiką. Nesvarbu, kas kur ką įžeidinėja, jei įžeidinėja, yra kitos procedūros numatytos, bet smurtauti tikrai ne vieta, ir iškviesta policija“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Tikrai nesakysiu „ne“, nes vieną kartą jau pasakiau ir buvau neteisus. Tikrai niekada nesakysiu „ne“. Kai atsiras pakankamas skaičius steigėjų, jeigu atsiras, man atrodo, matysime daugiau žmonių, kurie norėtų užimti vadovaujamas pozicijas“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Kalbėdamas apie tolesnę partijos kryptį, politikas akcentavo matąs galimybę jiems jungtis prie Europos žaliųjų partijų grupės. Pasak jo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), iš kurios pasitraukė ir T. Tomilinas, apskritai apleido žaliosios politikos idėjas.

„Čia milžiniškas potencialas. Į jaunesnį rinkėją taip pat esame orientuoti ir savo darbu, mūsų keliami klausimai dėl aplinkosaugos politikos, miškų, taromatų sistemos plėtros, daugybė mūsų pačių keliamų temų yra žaliosios krypties. Čia yra ta niša, kurią „valstiečiai“ apleido visiškai“, – mano jis.

Nors parlamentaras ir turi naujosios politinės partijos viziją, tačiau kartu pabrėžė, kad naujoji politinė jėga jokiu būdu neturėtų būti priklausoma nuo vieno lyderio.

„Mano pagrindinis credo, kad tai nėra Sauliaus Skvernelio partija, arba Tomo Tomilino partija. Tai yra Demokratų partija. Pačiame pavadinime užkoduota būtent tai, kad partija nebus asmenybinė. Daugelis prieš tai Lietuvoje buvusių partijų, deja, buvo susietos su asmenybėmis ir dėl to tvarumas, ilgaamžiškumas arba netgi nuoseklumas visą laiką kentėjo“, – tvirtino frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.

Jis pabrėžė turįs lūkestį, kad partijos pirmininko rinkimuose konkuruotų kuo daugiau politikų.

„Frakcijos kūrime pagrindiniais vaidmenimis dalyvavo labai daug žmonių, tas pats Linas Kukuraitis, Rima Baškienė ir Rūta (Miliūtė – ELTA), ir Lukas (Savickas – ELTA). Žmonės, kurie ėmėsi iniciatyvos, net neturėdami kažkokių pareigų“, – galimus kandidatus į partijos pirmininkus įvardijo T. Tomilinas.

L. Kukuraitis: dabar svarbiau surinkti 2 tūkst. partijos steigėjų

Tuo metu prie naujosios frakcijos įkūrimo aktyviai prisidėjęs L. Kukuraitis, paklaustas, ar svarstytų apie galimybę kandidatuoti į kuriamos partijos pirmininkus, pabrėžė, kad kur kas svarbesnis uždavinys dabar – surinkti reikiamą skaičių žmonių politinei jėgai įsteigti.

„Dabar visai ne tie klausimai darbotvarkėje. Dabar reikia surinkti tuos 2 tūkst. žmonių, kurie norėtų prisidėti prie kūrimo, kurių vertybės ir idėjos panašios, kurie norėtų politiškai angažuotis, pasiūlyti kitokią politinę kultūrą Lietuvai“, – tikino L. Kukuraitis.

Pasak jo, klausimas dėl būsimo partijos lyderio šiuo metu apskritai yra nesavalaikis, kadangi daug svarbiau yra sukurti veikiantį partinį mechanizmą.

„Tikslas yra surinkti žmones, bet kartu ir sustatyti partinę struktūrą, nes man atrodo, pagrindinis dalykas, kurio mums reikia, tai sukurti gerai veikiančias procedūras“, – aiškino politikas.

Frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras įsitikinęs, kad itin svarbu ne tik surinkti reikiamą skaičių žmonių, bet kartu užtikrinti, jog šie asmenys aktyviai įsitrauktų į partinę veiklą.

„Surinkti tik 2 tūkst. žmonių, o paskui keliolikai žmonių viską spręsti, tai būtų visiškai prieš idėją, prieš Demokratų partijos pavadinimą. Kaip dabar esame lygiaverčiai visi, taip ir norime, kad kiekvienas steigėjas toks būtų“, – mano parlamentaras, kartu pridurdamas, kad per tą laiką, kol susiburs reikiamas partijos steigėjų skaičius, išryškės ir potencialūs kandidatai į partijos lyderius.

„Per tą laiką tikrai išryškės lyderiai, kurie angažuojasi partijos reikaluose ir manau, kad bendruomenė atpažins, juos įvardins. Tada galėsime kalbėtis apie realius kandidatus“, – sakė jis.

Tačiau politikas pripažino, kad tai, jog daugelis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių anksčiau apskritai nėra priklausę jokiai politinei partijai, kelia ir iššūkių, siekiant suformuoti stabilią partinę struktūrą.

„Čia yra ir mūsų silpnybė, nes tų kompetencijų reikia formuojant partiją, be, kita vertus, tai yra stiprybė, kad mes dar gana idealistiškai žiūrime į tą politinį darinį, kūrinį, kurį norime sukurti“, – svarstė L. Kukuraitis.

A. Butkevičius tikina neketinąs kandidatuoti į naujosios partijos pirmininko postą

Tačiau vienas iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ politikų, turinčių ilgametę vadovavimo politinei jėgai patirtį – Algirdas Butkevičius sako neketinąs siekti naujai kuriamos jėgos lyderio posto.

„Tikrai nekandidatuosiu į partijos pirmininkus. Aštuonerius metus buvau Socialdemokratų partijos pirmininku, tai tikriausiai vienas iš ilgiausių, geriausių laikotarpių Socialdemokratų partijos gyvenime, kai ėjau pirmininko pareigas“, – tikino A. Butkevičius.

Politikas sako ir toliau ketinąs tiesiog dirbti Seime, įsitraukti į įstatymų leidybos procesą.

„Dirbsiu Seime, apygardoje ir toliau, kaip ir seniau, aktyviai dalyvausiu tiek ruošiant įstatymų projektus, tiek svarstant, tiek dalyvaujant diskusijose“, – sakė jis.

Dar 2012 – 2016 metais pats Ministrų Kabinetui vadovavęs politikas įsitikinęs, kad kitas ekspremjeras – S. Skvernelis pukiai vadovautų naujai kuriamai partijai.

„Manau, kad labai svarbu, kas bus partijos lyderis. Tikrai, Skvernelis turi labai aukštus reitingus, didelį visuomenės pasitikėjimą. Manau, kad šiuo metu partijos pirmininku galėtų būti Saulius Skvernelis“, – sakė A. Butkevičius.

ELTA primena, kad Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai pirmadienį pranešė steigią naują politinę partiją. Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga, jau turinti valstybės valdymo patirties.

Rugsėjo pradžioje S. Skvernelis Martyno Mažvydo bibliotekoje pranešė apie pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir paskelbė apie naujos frakcijos steigimą. Kartu su ekspremjeru iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė dar 9 nariai, o prie naujosios frakcijos prisijungė ir trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę parlamentarai.

Nauja LVŽS frakcija?

„Kalbų daug ir įvairiausių. Bet, kiek man žinoma, sprendimų nepriimta“, – sako Seimo narys Lukas Savickas, paklaustas apie, neoficialių šaltinių teigimu, iš Ramūno Karbauskio diktato nebeapsikenčiančių dalies Valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos buriamą naują.

Tokių kalbų daugėja didėjant R.Karbauskio diktatui partijoje. Štai ką tik priimtas sprendimas, eliminavęs galimus jo konkurentus partijos pirmininko rinkimuose, – dabar į juos negalės kandidatuoti mažiau nei ketverius metus partijoje esantis asmuo. O į pirmininkus pasišovęs kandidatuoti Tomas Tomilinas pašalintas iš partijos, apkaltinus partijos idealų išdavyste, nes Seime palaikė siūlymą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. T.Tomilinas pabrėžia, kad idėjų kova ir sveika konkurencija – partijos gyvybiškumo pagrindas. Tačiau R.Karbauskis „valstiečiams“ su viena pertrauka vadovauja apie šešiolika metų ir konkurencijos ar idėjų kovos nepageidauja.

Jei matau ką blogai, save drausminu, kad gal tai subjektyvi mano nuomonė, kurią turėčiau pasilaikyti sau. Bet sakau garsiai, jei nusprendžiu, kad reikia kalbėti.

T.Tomilino žiniomis, Anykščių, Vilniaus skyriuose ne masiškai, bet kai kas traukiasi iš LVŽS, nes nepritaria tokiems veiksmams. „Neraginu trauktis, sakau, išnaudokite visas galimybes, visas procedūras. Bet savivalė neturi būti toleruojama“, – sako buvęs „valstietis“ ir primena, kad be Etikos komisijos svarstymo LVŽS taryba šį pavasarį pašalino ir visą Šilutės skyrių, apkaltinusi, esą Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje jie agitavo ne už savo partijos kandidatą. „Vyksta valymas – geležinė ranka nusprendžia, kas geras, kas blogas“, – konstatuoja T.Tomilinas ir priduria, kad jo vienmandatės apygardos rinkėjai pasipiktinę ir rašo skundus LVŽS etikos komisijai, kad jų rinktą atstovą išmetė iš partijos net nesvarstę Etikos komisijoje.

„Manau, teisingumas bus atkurtas, bet nebūtinai dabar. Kai Ramūnas laimės dar keletą LVŽS pirmininko rinkimų, patys supras, su kuo turi reikalą. Kad dabar – abejoju: kas nesipriešino, tas ir nesipriešins“, – T.Tomilinas atsako į klausimą, ar turi vilties sugrįžti į LVŽS. Vis dėlto 52 iš 61 balsavusio tarybos nario buvo už jo pašalinimą iš partijos.

T.Tomilinas mano, kad teisingumas dėl jo bus atkurtas, bet nebūtinai dabar. Kai R.Karbauskis laimės dar keletą LVŽS pirmininko rinkimų, ir kiti supras, su kuo turi reikalą. (Fotobanko nuotr./Redakcijos montažas)

Jungtis prie kitų partijų buvęs „valstietis“ neketina. Galimybę daliai LVŽS frakcijos pasitraukti ir kurti naują frakciją, o gal ir partiją vertina taip: „Visko gali būti. Su laisvos valios žmonėmis svarstome, ką daryti. Nekalbu apie naują partiją. Vienas žmogus negali būti partija, turi būti daug žmonių. Jei jie susiburs, tada ji bus. Tų kalbų buvo visada, bet jų neskatinau.“

Bet dabar politikas sako galvojantis, kaip jam įgyvendinti, ką žadėjęs rinkėjams, dabar svarbiausias kitas klausimas – kaip opozicija elgiasi krizės akivaizdoje. „Jos tikslas turi būti kitoks nei kalti Vyriausybę prie kryžiaus. Dabar svarbiausia padėti Ingridai Šimonytei ir S.Skverneliui – pozicijai ir opozicijai – valdyti situaciją, nes ji sudėtinga – per daug krizių vienu metu. Turime susitelkti, o opozicija turi rodyti ypatingą atsargumą, nes Aliaksandro Lukašenkos tikslas – destabilizuoti situaciją“, – pabrėžia T.Tomilinas.

Kainavo vietą sąraše

R.Karbauskio kritikų LVŽS buvo ir daugiau. Keli trenkė durimis ir išėjo.Tiesa, ne visų jų, kaip kad T.Tomilino, nuomonės išsiskyrė dėl ideologinių dalykų. Pavyzdžiui, Viktoro Pranckiečio kova koncentravosi į tai, kaip išlaikyti savo paties postą. Šalinimo iš partijos, ir net kolektyviai, buvo ir anksčiau – prieš keletą metų sustabdyta Panevėžio skyriaus veikla, jos lyderiai išmesti iš LVŽS.

Bet štai viena partijos senbuvių Rima Baškienė neretai kritikuoja R.Karbauskį, nors nei pati išeina iš tokios partijos, nei R.Karbauskis jos neišmeta.

R.Baškienė prisipažįsta: „Po LVŽS suvažiavimo, tarybos sprendimo dėl T.Tomilino jaučiausi blogai. Bet tokia buvo tarybos narių daugumos nuomonė. Aš buvau tarp tų šešių, kurie balsavo prieš, dar trys susilaikė. Maniau, kad galėjo lemti kiti argumentai, dar galėjome leisti svarstyti Etikos komisijai.“

Tad, sako politikė, nesinori kalbėti apie praeitį, nes jos nepakeisi, o ji visuomet stengiasi žvegti tik į priekį, dabar – į Seimo rudens sesiją, jos darbus.

Politikė visada ieškanti politikoje kompromiso, kaip tolerantiškai išeiti iš padėties. „Kažkas sakė, kad esu motiniška. Noriu į viską pasižiūrėti atlaidžiai. Trankymasis durimis būtų paskutinis lašas. Aš – žemaitė, neskubu primti skubių sprendimų, juo labiau kad šalia – žmonės, su kuriais 1994–1996 m. atkūrėme Valstiečių partiją, paskui daug kartų dirbome“, – R.Baškienė atsako į klausimą, kodėl nesitraukia iš partijos, kurią pakeisti savo kritika nepavyksta.

Ji buvo ilgametė R.Karbauskio bendražygė. Kai 1996-aisiais jis laimėjo parlamentaro mandatą, pakvietė ją dirbti savo padėjėja Seime. „Ir po to daug metų su juo veikėme kartu kaip komanda, buvau partijos pirmininko pavaduotoja“, – prisimena R.Baškienė. Tačiau užpernai į savo pavaduotojas R.Karbauskis jos nebepasiūlė.

2020-ųjų rinkimuose į Seimą partijos atkūrėjai, buvusiai ilgametei vicepirmininkei, užpraėjusią kadenciją vienintelei šios partijos atstovei Seime LVŽS sarašo dešimtuke vietos neatsirado.

„Dvyliktas – puikus numeris. Bet nesureikšminu šios vietos, kuri, pabrėžiu, būtent tokia yra nurodyta partijos valdybos. Po partijos tarybos reitingavimo, mano žiniomis, kai kurie asmenys gerokai pakelti, tad, natūralu, kažkas turėjo nusileisti. Pažiūrėsime, kaip vertins rinkėjai, nes svarbiausias jų vertinimas, o ne partijos valdybos“, – „Kauno dienai“ sakė R.Baškienė. Rinkėjai sąraše ją pakėlė į šeštą vietą, bet to neprieikė, nes ji ir vėl, jau penktą kartą, laimėjo vienmandatėje apygardoje. Tad nors ir dažnai jį kritikuojančios politikės R.Karbauskiui visai nustumti neapsimoka.

Suskaldė LSDP

Visose partijose būna skirtingų nuomonių ir išsiskyrimų, bet Socialdemokratų partijai tai baigėsi itin skausmingai – du sparnai skilo į dvi partijas. Po pralaimėtų 2016-ųjų Seimo rinkimų LSDP pirmininko rinkimus laimėjęs Gintautas Paluckas pasiūlė partijos skyriams balsuoti, ar likti valdančiojoje daugumoje, kuri toli gražu neatitinka socialdemokratinės ideologijos. Nutarta trauktis. Tačiau LSDP frakcijos Seime veteranai nutarė likti. Aštuoni iš LSDP išėjo patys, vieną pašalino, o netrukus jie susibūrė į Socialdemokratų darbo partiją. LSDP per metus nukraujavo per 2 tūkst. narių.

Kituose Seimo rinkimuose LSDP laimėjo mažiausiai mandatų per savo istoriją, bet „socialdarbiečiai“ liko visai užribyje. O liepos pabaigoje neliko ir jos vardo – persikrikštyta į Regionų partiją. Nebeliko ne tik vardo, bet tarp partijos lyderių ir jos iniciatorių.

LSDP ir anksčiau buvo vidinių opozicionierių. Prieš daugiau kaip dešimtmetį partijoje buvo susibūręs stiprus jaunimo flangas su ryškiais kylančiais politikais Algirdu Paleckiu, Juru Požela. Bet būsimu LSDP lyderiu laikytas J.Požela 2016 m., pakirstas sunkios ligos, mirė. A.Paleckis, ėmęs aršiai kritikuoti LSDP sprendimus, pašalintas iš partijos, galiausiai tapo Rusijos ruporu Lietuvoje ir neseniai nuteistas už šnipinėjimą šiai šaliai.

Negaili LSDP kritikos ir partijos veteranai – Vytenis Andriukaitis, anksčiau – ir Aloyzas Sakalas. Bet didelio rezonanso mohikanų nuomonė socialdemokratų veikloje nesukeldavo.

Kai kurie socialdemokratų (kaip ir kitų partijų) merai – taip pat atskiros respublikos. Bet sugebančius laimėti rinkimus mesdavo ar ragindavo trauktis iš partijos tik kilus viešų įtarimų dėl skaidrumo. Taip 2016 m. nutiko ir Druskininkuose, kur dėl vadinamojo Vijūnėlės skandalo iš LSDP pasitraukė ne tik vienas ryškiausių jos atstovų Ričardas Malinauskas, bet su juo – ir daug kitų šio skyriaus narių. Kaip ir kitų partijų išmesti ar priversti pasitraukti regionų buvę partijos nariai buriasi į visuomeninius rinkimų komitetus. Bet ne visiems, kaip R.Malinauskui, pavyksta išlikti vietos politikos elite.

Ginčai tarp konservatorių

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) taip pat yra išgyvenę karų savivaldybėse. Prieš keletą metų iš partijos pašalintas tuometis Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, argumentuojant, kad  nuolat nepaisė skyriaus tarybos sprendimų. Tuomet konservatorius paliko ir dar per 20 šio skyriaus narių. Susibūrę į visuomeninį rinkimų komitetą jie tapo pagrindiniais konservatorių varžovais rinkimuose, bet jų neįveikė.

Prie TS-LKD palaipsniui prisijungė nemažai dešiniųjų ir centro dešinės partijų narių – nuo visiškų liberalų iki nuoseklių krikščionių demokratų. Šie dažnai prieštarauja priimtai partijos linijai. Štai nors konservatoriai su valdančiosios koalicijos partneriais buvo sutarę dėl Partnerystės įstatymo, trylika konservatorių: Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir kiti – viešai reikalavo Seime jo nesvarstyti, šiuo klausimu skelbti referendumą. Partijos prezidiumas nubalsavo prieš referendumą, o toks jo sprendimas įpareigojo konservatorius Seime balsuoti už. Bet dalis krikdemiškojo sparno tam nepakluso.

Konservatorius į rinkimus vedusi nepartinė Ingrida Šimonytė net kreipėsi laišku į konservatorius, pareikšdama nusivylimą, kad daliai žmonių konservatizmas „tėra bandymas bandyti ignoruoti mokslo pažangą ar užkonservuoti stiklainyje tai, ko užkonservuoti neįmanoma vien jau dėl žmogiškosios prigimties“. Vis dėlto krikdemiškasis sparnas vis labiau įsitvirtina partijos elite.

Negali apsimesti

Pernai po 20 metų į Seimą grįžusi viena iš konservatorių partijos steigėjų, Kovo 11-osios akto signatarė Laima Andrikienė sako neįžvelgianti frakcijoje didelės dviejų sparnų priešpriešos. Bet ir ji pati – iš tų, kurie garsiai pareikšdavo, kas partijoje negerai. 1998 m. ji net buvo iš partijos pašalinta. „Anuomet konservatoriai išgyveno laikotarpį, kai buvo nesveika konkurencija tarp partijos pirmininko Vytauto Landsbergio ir valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus. Kažkodėl buvau laikoma G.Vagnoriaus žmogumi, gal kad buvau jo vadovaujamoje Vyriausybėje, nors niekada jokiu pavidalu nebuvau nei vieno, nei kito žmogumi. Buvo trinčių partijoje, ir valdyboje dauguma nubalsavo mane pašalinti iš partijos“, – prisimena L.Andrikienė. Tada politikė su bendraminčiais įsteigė Tėvynės liaudies partiją, buvo jos pirmininkė, paskui ėmėsi burti centro dešiniąsias partijas į Dešiniųjų sąjungą.

2003-iaisiais ji grįžo pas konservatorius, netrukus prie jų prisijungė ir Dešiniųjų sąjunga. Dešimt metų dirbusi Seime politikė išrinkta į Europos Parlamentą, kur su poros metų pertrauka dirbo iki pat 2019-ųjų. Daug metų ji – TS-LKD tarybos, buvo ir prezidiumo narė.

2013-aisiais būdama tarp keturių kandidatų į partijos pirmininkus (vėliau kandidatūrą atsiėmė), ji išsakė nemažai kritikos partijai, siūlė atsinaujinti, tapti modernia. 2016 m. didelį rezonansą sukėlė į viešumą patekęs jos laiškas partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, esą jis partijoje taiko dvigubus standartus, puldamas STT akiratin patekusį tuometį Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį. Politikė kaltino jį siekiant nukreipti dėmesį ne tik nuo kitų partijos problemų ir negalių, bet ir nuo jo paties problemų. Tuo metu kaip tik buvo kilę abejonių dėl jo žmonos verslo skaidrumo.

Ar pavyko padaryti kokią įtaką, ar kritikos rezultatas – tik žemyn pasistūmėjusi vieta partijos rinkimų sąrašuose? „Būna, kad daugiau partijos kolegų mato tą pačią problemą, susidaro kritinė masė, tada pasiseka įrodyti. Bet gali likti tik su maža grupe ar vienas. Jei matau ką blogai, save drausminu, kad gal tai subjektyvi mano nuomonė, kurią turėčiau pasilaikyti sau. Bet sakau garsiai, jei nusprendžiu, kad reikia kalbėti, nes mūsų interesas ir tikslas yra vienas ir problemų nutylėjimas daro meškos paslaugą ne tik partijai, bet ir Lietuvai. Niekada nesvarstau, ar tai atsirūgs. Gyvenimas per trumpas, kad bandyčiau visiems įtikti. Turiu principus ir pagal juos gyvenu“, – tokios pozicijos laikosi L.Andrikienė.

L. Andrikienė TS-LKD frakcijai prieš neeilinį Seimo posėdį ketina išsakyti nuomonę apie skaudžiausius dalykus. Pasak jos, tai nebus pikta kritika, bet apsimesti, kad viskas gerai, nenaudinga ir partijai, ir visai Lietuvai. (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Bet dabar politikės negirdėti garsiai keliant konservatorių problemas. Ji sako taip elgusis sąmoningai, nes ilgai nedalyvavo Lietuvos politikoje, dirbo EP, tad reikėjo bent pusmečio išgirsti prioritetus, įsiklausyti į argumentus. „Bet dabar toks laikas, kai tylėti nebegalima. Laukiu frakcijos posėdžio prieš šios savaitės neeilinį Seimo posėdį dėl nelegalių migrantų krizės. Apsimesti, kad viskas gerai, nenaudinga ir partijai, ir visai Lietuvai. Tais klausimais, kurie bus svarstomi, reikia ieškoti sprendimų, kurie būtų logiškesni, išmintingesni. Nesakau, kad kritika bus pikta, bet išsakysiu nuomonę apie skaudžiausius dalykus“, – ketinimus atskleidžia politikos veteranė ir priduria, kad dabar ypač sudėtinga, gal net precedento neturinti situacija, jai sukelianti daug asociacijų net su 1991-ųjų sausio laikotarpiu, – tiek daug problemų ir valstybės viduje, ir išorėje. „Esu 30 metų Lietuvos politikoje, turiu pasakyti, kaip aš matau situaciją. Yra labai gerų dalykų, bet yra ir gal nepastebėtų ar nepadarytų“, – sako L.Andrikienė.

Vyksta valymas – geležinė ranka nusprendžia, kas geras, kas blogas.

Girdėti oponentą – brandu

Visos partijos turi savo vidinių kritikų, kurie bando partiją tobulinti pagal savo supratimą viešai reikšdami kritiką, bandydami atkreipti daugiau dėmesio į problemas kandidatuodami partijos pirmininko rinkimuose, nors šansų pergalei turi nedaug, galų gale kai kas trenkia durimis ir išeina arba yra išmetami.

„Nėra nė vienos absoliučiai vienalytės partijos – visose vienaip ar kitaip žmonės turi skirtingus požiūrius skirtingais klausimais, bet dėl pagrindinių principų sutaria“, – sako Karo akademijos politologė prof. Jūratė Novagrockienė.

Vis dėlto, primena politologė, praktiškai visos nuo pagrindinio kamieno atskilusios partijos nepasiekė apčiuopiamesnio rezultato, bent jau ilgesnėje perspektyvoje. Tad ir dabar T.Tomilino bandymas pasipriešinti ir suburti kitus besipriešinančiuosius R.Karbauskio diktatūrai partijos viduje, kai jam ištikimi asmenys kalba, ką jis nori girdėti, o senbuviai, kaip R.Baškienė, atstumiami, nes išdrįsta išsakyti savo nuomonę, – gražus partinės ir apskritai demokratijos požiūriu, bet, politologės vertinimu, žiūrint į tolesnę ateitį kažin ar turi perspektyvą.

Žinoma, daug priklausys nuo politinio konteksto ir kas bus tokioje komandoje. Politologė pastebi, kad Saulius Skvernelis akivaizdžiai su R.Karbauskiu konkuruoja vis labiau, viešoje erdvėje matyti, kad yra nesutarimų, tad gal įvyks ir visiškas išsiskyrimas. Bet konkuruoti su kitomis partijomis naujam dariniui būtų sunku: niša užimta, o dėl pabėgėlių dėmesys krypsta į regionų problemas, tad LVŽS, Regionų partijai tai paranku.

Vis dėlto kiek vidiniai opozicionieriai partijoms pavojingi, o kiek naudingi?

„Pavyzdžiui, TS-LKD – skėtinė partija, po savo skėčiu priėmusi labai daug įvairių pažiūrų žmonių. Ir jie sugeba sugyventi, nors vieni yra labai liberalūs, kiti konservatyvūs. Ta įvairovė kažkaip ir palaiko konservatorius. T.Tomilinas, jei ne R.Karbauskio diktatūra, partijai būtų buvęs labai vertingas – nebijo pasakyti tiesą į akis, neišsisukinėja, tarsi tampa partijos sąžine“, – mano J.Novagrockienė.

„Tik patyręs, tvirtas politikas nori kieto oponento, kad būtų dėl ko kovoti, ką įrodinėti“, – sako L.Andrikienė, jai priminus prieš beveik dešimtmetį jos pačios išsakytą vertinimą, kad pagal Lietuvoje įsigalėjusią politinę kultūrą geriausias oponentas – tylintis oponentas, tad jį siekiama nutildyti bet kokiomis priemonėmis.

Išgirsti vidinius opozicionierius (žinoma, turint omeny ne kokius etatinius rėksnius, turinčius mažai svarių argumentų) geba tik brandi partija ir stiprus jos lyderis.